Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip atrodys pasaulis po 50 metų?

Povandeniniai keliai, masiškai gaminami dirbtiniai žmogaus organai, savaime išsivalantys namai, atostogos kosmoso viešbučiuose ir kiti šiandien sunkiai įsivaizduojami dalykai 2069-aisiais taps kasdienybe, prognozuoja britų mokslininkai.

Negali nestebinti

Neseniai Londone buvo pristatytas grupės britų mokslininkų ir futurologų parengtas pranešimas „Samsung KX50: The Future in Focus“, kurį užsakė Pietų Korėjos bendrovė „Samsung“. Šiame pranešime įvairių mokslo ir technologijos sričių ekspertai pabandė numatyti, kaip pasikeis mūsų pasaulis per artimiausius 50 metų. Tai pakankamai neilgas laiko tarpas, kad futurologų prognozių pagrįstumą galėtų savo akimis įvertinti dabartiniai dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai, o kartu ir pakankamai ilgas naujoms technologijoms sukurti ir išbandyti.

Pasak britų spaudos, mokslinės-techninės pažangos tempas mūsų dienomis yra toks didelis, kad jau spėjome priprasti nebesistebėti sparčiai viena kitą keičiančiomis naujovėmis. Tai, kas galėjo apstulbinti vidutinį europietį prieš 40 ar 50 metų, šiandien viso labo galbūt sukeltų tik lengvą nuostabą. Tikėtina, kad netolimoje ateityje mokslininkų prognozuojamoms permainoms, kurias turėtų atnešti technologinė pažanga, dabartinė visuomenė psichologiškai yra neblogai pasiruošusi. Visgi kai kurie konkretūs dalykai, minimi naujausiame futurologų pranešime, negali nestebinti.

ožeminiuose dangoraižiuose žmonės ne tik gyvens, bet ir dirbs bei pramogaus. Asociatyv. nuotr.

Oro taksi ir autobusai

Taigi, kas laukia mūsų po 50 metų? Pradėkime nuo transporto: mokslininkai prognozuoja, kad iki 2069 metų įvyks tikra revoliucija transporto srityje. Ji pirmiausia siejama su povandeninėmis transporto vamzdynų sistemomis. Didžiąją Britaniją ir žemyninę Europą bei kitus pasaulio regionus sujungs hermetiški vamzdynai, kuriais vakuumo sąlygomis dideliu greičiu lakstys keleivinės kapsulės, galinčios nugabenti keleivius iš vienos šalies į kitą per kelias valandas, o kai kuriais atvejais – ir per pusvalandį.

Spūsčių problemą didmiesčiuose turėtų bent iš dalies išspręsti miesto sąlygoms pritaikytas oro transportas – skraidantys taksi ir autobusai, mano futurologai. O tolimoms kelionėms iš vieno žemyno į kitą bus naudojamos daugkartinio naudojimo keleivinės raketos, dideliu greičiu skriejančios ne atvirame kosmose, o aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose. Mokslininkų teigimu, jomis iš Londono bus galima pasiekti Niujorką mažiau nei per 30 minučių.

Visuomeninis oro transportas ateities miestuose padės kovoti su spūstimis. Asociatyv. nuotr.

Įspūdingų pokyčių reikėtų tikėtis ir medicinoje. Per artimiausią pusę amžiaus įprastu dalyku taps virtualūs padėjėjai ir slaugytojai, kurie stebės žmogaus sveikatos būklę per visą jo gyvenimą ir prireikus pasirūpins kvalifikuota pagalba bet kurioje pasaulio vietoje. Tokie slaugytojai galės įvardyti ligos simptomus ir konkretaus žmogaus sveikatos būklę bet kokia kalba. Jeigu liga komplikuotųsi taip, kad prireiktų kurio nors organo persodinimo, tai tikrai nebus problema: esą specialūs 3D dirbtinių audinių spausdintuvai galės greitai pagaminti transplantacijai būtinus gyvybinius organus, kurie bus pritaikyti konkrečiam pacientui.

Atostogas bus galima leisti prabangiuose viešbučiuose Žemės ar Mėnulio orbitoje. Asociatyv. nuotr.

Ligoninėje – kaip servise

Taigi, dirbtinius organus bus galima persodinti negaištant laiko ir nelaukiant tinkamo donoro. Galima būtų manyti, kad tam tikra prasme rimtas „sveikatos remontas“ ateityje primins dabartinius autoservisus: nustačius defektus organų gamyklose bus individualiai užsakomos „atsarginės detalės“, kurias patyrę meistrai sumontuos reikiamose vietose ir nurodys atitinkamą garantinį laikotarpį.

Kai kurios britų futurologų prognozės, susijusios su ateityje gyvensiančių žmonių kasdienybe, atrodo ne tokios patrauklios. Vis didėjant pasaulio gyventojų skaičiui visos pasaulio šalys susidurs su dirbamos žemės trūkumu ir maisto produktų deficitu. Šią problemą bus bandoma spręsti įvairiais būdais, pradedant dirbtinės mėsos gamybos technologijų plėtojimu, baigiant naujais maisto medžiagų šaltiniais. Dirbtinės mėsos, iš gyvulių kamieninių ląstelių išaugintos specializuotų laboratorijų bioreaktoriuose, galima paragauti jau dabar, tačiau artimiausiais dešimtmečiais dirbtinė kiauliena, jautiena ar vištiena bus gaminama pramoniniu būdu labai dideliais kiekiais.

Sporto arenose po 50 metų turėtų pasirodyti skraidlentės. Asociatyv. nuotr.

Po dešimtmečio kito buitiniai bioreaktoriai dirbtinei mėsai gaminti turėtų atsirasti visuose namuose, jie bus ne mažiau įprasti nei šiandien duonos skrudintuvai, mano mokslininkai. Kiekviena šeima savo poreikiams galės nesunkiai pasigaminti reikiamą kiekį pasirinktos rūšies mėsos – tereikės sudėti į bioreaktorių reikiamus audinių gamybos komponentus. „The Future in Focus“ pranešimo autoriai prognozuoja, kad kiekvienuose namuose turėtų atsirasti ir kompaktiškos vabzdžių – svarbaus baltymų šaltinio – fermos. Jose išauginta produkcija, pasitelkus tam tikrą technologinį procesą, čia pat būtų verčiama milteliais, kurie būtų naudojami maisto produktams. Kadangi maistinių vabzdžių fermos jau veikia ir Lietuvoje, tiekia svirplių miltus maisto pramonės įmonėms, paukštynams, žuvininkystės ūkiams, galėtume sakyti, kad tokia technologinė ateitis jau kone ranka pasiekiama.

Didžiosios Britanijos informacijos technologijų, telekomunikacijų ir elektronikos asociacijos „techUK“ prezidentė Jacqueline de Rojas, viena iš „Samsung KX50: The Future in Focus“ ateities įžvalgų autorių, pareiškė, kad artimiausi 50 metų atneš pačias didžiausias technologijų ir inovacijų permainas, kurias kada nors matėme žmonių gamybinės veiklos ir poilsio srityse. Pasak jos, ateityje laukiantys pokyčiai bus tokie dideli, kad šiandien juos net sunku įsivaizduoti. „Prieš 250 metų įvykusi pramonės revoliucija ir dabartinė skaitmeninė revoliucija verčia abejoti visų prielaidų, kaip žmonės gyvens ateityje, pagrįstumu“, – sakė J.de Rojas.

Asociatyv. nuotr.

10 svarbiausių prognozių

  1. Povandeninės magistralės: bus sukurta hermetiška transporto vamzdynų sistema, kuria dideliu greičiu judės keleiviniai konteineriai. Tokiais povandeniniais keliais iš Didžiosios Britanijos pasiekti žemyninės Europos šalis bus galima mažiau nei per valandą. Prognozuojama, kad tokia transporto sistema bus plačiai naudojama Skandinavijoje ir kituose pasaulio regionuose.

  1. Požeminiai dangoraižiai. Per 50 metų atsiras vadinamieji „gelmėraižiai“, didelio aukštingumo požeminiai pastatai, kurie atrodys kaip apversti dangoraižiai. Tai padės spręsti statybos plotų trūkumo didmiesčiuose problemą, įveikti spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo keliamus iššūkius.

  1. Namai, išsivalysiantys patys. Bus galima pamiršti daug laiko atimantį ir nuobodų namų tvarkymo procesą: pakaks išeinant iš namų spustelėti mygtuką, ir namų švarinimo sistema pati viskuo pasirūpins.

  1. Kosminiai viešbučiai. Atostogos kosmose taps įprastu dalyku: bus galima apsistoti aplink Žemę, Mėnulį ar kitas planetas skriejančiose kosminėse stotyse, kuriose svečių patogumui bus įrengta dirbtinė gravitacija.

  1. Žmogaus organų gamyba 3D spausdintuvais leis aprūpinti pacientus „atsarginėmis kūno dalimis“, kurios galėtų pakeisti pažeistus gyvybinius organus.

  1. Nebrangūs mėsainiai iš vabzdžių miltų taps svarbiu aukštos kokybės maistinių baltymų šaltiniu.

  1. Skraidantys taksi ir autobusai. Po 50 metų didmiesčiuose paplis ir skraidantys taksi, ir talpūs bepiločiai oro autobusai. Jie padės išvengti spūsčių, leis greitai atvykti į reikiamą vietą.

  1. Implantai, stebėsiantys mūsų sveikatos būklę. Tai naujos kartos skaitmeniniai pagalbininkai, kurie visą gyvenimą rūpinsis žmogaus sveikatos būkle ir su ja susijusiais poreikiais.

  1. Sporto varžybos ore, primenančios kvidičą. Bus išrastos skraidlentės, kurios suteiks galimybę rengti į knygose apie Harry Potterį aprašyto kvidičo varžybas. Sportininkai tokiomis skraidlentėmis skraidys virš stadiono lenktyniaudami, kas taikliau ir greičiau pelnys pergalingus taškus.

  1. Interaktyvieji filmai leis kone fiziškai dalyvauti jų siužete. Virtualios tikrovės pojūčius tikroviškai perteiks aukštos kokybės haptiniai kostiumai, puikiai imituojantys visų žmogaus juslių fiksuojamus efektus. Tokie kostiumai padės apgauti žmogaus jutimo organus ir panardinti jį į labai tikrovišką išgalvotą tikrovę.

 

Rekomenduojami video