Pareiškusi, kad papildomos NATO pajėgos šalyse kaimynėse jai nekelia grėsmės, Baltarusijos valdžia jau žinojo, kaip Maskva reaguos į tokį atvirumą.

Baltarusija nebijo

Kai Kremliaus kontroliuojami Rusijos TV kanalai po NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje isteriškai trimitavo apie baisią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, kurią neva kels keturi Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti Aljanso tarptautiniai batalionai, Baltarusijos reakcija buvo visiškai priešinga. Šios šalies užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, liepos pradžioje Latvijos sostinėje susitikęs su kolega Edgaru Rinkevičiumi, pareiškė, kad NATO pajėgų stiprinimas šalyse kaimynėse nekelia tiesioginio pavojaus Baltarusijai, tačiau Minskas esą stebi padėtį.

„Jei kalbėtume apie naujų NATO karinių kontingentų perkėlimą į Baltijos šalis ir Lenkiją, suprantama, jog mes nesidžiaugiame žinia, kad mūsų kaimynių teritorijoje bus dislokuotos papildomos pajėgos. Nors ir neremiame tokio žingsnio, galime suprasti savo partnerių logiką, kodėl jos tai daro. Mes nelaikome to tiesiogine grėsme savo saugumui. Tokį sprendimą vertiname kaip tam tikrą iššūkį karinėje srityje ir privalome į jį vienaip ar kitaip reaguoti“, – Rygoje sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministras.

Po savaitės lygiai tokią pat poziciją, tik jau Minske, dar kartą išsakė Baltarusijos užsienio reikalų viceministrė Jelena Kupčina. Ne tik baltarusių, bet ir Rusijos bei Vakarų apžvalgininkai tokius pareiškimus pavadino svarbiais, ypač turint mintyje priešišką Kremliaus propagandos retoriką po NATO valstybių vadovų susitikimo Varšuvoje. Šiame kontekste Minsko tvirtinimas, kad papildomos pajėgos šalies kaimynystėje „tiesioginio pavojaus nekelia“, esą skamba kaip tikras komplimentas NATO.

Maskva savo vidinei auditorijai Aljansą bando parodyti kaip karinį monstrą, kuris tik ir tyko progos užpulti Rusiją. Žinoma, kad Baltarusijos valdžios tvirtinimas, jog čia pat esančios NATO pajėgos jai pavojaus nekelia, paprastiems rusams negali neskambėti kaip disonansas.

Nerimo signalai

Ypač akiplėšiška Maskvai turėjo pasirodyti Baltarusijos užsienio reikalų ministro mestelėta frazė, kad „galima suprasti NATO logiką stiprinti pajėgas Baltijos šalyse“. Tokį sprendimą NATO atstovai ne kartą pagrindė agresyviais Rusijos veiksmais kaimyninės Ukrainos, o dar anksčiau – ir Gruzijos atžvilgiu. Taigi, jei NATO logika stiprinti Baltijos šalių gynybą dėl Rusijos veiksmų baltarusiams yra aiški, kodėl tokios logikos niekaip neperpranta patys rusai? Baltarusijos apžvalgininkai taip pat atkreipė dėmesį į neįprastą santūrumą, kurį valstybinė TV demonstravo pasakodama apie NATO susitikimą Varšuvoje. Pavyzdžiui, Lenkijos ambasadoriui Minske Konradui Pawlikui buvo suteikta anksčiau esą visiškai neįsivaizduojama galimybė išsamiai pristatyti Varšuvos poziciją dėl NATO pajėgų stiprinimo regione.

Tai, kad Baltarusijos režimas, kariniu požiūriu visiškai pavaldus Maskvai, ėmė siųsti Kremliui tokio pobūdžio signalus, gali reikšti, jog Minskas jaučia vis didesnį nerimą ir dėl Rusijos veiksmų, ir dėl jos ekonomikos būklės. Kai kurių ekspertų teigimu, prezidentas Aleksandras Lukašenka bando dar kartą rasti naują santykių su Vakarais balansą aiškiai rodydamas, kad plėtodamas santykius su NATO šalimis aklai nesilaikys Kremliaus pozicijos. Vis labiau prastėjanti ekonominė Rusijos padėtis, apžvalgininkų teigimu, silpnina glaudesnės Baltarusijos ir Rusijos integracijos tendencijas ir verčia dairytis į Vakarus.

Nori pigesnių dujų

Toks demonstratyvus dairymasis labai būdingas A.Lukašenkai: jis visą laiką stengiasi išsiderėti iš Maskvos riebesnį kąsnį, nors gerai žino, kad Kremlius yra perkandęs jo blefavimo taktiką. Nenuostabu, kad vadinamieji komplimentai NATO nuskambėjo naujų Rusijos ir Baltarusijos derybų dėl įsiskolinimo už gamtines dujas įkarštyje. Pasak Rusijos dienraščio „Nezavisimaja gazeta“, pabrėžtinai rami Minsko atstovų nuomonė apie NATO pajėgų didinimą regione Baltarusijai gali nemažai kainuoti. Šalis už jai tiekiamas rusiškas dujas nuo šių metų pradžios jau įsiskolino Maskvai 270 mln. JAV dolerių.

Minskas tvirtina, kad dabartinė gamtinių dujų kaina – 132 doleriai už tūkstantį kubinių metrų – yra per didelė, nes nafta ir dujos pasaulinė rinkoje atpigo. Be to, ir pati Rusija kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Armėnijai, dujas parduoda pigiau, nors Baltarusija ir Rusija formaliai yra susietos sąjunginės valstybės saitais. Minsko manymu, teisinga dujų kaina būtų 73 doleriai, nes kaimyninei Smolensko sričiai Rusijoje „Gazprom“ dujas tiekia už 72 dolerius. Maskva su tokiu argumentu nesutinka: ji esą pasirengusi derėtis dėl naujos dujų kainos, bet tik su sąlyga – reikėtų atnaujinti MAZ, „Grodno Azot“ ir kitų Rusijai patrauklių baltarusiškų įmonių privatizavimo projektus.

Skaudžiai atsiliepė ir Maskvos sprendimas 37 proc. sumažinti baltarusiškoms naftos perdirbimo gamykloms tiekiamos naftos kiekį. Ekspertų teigimu, tai pats skaudžiausias smūgis Baltarusijos ekonomikai, nes dėl pasaulinių naftos kainų mažėjimo įplaukos iš naftos produktų eksporto gerokai nuseko. O žalios naftos tiekimo apribojimas esą tampa tikra katastrofa: vien dėl to Baltarusija kas mėnesį praranda apie 70 mln. dolerių.

Politinės priežastys

Tai, kad Rusija gamtines dujas Baltarusijai, artimiausiai Maskvos sąjungininkei, parduoda brangiau nei Armėnijai, verčia manyti, kad Kremlius šiuo požiūriu remiasi politiniais išskaičiavimais. Viena vertus, matomas akivaizdus noras išlaikyti ekonominio spaudimo A.Lukašenkai, kuris įpratęs nuolat blefuoti ir aikštytis, svertus. Naftos čiaupo Baltarusijos perdirbimo gamykloms prisukimas aiškiai signalizuoja, kad A.Lukašenka pernelyg dažnai žvilgčioja pro lango užuolaidėles vakarų kryptimi. Kita vertus, apžvalgininkai pastebi, kad viešai neafišuojamos tarpvalstybinės derybos dėl skolų bei dujų kainos vyksta abiejų šalių ministerijų ir vyriausybių lygmeniu, jos neįtrauktos į abiejų šalių prezidentų darbotvarkę. Tai veikiausiai reiškia, kad Maskva nenori dar labiau aštrinti santykių su Baltarusija.

Aiškios Minsko pastangos atsiriboti nuo priešiškos Kremliaus retorikos dėl keturių NATO batalionų rodo siekį bent jau nebloginti santykių su kaimynėmis. Praėjusį rudenį A.Lukašenka netikėtai ryžtingai pasipriešino planams Baltarusijoje steigti naują Rusijos karinę bazę, nors prieš kelerius metus pats nurodė savo vyriausybei suderinti šį klausimą su Rusijos gynybos ministerija. Vis dėlto baltarusių politologas Valerijus Karbalevičius perspėja nepuoselėti vilčių dėl galimo Baltarusijos neutralumo kaistant Rusijos ir NATO santykiams. „Rusija niekada nepripažins Baltarusijos neutraliteto. Jei Baltarusija pradės trauktis iš integruotų su Rusija struktūrų, Maskva panaudos jėgą“, – tvirtina politologas. Anot jo, tai rodo Ukrainos pavyzdys: vos tik Kijevas tvirtai apsisprendė siekti asocijuotos narystės ES, Kremlius perėjo prie karinės jėgos panaudojimo šioje šalyje scenarijaus. Taigi, nors Minskas supranta, kad NATO nekelia pavojaus Baltarusijai, ir jau išdrįso atvirai apie tai prabilti, kažin ar kada įgis pakankamai drąsos po A pasakyti ir B: tikroji grėsmė – rytuose.