Redakcijos nuotr.

Dėl vadinamojo žemės įsigijimo saugiklių įstatymo toliau kovingai kryžiuojamos ietys. Kertasi žemės ūkio bendrovių ir smulkiųjų ūkininkų, gyvulių augintojų ir grūdininkų interesai, o didžiausi žaidėjai figūras tyliai stumdo užkulisiuose.

Nusitaikė stambusis kapitalas

Šį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje liejosi aistros dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Pasak KRK pirmininko Andriejaus Stančiko, posėdyje daugiausia koncentruotasi į apribojimą nuosavybės teise turėti ne daugiau kaip 500 ha. Riba nubrėžta, tačiau tikrovėje įstatymas apeinamas iš kairės ir iš dešinės. Be to, minėtose pataisose siūloma išlyga gyvulininkystės ūkiams – vienam sąlyginiam gyvuliui nuosavybės teise galima turėti papildomai 1 hektarą. Tokia išimtis ne visiems patinka.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, prieš įteisinant minėtą saugiklį Lietuvoje veikė daugiau kaip 30 juridinių asmenų grupių, kurios pirko žemių, kiek tik išgalėjo. Procesas nesustojo ir įvedus apribojimą. Kai kurios grupės valdo po 30 tūkst. ir daugiau hektarų dirbamos žemės. Stambusis kapitalas nesunkiai randa būdų, kaip apeiti saugiklius.

„Dėl finansinių grupuočių supirkinėjamų žemių pavojaus varpais skambina ir senosios Europos šalys. Stambusis kapitalas sukelia žemės kainą, ir žemdirbiai jos neįperka. Net vokiečiai baiminasi, kad jų šalyje korporacijos superka žemę. Jeigu norime, kad Lietuvoje vystytųsi šeimos ūkiai, turime užkirti kelią tokiems procesams, bet tai nelengva padaryti“, – pripažino A.Stančikas.

Spaudžia Briuselis

Žemdirbiai piktinasi, kad stambusis kapitalas investuoja į žemę spekuliaciniais tikslais, o galbūt norima, kad nedaugelio rankose būtų sutelkta maisto kontrolė. Pažaboti tokį skverbimąsi į žemės rinką – nelengva užduotis.

Notarų bendruomenės atstovai KRK posėdyje aiškino, kad dabar galiojantys žemės įsigijimo saugikliai ne vienu atveju užkirto kelią įvairiems veikiantiems žemės valdymo fondams įsigyti žemės. „Tų fondų savininkus sunku patikrinti, tai dažnai užsienio kapitalo dariniai, būna fiziniai ir juridiniai asmenys, jie dažnai keičiasi, sudėtinga susekti jų ryšius“, – teigė KRK pirmininkas.

Kaip klostysis reikalai, kai žemės įsigijimas bus liberalizuotas? Tai verčia daryti Europos Komisija, kuri prieš Lietuvą yra pradėjusi ES teisės pažeidimo procedūrą – esą įteisinti apribojimai prieštarauja laisvam kapitalo judėjimui. Nepaklusimas gali brangiai kainuoti – gresia mažiausiai 600 tūkst. eurų bauda, be to, gali sunkiau vykti derybos dėl didesnių tiesioginių išmokų.

Primename, kad pagal ŽŪM parengtas minėto įstatymo pataisas atsisakoma žemės pirkėjams keliamų visų kvalifikacinių reikalavimų. Dabar perkant daugiau kaip 10 hektarų žemės reikalaujama, kad pirkėjai, kurie dirbamą žemę įsigyja ne pirmumo teise, trejus metus būtų vykdę žemės ūkio veiklą, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, būtų įregistravę ūkininko ūkį, turėtų žemės ūkio išsilavinimo diplomą, o juridinio asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 proc. visų pajamų. Įtvirtinus pataisas, visų šių sąlygų nebeliktų.

„Žinome, kiek buvo stengtasi, kad tie saugikliai atsirastų ir kad dirbama žemė netaptų spekuliacijų objektu. Dirbama žemė yra maitintoja, bet apribojimai užkliuvo Briuseliui“, – apgailestavo A.Stančikas.

Minėto įstatymo pakeitimų projekte siūloma palikti žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę. Pagal siūlomas nuostatas siekiant pasinaudoti pirmumo teise fiziniams asmenims būtų keliamas tik registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims – 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos reikalavimai.

Grėsmė nacionaliniam saugumui

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) primygtinai reikalauja ieškoti kitų saugiklių, jeigu esantieji užkliūva Briuseliui. „Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse galioja apribojimai, o mes turime jų atsisakyti. Palikti menki reikalavimai tik turintiesiems pirmumo teisę pirkti žemę. Vadinasi, bet kas galės pirkti žemę, nespėsime susivokti, kaip iškils grėsmė nacionaliniam saugumui“, – apie grėsmingus padarinius įspėjo Lilija Šermukšnienė, LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė.

Ji aiškino, kad šiokie tokie apribojimai pirmumo teisę turintiems žemės pirkėjams neteks jokios prasmės, kai koks stambiojo kapitalo atstovas, vietinis ar užsienietis, pakels žemės kainą. „Paprastas mūsų ūkininkas tikrai negalės konkuruoti, pirmumo eilę nurungs dideli pinigai. Baisus dalykas“, – be užuolankų kalbėjo L.Šermukšnienė.

LŪS siūlo įtraukti tokius naujus saugiklius: pirmumo teisę pirkti žemę turintys asmenys turi gyventi Lietuvoje, fizinio ir juridinio asmens buveinė turi būti šalyje registruota, žemę galima pirkti tik 30–50 kilometrų atstumu nuo buveinės.

„Tokie saugikliai egzistuoja Danijoje, o mūsiškiai tam priešinasi. Ministerijos klerkai girdi tik Briuselio balsą ir nenori ieškoti kitų variantų. Ir seimūnai vienu atveju palaiko, o kitu, regis, pradeda kažkodėl mikčioti“, – piktinosi LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė.

A.Stančikas sutiko, kad paprastam ūkininkui keistai atrodo, kai koks nors veikėjas ar bendrovė prisiperka žemių skirtinguose šalies kraštuose. Tačiau jis nuogąstavo, kad tokius saugiklius gali būti sunku apginti Briuselyje, jie taip pat gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.

„Tarkim, koks Biržuose gyvenantis verslininkas nori nusipirkti ūkį Marijampolėje. Jis turi buveinę Biržuose, bet gali važinėti į Suvalkiją ūkio reikalų tvarkyti. Įteisinus siūlomus apribojimus, tokio žmogaus teisės būtų pažeistos. Todėl klausimas dėl tokių siūlymų lieka atviras“, – sakė parlamentaras.

Landa apeiti įstatymą

Tarp žemdirbių daug emocijų kelia numatytos išlygos gyvulininkystės ūkiams. LŪS nepritaria, kad ribojimas nuosavybės teise turėti ne daugiau kaip 500 hektarų nebūtų taikomas ūkiams, jeigu žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir ji susiejama su sąlyginiais galvijais. Tai esą skaldo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkius, be to, paliekama landą įstatymui apeiti. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija aktyviai kovoja, kad minėta išimtis išliktų.

„Bendrovių praktiškai neliko, yra tik fiziniai asmenys, prisipirkę po kelias ar dešimtis bendrovių. Jiems nebus sudėtinga manipuliuoti gyvuliais ir prisipirkti daugiau žemių. Atitinkamos tarnybos taip pat konstatavo, kad tokia išlyga sudarytų sąlygas apeiti įstatymą“, – teigė L.Šermukšnienė.

A.Stančikas sakė, kad KRK nariai yra linkę pritarti, kad dėl 500 ha ribos nebūtų jokių išimčių.

Įžvelgia spaudimą

Dar viena problema – kaip susekti į žemę nusitaikiusius susijusius asmenis. Įstatyme numatyta, kad susijusiais laikomi tokie juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. kito juridinio asmens akcijų ar pajų. LŪS siūlo 25 proc. ribą mažinti iki 10 proc., kad juridiniams asmenims būtų sudėtingiau užvaldyti didelius plotus perkant įmonių akcijas kartu su žeme. Tačiau toks siūlymas sulaukia pasipriešinimo. LŪS atstovai įtaria, kad įstatymų rengėjams gali būti daromas spaudimas.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius dažnai pateikia pavyzdį, iliustruojantį, kaip apeinamas saugiklis dėl susijusių asmenų. Tarkime, keturi asmenys sukuria keletą bendrovių ir visose jose valdo po 25 proc. akcijų. Tokiu atveju teisės aktai nepažeidžiami, tie asmenys nelaikomi susijusiais, nes jų turimos akcijos neviršija įteisintos dalies – 25 procentų.

„Dabar niekas nekontroliuoja susijusių asmenų. Registrų centre bendrovių akcininkai, pajininkai neregistruojami, todėl notarai, įformindami žemės sandorius, negali patikrinti, kiek pirkėjas valdo žemės. Įvairios bendrovės, apeidamos įstatymą, masiškai perka žemes. Dideli plotai koncentruojami piniguočių rankose“, – konstatavo L.Šermukšnienė.

A.Stančikas sakė, kad skaidrumo bus daugiau, kai bus įteisintos atitinkamų įstatymų pataisos. ŽŪM siūlo keisti Kooperatinių bendrovių ir Žemės ūkio bendrovių įstatymus, kad akcininkai ir pajininkai būtų įtraukiami į Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą.

Ginklų nesudedame

 Jonas sviderskis

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius

Pastarajame KRK posėdyje nedalyvavome, bet ginklų nesiruošiame sudėti. Blogiausia, kai valdžios vyrų protas ir veiksmai ima skirtis. ŽŪM sudaryta grupė, kur patarinėja užsienio ekspertai, kuria strategiją, kaip plėtoti gyvulininkystę ir pienininkystę. O parlamentarai ieško būdų, kaip užgniaužti šį sektorių.

Gyvulininkystėje iš vieno hektaro pagaminama 4–7 kartus daugiau produkcijos, sukuriama daugiau darbo vietų. Kaime apie 30 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Apie ką galvoja mūsų valdžia? Kur jos pažadai kurti darbo vietas kaime? Įspūdis toks, kad į Seimą atėjo mūsų priešai.

Sunkumų sudarys ir noras suvaldyti susijusius juridinius asmenis. Žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams užkrovę papildomą naštą nuolat informuoti Registrų centrą apie akcininkų ir pajininkų pokyčius, nieko nelaimėsime. Vertybinių popierių biržoje kotiruojamos akcinės bendrovės to nedaro, tad vieniems bus įpareigojimai, o kitiems – ne.

Išimčių neturi būti

 juodsnukis

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas

Saugikliai buvo įvesti, kad mūsų žemių neišpirktų užsieniečiai. Dabar statistika rodo, kad, nelikus apribojimų užsieniečiams, jie per daug nesigviešia pirkti žemių. Sudaromas tik vienas kitas sandoris. Įvesti griežti saugikliai nieko gero nedavė smulkiesiems ūkininkams. Dėl jų nebeįmanoma įsigyti žemės, ypač jaunimui. Perka tik stambieji žemvaldžiai. Saugikliai tik iškreipė rinką, todėl juos reikia naikinti.

Atsakingos tarnybos turėtų išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje bendrovės valdo iki 30 tūkst. hektarų, kai riba – 500 ha. Čia kvepia nusikaltimais. Ir dabar nereikėtų suteikti išskirtinių sąlygų gyvulininkystės ūkiams. Visiems riba turi būti vienoda. Juolab kad Kaimo plėtros strategijoje nėra parašyta, kad gyvulininkystė – prioritetinė šaka. Čia tik ŽŪM valdininkų ar suinteresuotų grupių sumanymas.