Viešųjų konsultacijų dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų klausimai ir preliminarūs rezultatai mūsų žemdirbiams sukėlė negerų minčių, kad yra purenama dirva „žaliajai“ diktatūrai įtvirtinti, o gamybai bus dedama daugiau apynasrių. Tiesa, Lietuvos ūkininkai šiose diskusijose buvo vieni pasyviausių, mažiau pastabų ir pasiūlymų pateikė tik maltiečiai.

Aktyvūs, bet ne ūkininkai

Nuo vasario pradžios iki gegužės 2 d. visų ES šalių žemdirbiai, kaimo bendruomenės, mokslininkai, įvairios visuomeninės organizacijos galėjo įsitraukti į diskusijas dėl būsimos BŽŪP. Internete buvo paskelbtas Europos Komisijos (EK) parengtas specialus klausimynas, kurį sudarė 33 uždari ir atviri klausimai. Pastabas ir pasiūlymus, kaip tobulinti BŽŪP po 2020 metų, buvo galima pateikti ir atskiru glaustu dokumentu.

EK jau paskelbė pirminius preliminarius duomenis apie dalyvavimą konsultacijose. Iš viso gauta per 322,9 tūkst. atsakymų, iš kurių 1 417 sudaro atskirai pateiktos pozicijos. Beveik pusė (45,5 proc.) visų atsakymų gauta iš Vokietijos, aktyviai dalyvavo ir prancūzai, italai, ispanai, belgai. Lietuviai išsiuntė vos 120 atsakymų, estai – 132, o latviai buvo aktyviausi tarp Baltijos šalių – pateikė 633 atsakymus.

Kai kurie preliminarūs skaičiai jau dabar verčia nuogąstauti, kad brėžiant būsimos BŽŪP gaires daugiau įtakos gali turėti ne žemdirbiai, o su žemės ūkių nesusiję asmenys ir organizacijos.

Didžiąją daugumą (93 proc.) individualiai pateiktų atsakymų atsiuntė respondentai, kurie nurodė tiesiogiai nedalyvaujantys ūkininkavimo veikloje. Šiame chore tebuvo vos 7 proc. žemdirbių balsų.

EK išanalizuotus viešųjų konsultacijų rezultatus žada pristatyti liepos 7 d. Briuselyje vyksiančioje aukšto lygio konferencijoje. Komunikatą dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo EK planuoja pateikti šių metų pabaigoje.

Puola žalieji?

Klausimyną pildęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Jovarauskas sakė nenustebęs, kad kolegos buvo pasyvūs. Žemdirbiams pavasarį apstu darbų, be to, nemažai jų yra vyresnio amžiaus ir nėra linkę vargti prie kompiuterio.

Jo taip pat nešokiravo, kad viešojoje diskusijoje aktyviausi buvo ne ūkininkai. „Daug klausimų buvo apie žalinimą ir klimato kaitą. Nenustebčiau, kad savo poziciją aktyviausiai reiškė žaliųjų organizacijų atstovai. Paskui, žinoma, ūkininkų pečius užguls nauji apribojimai“, – savo nuomonę išsakė LŪS vicepirmininkas.

Nors lietuviai mėgsta skųstis ES politika, tačiau kai reikėjo teikti pasiūlymą ką keisti, aktyvumu nepasižymėjo. Scanpix nuotr.

„Žaliasis“ rimbas jau dabar gana skaudžiai plaka žemdirbius. Sprendžiant iš viešosioms diskusijoms pateiktų klausimų, po 2020 metų klimato kaitai ir žalinimui gali būti skiriama dar daugiau dėmesio.

„Dabar sveiku protu nesuvokiame „žaliųjų“ reikalavimų ir dažnai abejojame dėl jų pagrįstumo. Jeigu jų atsiras dar daugiau, mes nepavešime. Juk tai susiję su papildomomis išlaidomis, o pajamų daugiau negauname. Mūsų išmokos kur kas mažesnės nei kolegų iš Europos Sąjungos senbuvių šalių“, – aiškino Jurbarko rajono ūkininkas.

Anot R.Jovarausko, žemdirbiams sunku suvokti, ko siekiama neriant „žaliąją“ kilpą žemės ūkio produkcijos gamintojams. „Visur akcentuojama, kad augant žmonių skaičiui vienas pagrindinių iššūkių – apsirūpinimas maistu. Kodėl tada tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis ribojama jo gamyba? Tikrai sunku suvokti, kokie yra tokios politikos tikslai ir kam jie naudingi“, – samprotavo LŪS vicepirmininkas.

Tolsta nuo ištakų

„Liūdna, kad lietuviai buvo tokie neaktyvūs. Gal mūsų žmonės jau tiek yra nusivylę, kad nenori reikšti savo nuomonės. Akivaizdu, kad į dar didesnį nusivylimą stumia tuščiažodžiaujanti dabartinė valdžia, suteikusi daug lūkesčių ir žadėjusi skatinti žemės ūkio gamybą, gaivinti kaimą, mažinti žemės ūkiui užkrautą biurokratinę naštą“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Jis tikino, kad LŽŪBA aktyviai dalyvavo pildant klausimyną dėl BŽŪP ateities, ragino savo narius išsakyti nuomonę. Tačiau neslėpė abejonės, kad žemės ūkio produkcijos gamintojų balsas gali būti deramai neišgirstas.

„Žalieji, aplinkos apsaugos organizacijos, kurios nežinia iš kur gauna dosniai paramos, aktyviai reiškiasi dėl žemės ūkio, turi didelę įtaką. Suprantama, kad gamtą reikia saugoti, tačiau negalima žiogo prilyginti žmogui. Tuo paremta politika netoliaregiška ir nežinia kur veda“, – kalbėjo pašnekovas.

J.Sviderskis išsakė žemdirbių nuogąstavimą, kad žalinimo ir klimato kaitos akcentai gali užgožti žemės ūkio produkcijos gamybą. „Romos (dabar Lisabonos) sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai – didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią gamybos plėtotę, darbo jėgos panaudojimą – yra nepasiekti ir vis dar labai aktualūs. Turime grįžti prie ištakų, tačiau susidaro įspūdis, kad dabar nuo to tolstama ir krypstama kitur“, – teigė LŽŪBA vadovas.

Kieno rankose prioritetai?

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis taip pat buvo nusivylęs lietuvių pasyvumu teikiant pasiūlymus dėl žemdirbių gyvenimą po 2020 metų lemsiančios ES žemės ūkio politikos. Tačiau, anot jo, pastabas galima išsakyti ES organizacijų susibūrimuose.

„Dalyvavome Europos žemės savininkų organizacijos generalinėje asamblėjoje, kur valstybių atstovai išsakė pretenzijas dėl biurokratinių reikalavimų teikiant paramą. Tačiau akivaizdu, kad ES daug laisvės palieka visuomeninėms organizacijoms apsispręsti, kokiais prioritetais remiantis naudoti paramą. Lietuvoje Žemės ūkio ministerija nori viską valdyti. Tokio valdymo pasekmė – stipri ūkių poliarizacija, kurią paspartino tai, kad tik apie 10 proc. ūkių naudojosi parama. Daugybė ūkių jos iš viso negavo. Lietuvoje išnyko tūkstančiai kaimų, gal valdininkus reikia pavežioti po provinciją?“ – savo nuomonę išklojo LŠŪS pirmininkas.

Kiek bus ramsčių?

V. Juodsnukio manymu, BŽŪP ateityje turėtų remtis dviem dabar veikiančiais ramsčiais – tiesioginių išmokų ir struktūrinės paramos kaimo plėtrai. Tačiau LŠŪS atstovams neramu, kad Lietuva siūlo diskutuoti apie trečią ramstį – rizikų valdymo.

V. Juodsnukis

„Lietuvos stambieji ūkininkai ir Žemės ūkio ministerija prioritetu laiko rizikų valdymo ramstį. Mes turime abejonių. Tai leistų ir toliau paramai tekėti į stambiuosius ūkius. ES siūlo kitus ramsčius,skirtus melioracijai, kaimo infrastruktūrai ar kooperacijai remti. Bet mūsų ministerija pasiduoda socialinių partnerių spaudimui“, – aiškino V.Juodsnukis.

LŽŪBA vadovas J.Sviderskis ir LŪS vicepirmininkas R.Jovarauskas tvirtino taip pat turintys abejonių dėl rizikų valdymo ramsčio.

„Iš pradžių atrodė, kad tai verta svarstyti. Bet suprantama, kad pinigų ES biudžete nebus daugiau, veikiau mažiau. Be to, atsiradus paramos rizikų valdymui, toliau savivaliaus nepažabojami prekybininkai ir perdirbėjai“, – mąstė J.Sviderskis.

R.Jovarausko manymu, ūkininkai nebus patenkinti, jeigu mažės išmokos, o dalis lėšų bus nukreipta į rizikų valdymo fondą. Gali kilti nemažai ginčų, kaip šio fondo lėšas skirstyti.

Aiškios politikos stoka

Pašnekovai sutarė, kad Lietuvos žemės ūkio Achilo kulnas – aiškios nacionalinės žemės ūkio politikos stoka. „Mes blaškomi tarp kraštutinumų, apraizgomi reikalavimais, kurių nepatiria kitų šalių žemdirbiai. Norėtume žinoti aiškią viziją, tada žmonės apsispręstų, ar jiems verta ūkininkauti“, – samprotavo LŪS vicepirmininkas.

Anot V.Juodsnukio, Lietuvoje jau seniai reikėjo aiškiai įvertinti, ką mums geriau remti: šeimos ar stambiuosius ūkius ir bendrovės.

J.Sviderskis įsitikinęs, kad žemės ūkyje dirbantys asmenys negali būti diskriminuojami pagal savo valdomo ūkio dydį. „Bendrovėse dirba nemažai kaimo žmonių, kurie gauna atlyginimus, socialines garantijas, turi laisvadienių, yra išleidžiami į atostogas. Jie išlaiko šeimas ir neemigruoja. Ar tai blogai kaimui?“ – klausė LŽŪBA vadovas.

Be radikalių pokyčių

Bronius Markauskas, žemės ūkio ministras

Belieka apgailestauti, kad Lietuvoje tik nedaugelis pasinaudojo gera proga dalyvauti viešosiose konsultacijose dėl BŽŪP ateities, nors visuose susitikimuose su socialiniais partneriais ir pačiais ūkininkais raginome aktyviai dalyvauti išreiškiant savo požiūrį ir lūkesčius.

Diskusijos dėl BŽŪP po 2020 m. jau prasidėjusios, tačiau kol EK dar nėra pateikusi labiau apčiuopiamų rėmų, keičiamasi daugiausia pirminėmis įžvalgomis dėl galimų šios politikos nuostatų. Šiemet kovo 6 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje ES žemės ūkio ministrai jau išsakė savo nuomones.

Didžioji dauguma valstybių narių, kaip ir Lietuva, nesiekia radikalių pokyčių, pasisako už esamos BŽŪP pritaikymą, kad ji geriau atitiktų jai keliamus tikslus bei ateities iššūkius.

Daugiau konkretumo tikimasi išgirsti šiemet lapkritį, kai EK pateiks savo komunikatą dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo. Jame  bus numatomos BŽŪP kryptys po 2020 m.

Lietuva diskusijose dėl BŽŪP pabrėžia, kad reikia užtikrinti lygias konkurencines sąlygas visų valstybių narių ūkininkams, ieškoti efektyvesnių rizikos valdymo instrumentų, geriau veikiančių rinkos reguliavimo priemonių, siekiant didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą įvairiems veiksniams, stiprinti ūkininkų derybines galias. Akcentuojama smulkiųjų bei vidutinių šeimos ūkių plėtra, gyvenimo kokybės kaime gerinimas, kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimas, investicijų skatinimas, jaunųjų ūkininkų pritraukimas į kaimo vietoves.