Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Agrorinkos pulsas: nuo revoliucinių produktų augalams iki inovatyvių sprendimų dirvožemiui

Startavo bendrovių „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ konferencijų ciklas „Agrorinkos pulsas: ką žada 2020-ieji derliaus metai“, kur įvairių regionų žemdirbiams pateikiamos grūdų rinkos prognozės ir inovatyvūs sprendimai bei produktai. Po šiltos žiemos prognozuojamas rekordinis derlius, kad toks subyrėtų ir į aruodus, verta įsiklausyti į agro rinkos ekspertų patarimus, kaip neišbarstyti gausų derlių žadančio potencialo.

Koronaviruso poveikis rinkoms

Pirmdienį įvyko pirmoji konferencija Šakiuose, o vakar abiejų bendrovių atstovai su žemdirbiais susitiko Panevėžyje. „Linas Agro“ pardavimų vadovas Sigitas Rymko ir „Dotnuva Baltic“ pardavimų vadovas Dangis Valaitis Šakiuose pasveikino į tradicinį renginį susirinkusius žemdirbius, o šių bendrovių profesionalų komanda pažėrė naujovių ir rekomendacijų. Savo ruožtu ūkininkai kėlė nemažai aktualių klausimų, o aktyviausieji sulaukė dovanų.

Šiemet tikimasi rekordinio žieminių kviečių ir rapsų derliaus. Pirmųjų pasėta šiek tiek daugiau nei pernai, o rapsų net 14 proc. daugiau nei pernai. O kokios bus kainos ir galimybės parduoti? Grūdų rinkos prognozes pateikęs „Linas Agro“ grūdų prekybos vadybininkas Svajūnas Banelis pabrėžė, kad pasaulines grūdų rinkas veikia globalūs faktoriai, tai ir JAV, ir Kinijos prekybos karas, Brexit, klimato pokyčiai ir, žinoma, koronaviruso protrūkis, kuris MATIF biržoje iškart nutempė kainas žemyn.

Ko šiemet galima tikėtis grūdų rinkose? Ukrainoje prognozuojamas 7 proc. mažesnis žieminių kviečių derlius, ES – 6 proc., o Rusijoje laukiama 7 mln. t didesnio derliaus, be to, čia planuojama aktyvi eksporto programa, tad tai turės įtakos MATIF biržos kainoms.

„Dar reikia atkreipti dėmesį, kad Rusijos eksporto tempas buvo lėtas, tam įtakos turi tai, jog šioje šalyje atsirado daugiau grūdų saugyklų. Tokiu atveju palankiau eksportuoti Vokietijai, Prancūzijai ir kitoms ES šalims. Tačiau tai laikina, nes Rusijai pradėjus kryptingai didinti eksporto tempą, bus spaudimas kviečių kainai. Dar viena grėsmė, kad Rusijos grūdų eksporto kryptis – Saudo Arabija, Alžyras, Turkija, tai vienos pagrindinių ir ES eksporto rinkų. Be to, rusų privalumas – tolygi grūdų kokybė“, – aiškino S.Banelis ir pridūrė, kad gera žinia mūsų grūdų augintojams ir eksportuotojams – naujos Kinijos ir Indonezijos rinkos lietuviškiems kviečiams.

Rapsų ES prognozuojama išauginti šiek tiek daugiau nei pernai. Nėra jų pertekliaus, tačiau nėra norimo kainų lygio, nes perdirbėjai iš Kanados importuoja Canola sėklas. „Šiemet tikimasi, kad kaina gali būti sąlyginai aukšta. Pasibaigus koronaviruso protrūkiui, dėl kurio sulėtėjo Kinijos ekonomika ir sumažėjo vartojimas, rapsų kainos, tikėtina, išaugs“, – prognozes dėstė grūdų prekybos vadybininkas.

Jis padrąsino ūkininkus šiemet drąsiau sėti ankštines kultūras, kurioms atsiranda paklausa.

Ūkininkai aktyviai domėjosi „Biomas“ linijos preparatais.

Ūkininkai aktyviai domėjosi „Biomas“ linijos preparatais.

Aplinkai draugiški produktai

Kol grūdai nesupilti į aruodus, nei ūkininkams, nei jų konsultantams nevalia per daug užsisvajoti, dar laukia nemažai darbų. Netrukus augintojai važiuos į laukus tręšti, vėliau ir purkšti pasėlių. Taikant pasėlių priežiūros technologijas dabar atsiranda nemažai iššūkių, taip pat – ir naujų pažangių galimybių.

Visame pasaulyje vis plačiau kalbama apie biologinius produktus ir jų poveikį augalams bei žemei. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, apie trečdalis planetos žemės dėl intensyvaus ūkininkavimo yra nualinta. Ir Lietuvoje čia problemų daug.

Dėl klimato kaitos, griežtėjančių reikalavimų cheminiams produktams auga ūkininkų dėmesys produktams, kurie yra draugiški aplinkai. Tai buvo akivaizdu ir Šakiuose vykusiame renginyje, kur ūkininkai aktyviai domėjosi „Biomas“ linijos preparatais – „Biomas Grow“, „Biomas Universal“, „Biomas Protect“ ir „Biomas Organic“. Šie produktai jau išbandyti mūsų ūkininkų ir sulaukė gerų atsiliepimų. Džiugu, kad tai – Lietuvos biotechnologų kūrinys. Produktų pagrindą sudaro iš mūsų šalies dirvožemių atrinkti mikroorganizmai.

Pasak „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus, šie biologiniai produktai duoda tiesioginę naudą augalų augimui, o dėl gauto derliaus priedo jie atsiperka su kaupu. Tai patvirtina Lietuvoje atliekami mokslininkų tyrimai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jie gerina dirvožemį, jo struktūrą, didina humuso kiekį ir kt. Kitaip tariant, skatinamas natūralus dirvodaros procesas, o tai – jau ilgalaikis efektas.

„Juk turtingas ir derlingas dirvožemis – stabilaus ūkininkavimo pamatas. Taip pat svarbu žinoti kritinius augalų vystymosi periodus, kad būtų sušvelnintas aplinkos neigiamas poveikis augalams ir išsaugotas jų užprogramuotas derliaus potencialas iki pat brandos“, – aiškino A.Lukoševičius.

„Linas Agro“ atstovas pabrėžė ir kompanijos BASF azoto stabilizatoriaus „Vizura®“ privalumus – jį naudojant su srutomis augalams išsaugomas azotas, sumažinamas jo išplovimas į vandenis, geriau pasisavinami makro ir mikro elementai, be to, jis padidina augalų derliaus priedą, kuris net iki 4–5 kartų atperka išlaidas stabilizatoriui.

Revoliucinė naujovė javų apsaugai

Augalų apsaugos priemonių naujienas ir iššūkius, su kuriais susiduriama šioje srityje, pristatė „Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas. „Dėl išsivystančio ligų sukėlėjų atsparumo mažėja rinkoje esančių efektyvių produktų, griežtėja reikalavimai juos užregistruoti. O visuomenė vis labiau spaudžia, kad būtų naudojama kuo mažiau cheminių produktų. Nemažai jų jau uždrausta ir numatyta uždrausti. Bene daugiausia triukšmo visuomenės kelia dėl glifosatų, kurių kol kas nėra kuo pakeisti, naudojimo“, – tendencijas nusakė „Linas Agro“ atstovas.

Jis pristatė BASF kompanijos sukurtą revoliucinę naujovę augalų apsaugos srityje. Ši kompanija paskelbė perversmą javų apsaugos produktų rinkoje, pristatydama naują fungicido veiklią medžiagą, priklausančią triazolų grupei, kuri yra ypač aktyvi prieš žalingiausias ligas. Naujos veiklios medžiagos prekinis pavadinimas – „Revysol®“. Gamintojai tikisi, kad šis produktas taps plačiausiai naudojamu BASF fungicidu.

„Revysol®“ pagrindu sukurti du efektyvūs fungicidai – „Balaya®“ ir „Revytrex®“, kuriais prekiaus „Linas Agro“. „Pastarasis yra geriausias savo cheminėje grupėje nuo septoriozės – pavojingiausios kviečių ligos, kuria apsikrėtimas stabiliai auga. Naujasis fungicidas taip pat pasižymi labai geru veikimu ir prieš kitas ligas – rūdis, miežių ramulariją ir kt. Jo efektyvumas tikrai įspūdingas. Šis produktas ateina ne metams, dviem, bet ilgam“, – įsitikinęs „Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas, Danijoje stebėjęs, kaip atliekami bandymai su šiuo nauju fungicidu.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas R.Janarauskas sakė, kad jau yra norinčių išbandyti šių metų naujieną – prancūzišką tiesioginės sėjos „SLY Boss“ sėjamąją.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas R.Janarauskas sakė, kad jau yra norinčių išbandyti šių metų naujieną – prancūzišką tiesioginės sėjos „SLY Boss“ sėjamąją.

Tiesioginės sėjos privalumai

Kalbant apie tvarią žemdirbystę ir sveiką dirvožemį, specialistai rekomenduoja taikyti minimalaus žemės dirbimo technologijas. „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas Raimundas Janarauskas pristatė no-till technologiją – tai neaktyvus žemės dirbimas arba tiesioginė sėja, turinti daugybę privalumų – ją taikant išlaikoma dirvos struktūra, daugėja humuso, sliekų ir kt. Tai kitokia žemės dirbimo filosofija, kaip mėgsta sakyti jos gerbėjai, jos tikslas – ne daugiau dirbti, bet daugiau uždirbti.

Šiemet bendrovė pasiūlys naujieną – prancūzišką tiesioginės sėjos sėjamąją „SLY Boss“, kurios kūrėjas – prancūzas ūkininkas, pats 10 metų taikantis tokią technologiją. Prancūzijos kompanijos „Agrisem“ sėjamoji unikali ir dėl vieno kampu pakreipto disko, ir dėl šiaudų nustūmėjo, kuris nuvalo dirvą prieš pjovimo diską.

„Šis dirbimo būdas taupo laiką, degalus. Ilgamečių bandymų rezultatai rodo, kad taikant no-till technologiją laiko ir degalų sąnaudos sumažėja maždaug 3,5 karto. Tai yra pigus sėklos paguldymas“, – ir Lietuvoje populiarėjančią technologiją trumpai apibūdino R.Janarauskas.

Neseniai bendrovė „Dotnuva Baltic“, atstovaujanti pasaulinio garso žemės ūkio technikos gamintojams, tarp kurių ir kompanija CASE IH, tapo įgaliotąja „Agrisem“ atstove trijose Baltijos šalyse.

Rekomenduojami video