Atkeliavę į automobilių dalių parduotuvę vairuotojai dažnai prašo dalykų, kurie, stebinčiam pokalbį su konsultantu iš šalies, skamba kaip visiškai nesuprantami žodžiai. Pasirodo, ekspertai reikiamų vairuotojams dalykų ieško net keliomis kalbomis, o bene rečiausiai, sako, išgirsta detalių pavadinimus lietuviškai. Būtent tokią užduotį – išversti žargonu užrašytus dalių pavadinimus į lietuvių kalbą – gavo konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas 2020“ finalo dalyviai.

17 žodžių

Visi 19 pretendentų į geriausiojo titulą gavo net 17 žargonu užrašytų žodžių, kuriuos teko per mažiau nei 4 minutes „išversti“ į lietuvių kalbą. Ne vienas pamatęs sąrašą žagtelėjo, o pasitaikė ir tokių, kurie raukydami kaktas pripažino, kad būtent tokiais pavadinimais ir pažįsta detales.

17 žodžių sąrašas: „granata“ – pusašio šarnyras / pusašio lankstas, „babina“ – uždegimo ritė / degimo ritė, „chvastavykas“ – krumpliaratis, varantysis krumpliaratis, „škyvas“ – skriemulys, „razdatkė“ – diferencialas, „suportas“ – stabdžių apkaba, „bardačiokas“ – dėtuvė, „stupica“ – stebulė, „stakanas“ – vidinis pusašio lankstas / vidinis pusašio šarnyras, „rastavkė“ – ratų išnešimo korektoriai / ratų distanciniai žiedai, „salnikas“ – riebokšlis / tarpiklis, „majatnykas“ – švytuoklė, „fyškė“ – kištukas, „prikurkė“ – degiklis, „hamutas“ – sąvarža, „stoikė“ – statramstis, „kalpokai“ – ratų gaubtai.

Ieško trimis kalbomis

Kaip pasakojo Mantas Milerius, automobilių dalių, automobilių priežiūros priemonių ir aksesuarų prekybos tinklo ekspertas, kai prireikia klientams, ieškoti detalių galima pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, naudojamos detalizuotos schemos ir paieškos sistemos veikia net trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų. Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad angliškais pavadinimais žongliruojančius klientus tenka matyti rečiausiai, kur kas dažniau reikiama detalė įvardijama rusiškai.

„Dalis žargonų mums tikrai būna žinomi. Kartais iš aplinkos, kartais iš ankstesnių darbų, kai kurie yra dirbę automobilių remonto dirbtuvėse. Bet jeigu į šią sritį ateina šviežias žmogus, jis žargonų tikrai nežino – tenka klausti kliento arba tikslintis su kolegomis“, – aiškino M.Milerius.

Tuo atveju, jeigu įvardyti detalės atėjusiam žmogui nesiseka, tenka aiškintis, kurioje vietoje reikiama dalis yra, ką ji daro, o tuomet, atsivertus detalizuotus planus, mėginti pataikyti į tai, kas reikalinga klientui.

Pasitaiko ir kuriozinių situacijų, sako pašnekovas, prisiminęs, kad vienas klientas ilgai ieškojo „indėno galvos“. Vyras aiškino, kad visur, kur nueina, pasakius tokį pavadinimą iš karto aišku, ko šis ieško. Galop paaiškėjo, kad klientui reikia hermetiko, ant kurio pakuotės nupiešta indėno galva.

Lietuviškai dažniau

Tiesa, M.Milerius pastebi ir gerėjančių tendencijų. Pavyzdžiui, vis dažniau užsuka klientai, kurie žino, kaip viena ar kita detalė vadinasi lietuviškai.

„Pavyzdžiui, anksčiau dažnai sakydavo, kad ieško „babinos“, o štai dabar nuolat girdime, kad ieškoma uždegimo ričių. Arba ateidavo ieškoti „karomislų“, o dabar prašo hidrokompensatorių pakėlėjų“, – kalbėjo pašnekovas.