Siautėjantys vilkai ūkininkams pridaro tūkstantinių nuostolių. Rudenį jų atakos dar labiau suaktyvės. Žmonės baiminasi ne tik dėl žalojamų gyvulių, bet ir vaikų saugumo.

Papjauna daugiau avių

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vilkų daromi nuostoliai ūkiniams gyvūnams kiekvienais metais didėja. Prieš ketverius metus vilkai papjovė 1 454, o praėjusiais metais – 1 802 ūkinius gyvūnus. Pastebima, kad daugiausia pilkiai papjauna avių. 2016 metais vilkai papjovė 1 066, o 2019 metais – 1 447 avis. Plėšrūnų akiratyje – ir galvijai. 2018 metais vilkai papjovė daugiau galvijų nei pernai. Jie šeimininkauja ir ožkininkystės ūkiuose. Prieš dvejus metus vilkai papjovė 92, o pernai – 112 ožkų.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė patvirtino, kad vilkai pridaro daug nuostolių avių augintojams. Plėšrūnai ūkinius gyvūnus intensyviausiai puola rugsėjį ir spalį. „Pastaraisiais metais daugėja probleminių vilkų, kurie braunasi į ūkius, žaloja ir pjauna gyvulius. Neretai sužeidimų per vilną nesimato. Banda patiria didžiulį stresą, todėl jokia skiriama kompensacija šių dalykų neatperka“, – tvirtino LAAA vadovė.

Pašnekovė tvirtino, kad į ūkius įsisukus probleminiams vilkams, leidimai išimti juos iš gamtos turėtų būti išduodami operatyviau. Juk vilkai ūkyje nesėdi ir nelaukia, kol bus išduoti leidimai. G.Kisielienė sakė, kad augintojams naudingiau parduoti sveiką gyvulį, o ne auginti jį vilko pietums. Ji tvirtino, kad pastaraisiais metais plėšrūnai itin suįžūlėjo, todėl prevencinės priemonės nepadeda.

Neatperka nuostolių

Veislines avis Kupiškio rajone auginantis Raimundas Kalinkevičius sakė, kad vilkai jo ūkyje lankosi jau ne vienerius metus ir padaro nemenką žalą. „Vilkai ateina į gyvenvietę ir vos ne iš tvarto traukia avis. Šiais metais jie į ūkį atslinko ryte ir gyvulius papjovė prie tvarto. Avis į lauką išleidau 5 valandą, o po kelių valandų radau negyvas“, – pasakojo ūkininkas. Jam kyla klausimas: per kiek laiko turi būti išduodami leidimai išimti vilkus iš gamtos? Juk kol leidimų sulaukiama, vilkai darbuojasi kituose ūkiuose, o galiausiai dingsta. R.Kalinkevičiaus teigimu, jeigu sutvarkius sistemą leidimai būtų išduodami operatyviau, jau kitą naktį, kuomet vilkai sugrįžta į ūkį sudoroti liekanų, juos būtų galima sumedžioti. Taip būtų apsaugoti gyvuliai ir nereikėtų mokėti kompensacijų.

„Avis saugome aptvaruose, kuriuose yra įrengtos keturios elektrinės vielos, segmentinės tvoros. Gal vilkai jau spėjo įgyti patirties ir žino, kaip šias priemones įveikti?“ – svarstė pašnekovas. Veislinių avių augintojo teigimu, apsaugos priemonės nepadeda, o kompensacijos neatperka nuostolių. Veislinės avys kainuoja po 250 eurų, o kompensuojama tik trečdalis sumos.

Vilkai drąsūs

Šiais metais vilkai net keturis kartus atakavo Utenos rajono ūkininko Mindaugo Bazio avių ūkį, kuriame prižiūrima 220 avių. Jis saugomas pagal visus reikalavimus: ūkyje yra įrengtos ir tvoros, ir elektrinis piemuo. Avis saugo du Podhalės aviganiai. Tačiau situacija – sudėtinga. Vilkai išpjauna po 6–9, kartais net po 12 avių. Ūkininkas su nerimu laukia rudens, nes šiuo laikotarpiu vilkų išpuoliai suaktyvėja – jie puola ne tik avis, bet ir veršius.

„Vilkai adaptavosi ir nieko nebijo, įveikia visas apsaugos priemones. Tai – ne pavieniai atvejai. Plėšrūnai vaikšto šeimomis. Juos mato ir medžiotojai. Kuo daugiau vilkus saugos, tuo labiau jų skaičius didės geometrine progresija. Todėl būtina mažinti jų kiekį, operatyviau naikinti probleminius vilkus“, – sakė M.Bazys.

Vilkai išpjauna po 6–9, kartais net po 12 avių.

Kalbėdamas apie probleminius vilkus, ūkininkas akcentavo, kad jie neturėtų būti brangesni už gyvulius ir žmogų. Todėl nuo vilkų išpuolių kenčiantys augintojai su seniūnu ir bendruomene turėtų operatyviau spręsti saugumo klausimą, o ne vilkinti jį.

Probleminiai plėšrūnai

Plėšrūnų elgseną pagal projektą „Vilko ekologijos tyrimai“ tyrinėja VDU Žemės ūkio akademijos miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai. Mokslininkas Petras Adeikis pastebėjo, kad gamtoje didėjant populiacijai, daugėja individų, turinčių elgesio nuokrypį – vilkai nesidomi laukiniais gyvūnais, pjauna naminius gyvulius, nebijo žmonių. Mokslininkas priminė pavyzdį, kuomet Klaipėdos rajone iš gamtos išėmus 4 metų 2 mėnesių probleminį vilką buvo liautasi pjauti gyvulius.

„Tai griauna už vilkų saugojimą kovojančios visuomenės stereotipą. Jie mano, kad vilkų jaunikliai neišmoks medžioklės subtilybių ir vėliau eis medžioti į ūkius. Mūsų ištirtu atveju, išėmus probleminį vilką iš gamtos, vilkiukai nebedrįso pjauti naminių gyvulių, nes nematė prasto pavyzdžio“, – akcentavo P.Adeikis. Pasak mokslininko, į ūkį įsisukus probleminiams vilkams, turėtų veikti spartesnė sistema, kad leidimai išimti juos iš gamtos būtų išduodami greičiau.

„Vilkų medžioklė turėtų būti selektyvi – reikėtų išimti probleminius vilkus, kurie nevengia žmogaus“, – pridūrė mokslininkas. Jis priminė, kad ir patys ūkininkai turėtų pagalvoti apie atsakingesnį gyvulių laikymą, kuriam reikalingas visas kompleksas apsaugos priemonių.

Teikė prašymus

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Laurynas Stasiukynas sakė, kad šiais metais buvo išduoti 5 leidimai paimti iš gamtos vilkus ne medžioklės sezono metu. Prašymus gauti leidimą teikė Biržų, Klaipėdos, Ukmergės, Molėtų, Rokiškio, Utenos ir Kėdainių rajonų savivaldybių administracijos. Visos šių rajonų savivaldybių administracijos, išskyrus Klaipėdos, prašymus teikė po vieną kartą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija teikė pakartotiną prašymą, nes reikėjo patikslinti leidimo sąlygas.

„Agentūra prašymą svarsto ir išduoda leidimą arba raštu pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Jei trūksta duomenų, agentūra kreipiasi į pareiškėją, prašydama pateikti papildomą informaciją. Tuomet leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas išduoti leidimą per 5 darbo dienas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Jei leidimą reikia suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis, jis išduodamas per 30 kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į leidimų svarbą, agentūra gautą prašymą paimti iš gamtos vilką nagrinėja skubos tvarka. Įprastai sprendimo priėmimas užtrunka 2–5 dienas, priklausomai nuo savivaldybės administracijos pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo“, – sakė L.Stasiukynas.

Būtina apsauga

Ūkininkai mano, kad padidintas vilkų sumedžiojimo limitas padės apsaugoti gyvulius nuo plėšrūnų. Tačiau gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius tvirtina, kad šis žingsnis ūkiams daromos žalos neišspręs. Ruduo – laikotarpis, kuomet vilkai dar intensyviau pradeda ieškoti lengvesnių būdų medžioti, t. y. grobio tyko prieinamesnėse vietose. Todėl ūkininkams savo turtą, gyvulius, teks stebėti dar akyliau.

Pasak pašnekovo, labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai turėjo progą teikti paraiškas prevencinėms priemonėms, apsaugančioms ūkinius gyvūnus nuo vilkų, įsigyti. Tai elektriniai bei tinkliniai aptvarai ir jų dalys, elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiai.

„Pagal visus reikalavimus ir rekomendacijas įrengtos prevencinės apsaugos priemonės yra patikimos. Keliuose ūkiuose, kuriuose yra įrengtos apsaugos priemonės, stebėjimus vykdome jau penkerius metus ir galime tai patvirtinti“, – akcentavo A.Laurinavičius.

Be abejo, aptvarus įsirengę ūkininkai turi stebėti, kad nedingtų elektra, gyvuliai neišlaužtų tvoros ir aptvaruose nebūtų plyšių.

„Visada geranoriškai konsultuojame ūkininkus dėl apsaugos priemonių, tačiau neretai išgirstame kandžių replikų. Dėl to, kad vilkai bus naikinami, ūkininkai nesijaus saugiau. Jei norima, kad vilkai visai nepultų gyvulių, reikėtų juos švariai išnaikinti. Tačiau ar tai būtų teisinga gamtos atžvilgiu?“ – retoriškai klausė A.Laurinavičius.

Didesnis limitas

Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas

2019–2020 metais buvo patvirtintas 120 vilkų medžioklės limitas. Daugiausiai vilkų (net po tris) sumedžiota Rokiškio ir Švenčionių rajonuose, kituose mažiau – po vieną ar du.

Aplinkos ministras vilkų sumedžiojimo limitą patvirtins iki spalio 15 dienos. Apibendrinsime duomenis, kuriuos pateiks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, atliekantys genetinius tyrimus.

Genetiniai tyrimai rodo, kad šiemet vilkų reprodukcijos atvejų yra daugiau nei pernai, pranešimų apie vilkų padarytą žalą – taip pat. Nors besniegę šių metų žiemą nebuvo atlikta vilkų pėdsakų sniege apskaita, manoma, kad vilkų sumedžiojimo limitas bus padidintas.