Dar pačioje COVID–19 pandemijos pradžioje pastebėta, kad šunys taip pat gali būti išmokyti atpažinti ir šia liga sergančius žmones. Tiesą sakant, mokslininkai sako, kad keturkojams mūsų draugams tai net nėra labai sudėtinga – COVID–19 ligą atpažįstančių šunų treniravimas yra labai greitas ir tikslus.

Taigi, dabar keturi šunys jau dirba Helsinkio oro uoste, nors tiesiogiai žmonių jie neuosto.

Norint įdarbinti šunis oro uoste, reikia apgalvoti nemažai faktorių. Kai kurie žmonės šunų bijo, kiti jiems yra alergiški. Galiausiai, ir kai kurie šunys tiesiog negali dirbti triukšmingoje oro uosto aplinkoje. Taigi, mokslininkai sukūrė specialią testavimo procedūrą.

Išsitirti norintis žmogus (keleivis arba oro uosto darbuotojas) ateina į tam skirtą punktą. Čia jis pats pagal instrukcija ima savo odos tepinėlius. Tuo metu šuo ir jo prižiūrėtojas laukia už sienos. Atėjus laikui, šuo ima uostyti tepinėlius ir informuoja prižiūrėtoją, jei užuodžia COVID–19 ligos požymius.

Šuns nuomonė, žinoma, nėra galutinė diagnozė – jei šuo nustato ligą, žmogus siunčiamas išsamesniam testavimui. Tačiau šuns nosies tikslumas yra toks aukštas, kad jei liga nėra nustatoma, galima laikyti, kad žmogus ja neserga.

Tyrimai rodo, kad šunų nosys COVID–19 sergančius žmones aptinka 94–100% tikslumu. Negana to, mokslininkai mano, kad šunys gali aptikti COVID–19 ligą anksčiau nei įprasti laboratoriniai metodai.

Geriausia tai, kad šunų mokymai trunka tik kelis mėnesius. Šunys yra praktiškai visiškai atsparūs COVID–19, todėl jiems pavojus nekyla.

Tiesa, toks šunų darbas dar nėra įtvirtintas teisės aktuose, todėl visa tai kol kas tėra eksperimentas. Tačiau mokslininkai mano, kad šunys suteikia galimybę labai greitai patikrinti labai daug žmonių, todėl ateityje jie bus itin reikalingi oro uostuose ir kitose aukšto intensyvumo žmonių srauto vietose.