Pastaruoju metu pasaulį drebina žinia apie koronavirusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas perspėja, kad šis pražūtingas virusas pasauliui kelia labai grėsmingą pavojų. Medicinos profesorius iš Honkongo „The Guardian“ teigia, kad koronavirusas, jei nekontroliuojamas, gali paveikti 60 proc. pasaulio populiacijos. Jau dabar yra daugiau nei 40 tūkst. užsikrėtusiųjų, daugiau nei 1000 – mirusiųjų. Kaip „Bangai“ pasakojo daugiau nei trejus metus Pietų Kinijoje gyvenanti jakiškė Edita, virusas žmones įkalina tarp keturių namų sienų. Imamasi visų įmanomų apsaugos priemonių.

– Koronavirusas gąsdina pasaulį. O kokia kasdienybė stebint ne iš šalies, o gyvenant šalyje?

– Koronavirusas pirmą kartą buvo užfiksuotas gruodžio 6 d. O mes per žinias apie jį išgirdome tik sausio 1 d. Į šią naujieną reagavome kaip į įvykį, kuris vyksta kažkur kitoje Kinijos dalyje. Nebuvo nė minčių, kad gali viskas taip staiga pasikeisti. Sausio 22 d. pranešė, kad virusas plinta labai sparčiai po visą Kiniją, o apsikrėtus net dvi savaites gali nejusti jokių simptomų. Viruso proveržis sutapo su kinų Naujųjų metų šventėmis, kuomet milijonai kinų keliauja, lanko giminaičius. Nes tuo metu vaikams visą mėnesį nereikia eiti į mokyklą.

– Kaip apibūdintum, kas šiuo metu vyksta pietinėje Kinijos dalyje Donguane?

– Dėl viruso plitimo pavojaus buvo atšaukti visi renginiai, kad nebūtų masinių susibūrimų. Visi Naujuosius metus sutiko su baime, nes pasikartojo beveik tas pats, kai 2002–2003 m. Kinijoje išplito SARS virusas.

Žmonėms liepta likti namuose, į lauką išeiti tik su apsauginėmis kaukėmis, pasirūpinti maisto atsargomis. Tad visas gyvenimas sukasi tarp namų sienų.

Kai nuvykome į prekybos centrą, tai dauguma lentynų jau buvo tuščios, žmonės maistą pirko pilnais vežimėliais. Kol kas vietiniai kantriai laukia ir laikosi nurodymų. Tačiau nežinia, kiek tai truks, nes žmonėms reikia dirbti ir užsidirbti pragyvenimui.

– Kas daroma, kad virusas neišplistų?

– Nežinau, kaip kituose regionuose, bet mieste, kuriame gyvename, daroma maksimaliai viskas. Prie įvažiavimų į miestą tikrinama kiekvieno žmogaus kūno temperatūra. Tai daroma net įžengus į parduotuvę ar tiesiog savo gyvenamą rajoną. Liftuose kas 4 val. keičiamos apsauginės dezinfekuojančios plėvelės. Gyvenama teritorija (Kinijoje gyvenamieji rajonai yra uždari) purškiama dezinfekuojančiu skysčiu, užtvertos sporto aikštelės. Ir tai vyksta 9 milijonų mieste, kuriame užfiksuoti 58 (vasario 9 d. duomenys – aut. pastaba) infekuoti virusu.

– Gyvenate tarp keturių sienų? Kokių apsaugos priemonių dar imatės?

– Niekas tiksliai dar nežino, kaip tas virusas plinta ir kaip jis perduodamas. Kai gatvės tokios tuščios, aplinkui viskas dezinfekuojama, tai net nejauku kur ir eiti. Nuolat gauname perspėjimus, kad patartina likti namuose. Tad dienas leidžiame namuose. Tačiau turint du vaikus nėra taip, kad sėdi ir nuobodžiauji. Reikia prižiūrėti, kad vaikai atliktų pamokas, juos užimti įvairiais darbeliais.

Būnant namuose daugiau apribojimų, bet vaikams vyras veda net ir futbolo treniruotes.

Labiausiai akcentuojama, kad virusas pavojingas tiems, kurie turi lėtinių ligų ir kieno silpnesnė imuninė sistema, tai labai rekomenduojama kuo daugiau judėti, sportuoti.

Patys taip pat kasdien atliekame kad ir trumpas mankšteles. Šiuo metu baisu sirgti, kad nereikėtų vykti į ligoninę. Belieka tik laukti ir tikėtis, kad viruso plitimas pradės mažėti.

– Ar pastarieji įvykiai nesukėlė minčių grįžti į Lietuvą?

– Kinijoje būname nuo rudens iki vasaros, o vasaras leidžiame Lietuvoje. Šiuo metu pavojingiau vykti į oro uostą ir didesnė tikimybė keliaujant sutikti infekuotą asmenį nei likus namuose. Bet tai, kas vyksta Kinijoje, – pamoka visiems, nes supranti, kad viskas labai trapu.

Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ