Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Artėja grūdų tvanas iš Ukrainos

Pagal grūdų eksportą Lietuva patenka į pirmąjį ES šalių penketuką, todėl pasaulinės grūdų rinkos pokyčiai mums labai svarbūs. O pasikeitimų tikimybė labai didelė, nes amerikiečiai investuoja ir artimiausiais metais dar daugiau pinigų ketina skirti Ukrainos grūdų sektoriui stiprinti. Grūdai iš derlingų Ukrainos žemių gali užplūsti ES grūdų eksporto rinkas. Atėjo laikas apie tai pagalvoti ir Lietuvos grūdų augintojams.

Užuomina atvėrė akis

Neseniai Vilniuje įvykusiame Amerikos ir Lietuvos verslo tarybos prezidento Erico Stewarto ir naujojo žemės ūkio ministro Broniaus Markausko susitikime svečias užsiminė, kad jo kolegos amerikiečiai jau investuoja ir artimiausiais metais dar daugiau lėšų skirs Ukrainos grūdų sektoriui plėtoti. Amerikiečius domina ir pagal grūdų eksportą penktą vietą ES rinkoje užimanti Lietuva, tačiau vertinant plėtros galimybes Ukraina neturi lygių pasaulyje. Tas, kas nesusipažinęs su padėtimi Lietuvos žemės ūkyje, į svečio pastebėjimą neatkreiptų dėmesio, bet ministras B.Markauskas iš amerikiečio užuominos iš karto padarė išvadą.

„Nei Seimas, nei Vyriausybė kol kas negalėtų labai tvirtai pasakyti, kuriai žemės ūkio sričiai turėtume teikti prioritetą. Daug lemia padėtis pasaulinėje rinkoje, o ji keičiasi, ir mes šiam procesui negalime daryti įtakos, tačiau turime reaguoti. Lietuvoje stipri augalininkystė. Pasirinkę šią sritį ūkininkai kuria ateities planus, tačiau privalome suprasti, kad sėkmės garantijų niekas negali suteikti“, – vertindamas amerikiečių investicijų Ukrainoje poveikį Europos ir Lietuvos grūdų augintojams svarstė B.Markauskas.

Agresyvi plėtra

Praėjusį sezoną Ukraina užaugino 66 mln. t įvairių grūdų, iš jų apie 25 mln. t – kviečių. Ukrainiečiai gavo rekordinį derlių, nors prarado Donbasą – augalininkystės plotas sumažėjo per 300 tūkst. ha. „APK Inform“ duomenimis, 2016-aisiais ukrainiečiai iš hektaro vidutiniškai kūlė 4,3 t kviečių, 2,7 t rugių, 2,1 t rapsų, 6,6 t kukurūzų, 3,1 t žirnių.

Ukrainos Vyriausybė paskelbė apie ketinimus dar efektyviau panaudoti derlingas žemes ir jau artimiausiais metais grūdų derlių padidinti iki 100 mln. t, o eksportą – nuo 32 iki 70 mln. t. Optimistiniais duomenimis, padedama amerikiečių, Ukraina 2020-aisiais tikisi pasiekti net 120 mln. t. grūdų ribą. Žinoma, netrūksta ir abejojančiųjų ukrainiečių planų realumu. Buvo abejojama ir 2014 m., kai ukrainiečiai per vieną sezoną grūdų eksportą padidino beveik 40 proc.

D.Kižauskas neskuba skambinti pavojaus varpais: „Ukrainiečiai stiprūs, bet jų grūdai prastesnės kokybės.“ Scanpix nuotr.

Tad kokie amerikiečių planai? Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey R. Pyattpatvirtino apie vienos iš stambiausių pasaulyje JAV kompanijos „Cargill“ per 100 mln. dolerių investiciją į statomą grūdų terminalą šiauriau Odesos esančiame Južnyj uoste. Skelbiama ir apie šios kompanijos investicijas į augalininkystės infrastruktūrą, grūdų auginimo bei perdirbimo technologijas.

Amerikiečių ketinimus patvirtino ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, o dabar Seimo narys Žygimantas Pavilionis: „Tai labai rimti ketinimai. Tokią nuomonę susidariau bendraudamas su JAV bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ direktore, lietuvių kilmės amerikiete Cynthia J.Pasky. Dar prieš dvejus metus ji man pasakojo apie grandiozinius JAV verslininkų planus Ukrainoje. Patikėkite, amerikiečiai ilgai aiškinasi aplinkybes, bet kai priima spredimą, tada veikia ryžtingai ir tikslą pasiekia.“

Ypatingos galimybės

Apie ypatingas Ukrainos grūdų rinkos plėtros galimybes jau prieš 15 metų patiems ukrainiečiams pasakojo šios rinkos žinovas, buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, o dabar kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas. Jis prisiminė savo viešnages Žytomyro, Chersono, Nikolajevo (dabar Mykolajevo) srityse.

„Galiu patvirtinti, kad Ukrainos augalininkystės potencialas yra milžiniškas. Žemės ten puikios, tereikia vakarietiško verslumo ir šiuolaikinių technologijų. Todėl nesistebiu amerikiečių investiciniais planais“, – kalbėjo J.Jagminas.

Bene prieš 10 metų J.Jagminas artimai bendravo su tuometiniu Ukrainos žemės ūkio ministru Aleksandru Boronivskiu, kuris priklausė tuomečio prezidento Viktoro Juščenkos aplinkai.

„Prognozavau, kad, pasitelkę naujausias technologijas, jie gali per sezoną užauginti ne 40–50, bet 100 mln. t įvairių grūdų. Tada ministras abejojo mano prognozėmis, o dabar jos jau pildosi“, – prisiminė J.Jagminas.

Gesina nerimą

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų (grūdų sektoriaus) asociacijos vadovas ir bendrovės „Agrosfera“ plėtros direktorius Dainius Kižauskas įsitikinęs, kad apie konkurenciją su ukrainiečiais net neverta svajoti – esame per maži. Galime ne konkuruoti, bet reaguoti, prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

„Tačiau neskubėčiau skambinti pavojaus varpais, nes ukrainiečių grūdai yra prastesnės kokybės. Manau, panikuoti neverta, reikia ramiai rinkose ieškoti naujų nišų“, – bandė gesinti nerimą D.Kižauskas.

Dainius Kižauskas

Tačiau jis pripažino, kad Lietuva ir ES vis mažiau grūdų eksportuoja į Šiaurės Afriką bei Vidurio Rytus, nes ukrainiečiai šioms rinkoms pasiūlo daug pigesnių, nors prastesnės kokybės grūdų. D.Kižauskas neatmetė galimybės, kad po amerikiečių investicijų Ukrainoje į pasaulinę rinką plūstelės ne tik didesnis ukrainietiškų grūdų kiekis, bet pagerės grūdų kokybė. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kaip turėtų elgtis Lietuva?

„Didinti užauginamų grūdų perdirbimą“, – neabejodamas patarė D.Kižauskas ir pridūrė, kad produktus reikėtų pasirinkti labai atsakingai.

Gali numušti kainas

Augančios Ukrainos svarbos neneigė ir šioje šalyje ne kartą viešėjęs biomedicinos mokslų daktaras, bendrovės „Žvalguva“ komercijos direktorius Daivas Malinauskas. Jo manymu, ukrainiečių spurtą pristabdys klimato atšilimas.

„Įspūdingai atrodo Zaporožės, Dniepropetrovsko laukai, tačiau jau ankstesniais metais ukrainiečių žemdirbių viltis užauginti puikų derlių sužlugdydavo sausros. Nors žemės yra labai geros, tačiau matydavau tik metro aukščio kukurūzus ir dar žemesnių saulėgrąžų laukus. Lietuvoje kritulių kiekis siekia 600–700 mm per metus, o Ukrainos Zaporožės srityje kai kuriais metais jų tebūna 200–300 mm“, – dalijosi įspūdžiais patyręs grūdų rinkų ekspertas.

Ne tik amerikiečiai investuoja į ukrainiečių žemes. Daug žemių Ukrainoje įsigijo kinai. Jie šioje šalyje taip pat regi perspektyvas. Svarbus dar vienas niuansas – Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje, gyvulininkystės sritis nusilpusi, taigi papildomas derlius bus skirtas eksportui. „Ukrainos vidaus rinkai užtenka 15 mln. t grūdų, todėl labai tikėtina, kad ukrainiečiai jau šį sezoną eksportuos per 50 mln. t grūdų“, – kalbėjo D.Malinauskas.

Taigi ES grūdų augintojai smarkiau stumdysis tose pačiose rinkoje. Maža to – dėl galimo ukrainietiškų grūdų antplūdžio gali sumažėti jų supirkimo kainos. „ES prasideda diskusijos apie grįžimą prie atsinaujinančios energetikos. Sumažėjus grūdų kainoms, vėl apsimokėtų gaminti biokurą“, – sakė D.Malinauskas.

Ką daryti lietuviams?

Dalyvaudamas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos posėdyje žemės ūkio ministras B.Markauskas užsiminė apie bręstančias grūdų augintojų problemas: „Neketinu supriešinti grūdų augintojų su pieno gamintojais, tačiau jeigu ir toliau Lietuvoje itin smarkiai bus plečiamas tik augalininkystės sektorius, augs ir šios šakos rizikingumas.“

Taigi mėgstame pasišaipyti iš rusų, kad jų ekonomika laikosi ant naftos ir gamtinių dujų eksporto, tačiau ir patys sergame panašia liga – eksportuojame grūdus, o grūdai juk irgi yra žaliava. Juos perdirbę ar panaudoję gyvulininkystei, sukurtume didesnę pridedamąją vertę ir galėtume gauti daugiau pelno. Be to, sumažintume būsimą grūdų perteklių. Bet ar esame pasirengę tokiems pokyčiams?

Ministro mintims pritarė J.Jagminas: „Grūdų augintojams patarčiau labai rimtai pasvarstyti apie mišrių ūkių kūrimą. Reikia plėsti ne tik pieno, bet ir mėsos, taip pat ir paukštienos, gamybą. Turime daug rezervų. Štai dažnai kalbama apie naujas eksporto rinkas, deja, kol kas eksportui galėtume pasiūlyti tik apie 100 tūkst. t paukštienos ir apie 60 tūkst. t kitos mėsos.“

Rusijos planai

Grūdų auginimo rekordų siekia ir į kampą sankcijų įstumta (ir pati save įstūmusi) Rusija. Šįmet rusai planuoja užauginti apie 100 mln. t grūdų, o eksportuoja maždaug pusę tiek. Praėjusių metų pabaigoje Sočyje įvykusiame pasauliniame grūdų forume Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius sakė, kad 2026-aisiais jo šalis planuoja užauginti jau 150 mln. t grūdų. Tokiais rusų planais verta abejoti, ypač jeigu nepakils naftos kainos ir valstybė neturės pinigų investuoti į šią ūkio sritį.

„Daugiausia derliaus Rusija užaugina juodžemio zonoje, tačiau pastaraisiais metais rusai daug vilčių sieja su augalininkystės plėtra Tolimuosiuose Rytuose, net nemokamai dalija žemes. Tačiau dėl demografinių ir finansinių priežasčių vargu ar jiems pavyks įgyvendinti planus“, – teigė D.Malinauskas. Šiuo metu vidutinis kviečių derlius iš hektaro Rusijoje yra 2–3 t.

Už Rusijos ir Ukrainos grūdais alsuoja ir Kazachstanas. Tad labai tikėtina, kad pasaulinėje rinkoje bręsta grūdų perteklius ir iki šiol neregėta konkurencija, kuri smukdys ir grūdų supirkimo kainas.

Planai ir tikrovė

Majauskas.R.

Romas Majauskas, pažangaus augalininkystės ūkio Kauno rajone savininkas

Prieš dvejus metus Briuselyje dalyvaudavau COPA/COGECA posėdžiuose ir jau tada mus šiurpino žiniomis iš Ukrainos. Pagal grūdų eksportą Ukraina jau buvo pasivijusi visą ES, ir visi suvokė: jeigu ukrainiečiai padidintų derlingumą, su jais konkuruoti būtų neįmanoma.

Kritiškai vertinu raginimus augalininkams steigti mišrius ūkius. Pavyzdžiui, aš neturiu specifinių žinių, be to, dėl visiems žinomų problemų dabar retas ryžtųsi imtis pienininkytės ar mėsinės galvijininkystės. Bet neatmetu galimybės, kad tai galėtų daryti jauni ūkininkai.

Rekomenduojami video