Scanpix nuotr.

Mainais už ES ir Turkijos susitarimą dėl pabėgėlių grąžinimo turkai gavo bevizio režimo su Šengeno šalimis pažadą. Ar jis bus ištesėtas?

Optimizmo jau daugiau

Europos pabėgėlių krizė, laikoma vienu didžiausių iššūkių ES per visą jos egzistavimo istoriją, anaiptol nėra įveikta, nors Europos valstybių lyderiai jau lengviau atsikvėpė. Po kovo 18 dieną pasiekto ES ir Turkijos susitarimo dėl nelegaliai Graikiją pasiekiančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo atgal į Turkiją imigrantų srautas į Graikijos salas gerokai sumažėjo.

Europos išorinių sienų apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, kovą iš Turkijos atplaukė 26 460 prieglobsčio ES ieškančių žmonių, t. y. perpus mažiau nei vasarį. Balandžio duomenys dar nepaskelbti, bet „Frontex“ atstovai informavo per šį mėnesį padėję Graikijos migracijos tarnybos pareigūnams grąžinti į Turkiją 325 migrantus. Nors, palyginti su Europą jau pasiekusių nelegalių migrantų skaičiumi, tai tik lašas jūroje, tačiau ES ir Turkijos susitarimo veiksmingumu tikintiems ES politikams tai turėtų įkvėpti optimizmo.

Nesusitvarko su teroristais

Vis labiau artėjant vasarai, ES šalyse imta dažniau svarstyti apie šio politinio sandorio dėl pabėgėlių kainą. Visų ES šalių vadovai pritarė užsibrėžtam tikslui iki birželio pabaigos panaikinti Turkijos piliečiams vizų režimą, jei šios šalies Vyriausybė įgyvendins ES keliamas sąlygas, tarp kurių yra ne tik techninių dalykų (pvz., patikimas asmenų identifikavimas), bet ir politinių, tarp jų ir raginimas peržiūrėti pernelyg plačiai traktuojamus antiteroristinius įstatymus.

ES diplomatinių šaltinių teigimu, Ankara sugebėjo įgyvendinti tik pusę Briuselio reikalavimų. Gegužės pradžioje Europos Komisija su išlygomis pritarė bevizio režimo suteikimui turkams, tačiau iškėlė reikalavimą, kad Turkija įgyvendintų penkias svarbiausias sąlygas. Kai kurie Vakarų šalių politikos apžvalgininkai abejoja, kad Šengeno zonos vartai bus atkelti turkams net ir tuo atveju, jeigu Ankara patenkins Europos Komisijos įvardytus svarbiausius reikalavimus. Savo žodį dar turės tarti ir Europos Parlamentas bei ES šalių vyriausybės.

Mintis, kad nuo liepos po Šengeno sutarties valstybes galės be vizų keliauti 79 mln. Turkijos piliečių, kelia susirūpinimą ne tik politikams. Pirmiausia – dėl saugumo: Turkijoje vienas po kito vykdomi teroro aktai, akivaizdu, kad šalies valdžia nepajėgia sustabdyti „teroro tranzito“ iš kitų regiono šalių.

Užsienio spaudoje jau ne kartą buvo rašyta apie Turkijoje klestintį šešėlinį asmens dokumentų padirbinėjimo verslą, padedantį atvykėliams iš Irako, Sirijos, Afganistano ir kitų šalių gauti naujus pasus, kurie turėtų padėti lengviau gauti pabėgėlio statusą ES. Be to, Vakarų šalių žvalgybos tarnybos žino, kad Turkijoje saugiai jaučiasi islamo ekstremistai, ir prielaida, kad jie su tikrais ar padirbtais dokumentais galės laisvai važinėti po ES šalis, kelia rimtą nerimą.

Davė laiko iki spalio

Yra kur kas daugiau motyvų, verčiančių abejoti, ar ES raktų nuo atsarginio įėjimo įteikimas Turkijai nėra per didelė kaina už jos bendradarbiavimą saugant Europą nuo nelegalių migrantų srauto. Akivaizdu, kad Ankara nori pasinaudoti savo pranašumu ir vis labiau didina spaudimą Briuseliui.

Antai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad ES vėliausiai iki spalio turėtų suteikti jo šalies piliečiams bevizį režimą. Gali pasirodyti, kad tai yra tam tikras atsitraukimas nuo kovą ES šalių vadovų ir Turkijos premjero Ahmeto Davutoglu numatyto termino – birželio pabaigos. Tačiau A.Davutoglu aiškiai leido suprasti, kad šio mėnesio pabaigoje atsistatydins, ir praktinis susitarimo įgyvendinimas iš Turkijos pusės priklausys nuo naujojo premjero, kuris, manoma, bus dar lojalesnis prezidentui R.T.Erdoganui.

Gali būti, kad A.Davutoglu, su kuriuo dėl migrantų krizės bendrą kalbą rado ES vadovai, pirmiausia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įpėdinis šiuo klausimu bus griežtesnis. Briuselio kuluaruose iki šiol atvirai kalbėta apie Turkijos šantažą dėl pabėgėlių. Kadangi visos kortos išlieka Ankaros rankose, jos pozicija dėl bevizio režimo gali tapti dar kietesnė.

Šalies prezidento nurodytas galutinis terminas gali būti ultimatumas siekiant dar labiau sustiprinti Turkijos poziciją. Juk visi supranta, kad į Europą per Turkiją besiveržiančių nelegalių migrantų iš Artimųjų Rytų ir Azijos šalių srautas nesumažės: Graikijos salos Egėjo jūroje – pats trumpiausias kelias į ES. Taigi, turkai kada panorėję gali vėl praverti pabėgėlių vartus į Europą, pagrįstai ar ne visai apkaltinę Briuselį nesilaikant susitarimo. Nereikia pamiršti ir to, kad pabėgėlių stovyklose Turkijoje gyvena 2,7 mln. iš Sirijos pabėgusių žmonių. Dauguma jų norėtų įsikurti Europoje. Taigi, Turkijos valdžia jiems galėtų bet kada suteikti galimybę įgyvendinti savo svajonę.

Dabar ES vadovai turėtų jaustis atsidūrę tarp Scilės ir Charibdės, dviejų legendinių pabaisų, pro kurias turėjo praplaukti Odisėjo laivas. Birželio 23 dieną Didžiojoje Britanijoje vyks referendumas dėl tolesnės šalies narystės ES. Nors Ankaros ir Briuselio susitarimas dėl bevizio režimo Londono tiesiogiai neliečia (Didžioji Britanija nepriklauso Šengeno erdvei), tačiau laisvas milijonų turkų judėjimas po ES daliai rinkėjų gali tapti paskutiniu lašu, perpildysiančiu kantrybės taurę ir padėsiančiu apsispręsti balsuoti už išstojimą.

Ką pasakys vengrai?

Matyt, net ir Briuselio koridoriuose vizų panaikinimo turkams perspektyva atrodo bauginanti. Britų dienraštis „Guardian“ remiasi neįvardytais šaltiniais Europos Komisijos aparate, kurie prielaidą, kad 79 mln. turkų iškart gaus galimybę laisvai keliauti po ES pavadino pasakėle. Šaltinių teigimu, tikėtina, kad dėl to bus rastas tam tikras kompromisas: bevizis režimas iš pradžių galėtų būti suteiktas tik tam tikroms gyventojų grupėms, pvz., studentams, verslininkams ar turintiems biometrinius pasus, atitinkančius ES standartus.

Dėl galimo turkų antplūdžio sunerimo ir kai kurios ES šalys, tarp jų – pabėgėliams svetingai vartus atlapojusi Vokietija ir Prancūzija, kaip rašo „Guardian“. Jų atstovai paragino papildyti ES ir Turkijos susitarimą tam tikrais saugikliais ir suteikti ES teisę laikinai sustabdyti bevizio režimo galiojimą, jei Europoje staiga išaugtų nelegaliai apsigyvenusių Turkijos piliečių skaičius arba labai padaugėtų prieglobsčio prašytojų. Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymuose esą numatyta galimybė dėl bevizio režimo sąlygų pažeidimo sustabdyti jo galiojimą 9 mėnesiams, kol šalis vėl atitiks nustatytus kriterijus.

Gali būti ir taip, kad grėsmę laisvoms turkų kelionėms po ES gali sukelti anaiptol ne Briuselio nesukalbamumas. Pagal ES ir Turkijos susitarimą už kiekvieną į Turkiją iš Europos grąžinamą nelegalų imigrantą į kurią nors ES šalį turi būti perkeltas vienas pabėgėlis iš Sirijos, gyvenantis pabėgėlių stovykloje. Pabėgėlių skirstymas ES kol kas remiasi jų priėmimo kvotomis, tačiau nemažai ES narių priešinasi tokiam problemos sprendimui.

Skaudžiausią smūgį pabėgėlių skirstymo sistemai gali suduoti Vengrija. Rudenį čia įvyks referendumas, kuriame šalies piliečiai turės atsakyti, ar sutinka, kad ES galėtų priimti sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Vengriją be šalies parlamento pritarimo.

Griežtą Budapešto poziciją dabartinės ES migracijos politikos atžvilgiu palaiko Lenkija, Čekija, Slovakija ir kitos ES šalys. Neseniai paskelbtas Europos Komisijos siūlymas skirti baudas šalims narėms už kiekvieną nepriimtą pabėgėlį tikrai nepadidins remiančių Briuselio poziciją skaičiaus.