„Green Genius“ jėgainės šalia gyvulininkystės kompleksų veikia Lietuvos rajonuose

Klimato kaita skatina ieškoti tvaresnių ir aplinkai draugiškesnių būdų apsirūpinti energija, tvarkyti atliekas bei dalyvauti ekonomikoje. Pažangių sprendimų šioje srityje siūloma vis daugiau, o kai kurios žaliosios inovacijos jau pasiekė ir žemės ūkio sektorių. Vienomis perspektyviausių šiandien yra laikomos atliekų, šiltnamio dujų, nemalonių kvapų ir švarios energijos klausimus vienu metu sprendžiančios biodujų technologijos.

Klimato kaitos varikliai

Žemdirbystės ir ypač gyvulininkystės sektorius yra atsakingas už itin didelę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. VDU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius Kęstutis Navickas sako, kad Lietuvoje žemės ūkio veiklai tenka maždaug penktadalis visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai yra trečia didžiausia dalis po transporto ir energetikos sektorių.

„Žemdirbystės ar gyvulininkystės ūkiuose greičiausiai nepamatysime iš didelių pramoninių kaminų virstančių juodų dūmų, tačiau dėl žemės ūkio veiklos kaupiasi dideli kiekiai organinių atliekų,tokių kaip mėšlas. Būtent jos irdamos į atmosferą išskiria didelius kiekius anglies dioksido ir metano dujų – pagrindinių šiltnamio efekto sukėlėjų. Ypač didelį poveikį atmosferos šilimui turi metano dujos. Jos šilumą atmosferoje sulaiko daugiau kaip 20 kartų efektyviau nei anglies dioksidas“, – sako prof. K.Navickas.

Iš atliekų – švari energija ir trąšos

Tačiau tos pačios žemės ūkyje susidarančios atliekos, kurios išskiria klimato šilimą skatinančias dujas, gali būti efektyviai panaudotos švarios energijos gamybai, o šalutinis šio proceso produktas – digestatas– gali virsti naudingomis organinėmis trąšomis. Galimybę perdirbti ir energijos bei trąšų gamybai panaudoti bioskaidžias žemės ūkio atliekas suteikia biodujų jėgainės.Kelios dešimtys jų šiandien veikia ir Lietuvoje.

„Biodujų energetika yra laikoma viena pažangiausių ir perspektyviausių atsinaujinančių išteklių energetikos rūšių, kuri daugelyje Europos valstybių yra aktyviai plėtojama. Lietuvoje taip pat įrengiama vis daugiau iš organinių žemės ūkio, maisto pramonės ar išrūšiuotų komunalinių atliekų švarią energiją ir trąšas gaminančių biodujų jėgainių. Jų mūsų šalyje šiuo metu veikia apie 40. Visgi čia turime labai daug neišnaudoto potencialo. Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje susidaro maždaug 13–14 mln. tonų mėšlo. Tai yra pagrindinė biodujų jėgainių žaliava, kurios užtektų aprūpinti maždaug 200 biodujų jėgainių“, – sako prof. K.Navickas.

Profesoriaus teigimu, biodujų energetikos srityje pasiviję kitas Europos valstybes ir išnaudoję visą turimą potencialą, per metus galėtume sugeneruoti apie 1,3 mlrd. kWh švarios energijos, t. y. maždaug 13 proc. visos Lietuvoje per metus suvartojamos elektros energijos.

Kepaliai-5

Lietuvoje – viena pažangiausių jėgainių

Tiesa, net ir esami biodujų jėgainių pajėgumai Lietuvoje prisideda prie to, kad mūsų šalyje būtų naudojama daugiau švaresnės elektros ir šilumos energijos. Pavyzdžiui, vien atsinaujinančių išteklių energetikos bendrovė „Green Genius“ visoje Lietuvoje šalia gyvulininkystės ūkių yra įrengusi 11 modernių biodujų jėgainių, kurių bendra galia siekia 10,8 MW. Per metus jos pagamina 86 tūkst. MWh žaliosios elektros energijos.

„Biodujų jėgainės veikia pagal žiedinės ekonomikos principus. Tai reiškia, kad bioskaidžios žemės ūkio atliekos yra visiškai perdirbamos. Iš jų bei pramonėje susidarančių organinių atliekų pagaminama švari elektros ir šilumos energija, o taip pat žemės ūkio sektoriuje naudojamos organinės trąšos. Pagaminta elektros energija yra tiekiama į elektros paskirstymo tinklus, o tuo atveju, kai gaminama ir šilumos energija, ji panaudojama patalpų šildymui šaltuoju metų laiku. Pavyzdžiui, šalia Vievio veikianti mūsų biodujų jėgainė, kuri yra viena moderniausių Baltijos šalyse, šiluma aprūpina visą Vievio miestą, o dalį šilumos energijos tiekia ir Elektrėnams“, – sako bendrovės „Green Genius“biodujų verslo vadovas Paulius Babrauskas.

Gelbėja nuo nemalonių kvapų

„Green Genius“ jėgainės šalia gyvulininkystės kompleksų veikia ir kituose Lietuvos rajonuose. Čia jos padeda spręsti ir dar vieną vietos gyventojams itin aktualią problemą – mažina nemalonius kvapus, kurie paprastai yra didelių gyvulininkystės kompleksų palydovas.

„Mūsų biodujų jėgainėse yra naudojamos pažangiausios technologijos, kurios ne tik užtikrina saugų atliekų paruošimą ir perdirbimą, bet ir leidžia bioskaidžias medžiagas paversti į švarią elektros ir šilumos energiją pilnai izoliuoto ir kontroliuojamo proceso metu. Atliekas verčiant energija ne tik išvengiama šiltnamio dujų patekimo į atmosferą, bet ir sprendžiamos nemalonių kvapų problemos –biologinių procesų metu atliekos nudujinimos, o gautos dujos naudojamos kaip kuras vidaus degimo variklyje, kuris gamina energiją. Likusios atliekos virsta gera trąša – digestatu. Tokiu būdu nemalonūs kvapai nepatenka į aplinką“, – sako P.Babrauskas.

Modus Energy-012

Nauji taršos mokesčiai?

Prof. K.Navickas pažymi, kad biodujų energetika tiek smulkiems, tiek stambiems ūkininkams taps vis aktualesnė. Mokslininkas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau ūkininkai bus įpareigoti perdirbti jų veikloje susidarančias organines atliekas arba mokėti papildomus taršos mokesčius. Tokia praktika taikoma ne vienoje Europos valstybėje ir tik laiko klausimas, kada atkeliaus pas mus. Dėl to ūkininkams svarbu bioskaidžių atliekų klausimo sprendimu pasidomėti jau šiandien.

„Suprantama, kad nedidelį ūkį turinčiam ūkininkui pasistatyti nuosavą biodujų jėgainę būtų sudėtinga, o greičiausiai ir neracionalu. Tačiau tokiose pirmaujančiose biodujų energetikos šalyse kaip Vokietija ar Danija ši kliūtis daugeliu atveju išsprendžiama ūkininkams kooperuojantis ir įsirengiant bendrą jėgainę, į kurią atliekas vežtų nuo kelių iki keliolikos 20–30 km spinduliu veikiančių ūkininkų“, – sako prof. K.Navickas.

Nauda visiems

Anot VDU profesoriaus, biodujų jėgaines įrengti būtent šalia ūkių yra tikslinga ne tik todėl, kad tokiu būdu jos lengvai aprūpinamos žaliava, o ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms jų nereikia toli gabenti, bet ir dėl atliekų perdirbimo metu gaunamo papildomo produkto – organinių trąšų, kurios iš karto gali būti panaudojamos ūkininkų laukuose.

„Pažymėtina, kad biodujų jėgainėse energijos gamybos metu susidarantis digestatas yra išties naudinga organinė trąša, praturtinanti dirvožemio mikrobiotą, padedanti ją tausoti ir regeneruoti. Tokia trąša gali būti gera alternatyva mineralinėms trąšoms.Taigi biodujų energetika vienu metu ūkininkams gali suteikti tris privalumus – padėti tinkamai tvarkyti organines atliekas ir taip prisidėti prie tikslo stabdyti klimato kaitą, gauti kokybišką organišką trąšą savo pasėliams ir spręsti nemalonių kvapų problemą“, – pažymi prof. K.Navickas.

Anot jo, šiandien Lietuvoje yra užtektinai patirties, kompetencijų ir technologinio potencialo aktyviau vykdyti biodujų energetikos plėtrą ir tokiu būdu prisidėti prie tvaresnio rytojaus kūrimo, kartu išspręsti ir kitas aktualias ūkininkų, bendruomenių problemas. Prie to prisidėtų ne tik savalaikiai politiniai sprendimai, bet ir didesnis pačių ūkininkų iniciatyvumas.