Valstybinių miškų urėdijos padaliniai ragina įsigyti kalėdinių medelių ir jų šakų, tačiau perspėja, kad už pirkinį gyventojai grynųjų pinigų miškininkams nesiūlytų – atsiskaityti galima tik mokėjimo kortelėmis. Pasirinkimo teisę atsiskaityti abiem būdais turėti norintys žmonės dėl to piktinasi ir klausia, ar grynieji pinigai jau nebegalioja Lietuvoje?

Be kortelių nenusipirksi

Miškininkai perspėja gyventojus, kad šie savavališkai nekirstų miške eglučių Kalėdoms, nes už tai gresia administracinės baudos. Jie ragina nukirstų eglių, pušų arba šių medžių šakų, dekoratyvinių eglučių vazonuose įsigyti Valstybinių miškų urėdijos padaliniuose. Čia kalėdiniai medeliai, atsižvelgiant į rūšį ir dydį, kainuoja nuo 2 iki 100 eurų. Siūloma įvairių eglių, pušų ir kėnių. Šakos kainuoja nuo 1 iki 2 eurų.

Nesvarbu, ką išsirinksi – brangesnį medelį ar eurą tekainuojančią šaką, vis tiek teks ištiesti mokėjimo kortelę. Kiek beįtikinėtų bankininkai ir politikai, kad elektroniniai pinigai – visų išganymas, daugybė žmonių mėgsta atsiskaityti grynaisiais pinigais. Ir tokią teisę jie – bent kol kas – dar turi.

Regionuose dirbantys miškininkai pripažino, kad tokia tvarka nėra paranki gyventojams ir galbūt juos diskriminuoja, bet toks nurodymas buvo gautas iš Valstybinių miškų urėdijos administracijos. Tiesa, kai kur kaimiškose vietovėse už eglutes ir šakas atsiskaitoma tik grynaisiais, nes ten miškininkai neturi mokėjimo kortelių aptarnavimo terminalų.

Nurodymas iš viršaus

Buvusių urėdijų, dabar Valstybinių miškų urėdijos padalinių, miškininkai vengia kalbėti su žurnalistais, anot jų, visus komentarus dabar teikia Valstybinių miškų urėdijos administracija. Tad teko prisistatyti pirkėjais. Įvairiuose Lietuvos regionuose miškininkai noriai pasakojo, kokius kalėdinius medelius pardavinėja ar dar vėliau pardavinės, kur jų galima įsigyti ir pan. Kai kurie iškart perspėjo, kad atsiskaityti bus galima tik mokėjimo kortelėmis. Miškininkai pripažino, kad ne visiems gyventojams tai patinka, ypač piktinasi pagyvenę žmonės, kurie norėtų atsiskaityti grynaisiais.

„Gyventojai nepatenkinti, bet tokia mūsų vadovybės pozicija: valstybinė įstaiga nepripažįsta grynųjų pinigų. Ir apskritai Lietuvoje vedama politika, kad neliktų grynųjų. Mes pritariame žmonėms, kad tai neteisinga jų atžvilgiu, bet nieko negalime padaryti, turime paklusti“, – panašiai kalbėjo ir Žemaitijos, ir Aukštaitijos regionuose esančių Valstybinių miškų urėdijos padalinių miškininkai.

Tiesa, grynieji pinigai ignoruojami ne visuose padaliniuose ir girininkijose. Joniškio regioninio padalinio miškininkas sakė, kad Joniškio mieste eglutes ir šakas pardavinės už grynuosius. „Miesto aikštėje pardavinėjant kitaip neišeina – neturime kortelių skaitytuvo“, – aiškino jis.

Biržų regioninio padalinio Vabalninko girininkijos atstovas taip pat siūlė atsinešti grynųjų, nes mokėjimo kortele bus neįmanoma atsiskaityti už kalėdinius medelius ir šakas. „Neturime mokėjimo kortelių aptarnavimo terminalo. Dėl kalėdinių medelių prekybos jo pirkti ar nuomotis tikrai neverta, nes maža apyvarta. Jeigu tokį aparatą priverstų įsigyti, kalėdinės eglės smarkiai pabrangtų. Kas tada jas pirktų? Kol kas iš mūsų to nereikalaujama“, – sakė vyras.

Diskriminacijos nemato

Anksčiau smulkieji prekybininkai purtydavosi banko kortelių, esą pirkėjui įsigijus porą eurų kainuojantį pirkinį, už tokią finansinę operaciją bankams tekdavo sumokėti neadekvatų mokestį. Tuo metu vos eurą kainuojančias eglių šakas tik už elektroninius pinigus pardavinėjantys miškininkai įtikinėja, kad toks atsiskaitymo būdas yra visiems labai patogus.

Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad panevėžiečiams iš valstybinių miškų atvežti medeliai ir šakos pardavinėjami tik už elektroninius pinigus. Jis tikino, kad dėl tokios prekybos nesusidaro jokių nepatogumų gyventojams.

„Neįžvelgiu čia jokios diskriminacijos, nes internetinė bankininkystė ir mokėjimo kortelės dabar prieinamos visiems. Ir atlyginimai, ir pensijos gyventojams pervedami į korteles. Kiek žinau, mano aplinkoje tiek jaunimas, tie pagyvenę žmonės turi korteles ir yra patenkinti. Manau, grynieji pinigai valstybėje cirkuliuoja daugiausia tik šešėlinėje prekyboje“, – aiškino jis.

Anot G.Bronušo, tiems, kurie neturi mokėjimo kortelių, valstybiniuose miškuose miškininkų iškirstų eglaičių galėtų parūpinti artimieji. „Ne senukams tempti tas eglutes. Tuo turėtų pasirūpinti vaikai, anūkai. Be to, galima pasinaudoti akcija, kai eglių šakos dalijamos nemokamai. Beje, šiemet jas dalysime ne tik Panevėžio mieste, bet ir rajono miesteliuose. Nebūtina puošti eglės, šventinę nuotaiką puikiausiai galima susikurti pasipuošus tik šaką“, – problemos neįžvelgia Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas.

Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams Dovydas Čirvinskas „Valstiečių laikraščiui“ pabrėžė, kad urėdijoje įprasta atsiskaitymo už užsakytą medieną ar sodmenis iš anksto forma – mokėjimo pavedimai.

„Prekyba kalėdiniais medeliais vyksta vos keletą savaičių. Norime gyventojams pasiūlyti greitą, patogų ir šiuolaikišką atsiskaitymo už eglutes būdą – atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Kai kuriuose regioniniuose padaliniuose, kur vis dar veikia pinigų kasos, galima susimokėti ir grynaisiais pinigais. Daugelyje padalinių ir medelynuose mokėjimo kortelės nėra naujovė“, – tikino jis.

D.Čirvinskas pasidžiaugė, kad ilgainiui visuose įmonės padaliniuose bus atsisakyta pinigų kasų ir pereita prie modernaus atsiskaitymo būdo – mokėjimo kortelių.

Skundžiasi pagrįstai

Dr. Eglė Kybartienė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė

Miškininkų iniciatyva nesitaikstyti su šešėline prekyba sveikintina, bet abejonių kelia priemonės, kuriomis to siekiama. Galiu spėti, kad miško versle sukasi tokios grynųjų sumos, jog grynieji už eglutes švenčių laikotarpiu – tik lašas jūroje. Todėl būtų gerai išgirsti apie teisingas iniciatyvas ne tik per kalėdinį sezoną, bet ir kitu metų laiku.

„Grynieji pinigai“ nelygu „šešėlis“. Grynaisiais pinigais atliekamos tiek didelės teisėtos, tiek didelės neteisėtos operacijos. Taip pat ir negrynaisiais, elektroniniais pinigais: be grynųjų daromos tiek stambios švaraus verslo, tiek neretai dar stambesnės šešėlinio verslo finansinės operacijos. Todėl supaprastinti ir viską suvesti į grynuosius nevertėtų. Ypač kai kalba eina apie mažas sumas ir paprastus vartotojus, ne stambųjį verslą. Grynieji kartais gali būti vienintelė priemonė, jei elektroninių pinigų sistemos sugenda, nustoja veikti dėl įvairiausių priežasčių, kurių nė nesuprognozuosi. Todėl nepriimti grynųjų, ypač gatvės prekyboje, – nevykusi taktika. Vartotojai skųstųsi pagrįstai, jei už prekiautojų (juolab – valstybinės urėdijos) prekes nebūtų galima atsiskaityti grynaisiais eurais – legalia, Lietuvoje pripažinta mokėjimo priemone.

Štai Švedijos centrinis bankas svarsto apie e-kronos išleidimą vietoje grynųjų kronų. E-krona būtų naudojama kaip elektroninė piniginė, papildyta gyventojo pinigais. Svarbu, kad tokią piniginę būtų galima naudoti ir ne ryšio zonoje, nesant elektros ir panašiai – tai būtina sąlyga, apie kurią kalba planuojantys tokią sistemą švedai. Štai apie tokias radikalias priemones galėtume šnekėti, jei norėtume grynuosius pakeisti kuo nors modernesniu ir kartu sumažinti šešėlinės prekybos mastą. O tiesmukas grynųjų apyvartos ribojimas nepasiūlant realios patogios ir patikimos elektroninės alternatyvos – nevykęs ėjimas.

Tramdo alternatyvos

Giedrius Romeika, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas

Bankai neįvardija konkrečių sumų, kiek tenka sumokėti už mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugas, tvirtinama, kad tai banko ir kliento susitarimo reikalas. Prieš dvejus trejus metus tos sumos buvo drakoniškai didelės. Smulkiesiems prekybininkams tai buvo problema. Bet per pastaruosius metus situacija gerokai pasikeitė, nes rinkoje pagaliau pradėjo veikti alternatyvūs atsiskaitymo būdai, atsirado kortelės, nesusijusios su konkrečiu banku, momentiniai pinigų pervedimai ir kt.

Kol kas jų nėra daug, bet tokios alternatyvos yra palaikomos Lietuvos banko. Yra kuriama vadinamoji elektroninė smėlio dėžė, kurioje leidžiama žaisti finansinių technologijų įmonėms, kuriančioms naujus atsiskaitymų būdus. Nepaisant to, kad tokios atsiskaitymo alternatyvos rinkoje žengia pirmuosius žingsnius, bankai, išsigandę jų potencialo, pradėjo mažinti savo įkainius.

Bičiuliai verslininkai pasakoja, kad dabar pasirašant naujas mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos sutartis mokėjimų sumos jau nėra tokios drakoniškos, tačiau jos dar netenkina smulkiojo verslo. Bet akivaizdu, kad bankų sąlygos švelnėja, atsižvelgiant į atsirandančias alternatyvas.

Aišku, šios atsiskaitymo alternatyvos močiučių, norinčių nusipirkti eglės šaką, neišgelbės. Bet jos turi turėti galimybę naudoti ir grynuosius pinigus. Jie juk mūsų valstybėje galioja. O miškininkai, manau, tapo valstybinės sistemos aukomis. Lietuvoje verslui reguliuoti prikuriama tiek visokių nurodymų ir biurokratinių procedūrų, kad visi painiojamės toje raizgalynėje.