Nors mūsų šalis nedidelė ir keliauti čia nesunku, net 60 proc. vairuotojų naudojasi navigacijos programėlėmis, kai vyksta į kitus šalies miestus ar vietoves, o 39 proc. jas naudoja važinėdami savo gyvenamajame mieste. Dešimtadalis vairuotojų navigacijos programėlėmis važiuodami Lietuvoje naudojasi kiekvieną dieną.

Tai paaiškėjo po visose Baltijos šalyse atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 2 600 respondentų. Šią apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“.

Tyrimas parodė, kad dažniausiai navigacija kasdien naudojasi Vilniaus gyventojai (18 proc.), o apskritai tik 7 procentai vairuojančiųjų teigė nesinaudojantys jokiomis programėlėmis. Tyrimas atskleidė, kad vyrai ir moterys labai panašiai pamėgę navigacijos programėles: įvairiomis aplinkybėmis jomis naudojasi 86 proc. vyrų ir 82 proc. moterų.

Navigacijos programėlės populiarios tarp visų amžiaus grupių vairuotojų. Daugiausia savo mieste jomis naudojasi 18–24 metų vairuotojai (53 proc.). Šiuos rezultatus galima sieti su tuo, kad šio amžiaus vairuotojai mokosi ar neseniai įgijo teisę vairuoti ir su vietovėmis bando susipažinti naudodami navigacijos programėles.

„Populiarios navigacijos programėlės yra „Google Maps“ ir „Waze“, kurios ne tik tiksliai parodo važiavimo kryptis, bet ir suteikia informaciją apie spūstis – tai didelis palengvinimas ir galimybė norimą tašką pasiekti greičiau, taip pat saugiau. Kaip rodo statistika, spūstyse yra didesnė tikimybė patekti į eismo įvykį“, – sako Guoda Jasaitė, „If“ transporto žalų grupės vadovė.

Nors daugelis sutiks, kad navigacijos programėlės padeda vairuojant, jomis naudojantis kelyje svarbiausia nepamiršti saugumo.

Geriausia turėti specialų telefono laikiklį arba naudotis navigacijos prietaisu ant priekinio stiklo. Rinkoje galima rasti HUD (Heads-up display) įrangos, kuri visą svarbią telefono informaciją leidžia atvaizduoti ant priekinio automobilio stiklo vairuotojui prieš akis. Toks sprendimas neblaškys vairuojant ir padės išvengti avarinių situacijų, kai vairuotojai bando pakelti nukritusį telefoną ar užsižiūri į navigacijos programėlę ant keleivio sėdynės padėtame telefone.

„Turėti telefoną kelionėje yra paranku ir patogu, tačiau dar nemažai vairuotojų jį naudoja ne tik kelionės tikslui nustatyti. Kitas neseniai mūsų atliktas tyrimas atskleidė, kad mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 proc. Lietuvos gyventojų. Dauguma jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, skambinimui ar muzikos klausimui, tačiau 10 proc. vairuotojų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus“, – sako G.Jasaitė.

Pasak jos, vairuojant net kelios sekundės žvilgsnio į telefoną gali virsti keliomis dešimtimis nuvažiuotų metrų iš esmės nematant, kas vyksta aplink automobilį.

„Ar nustatome kryptį navigacijos programėlėje, ar ieškome norimos dainos – tai darykime saugiai, automobiliui stovint“, – pataria pašnekovė.