Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ekologinę gamybą skatins, o kas įpirks ekologiškus produktus?

Lietuva turės sparčiai vytis Austriją ir kitas ES valstybes, kur iki ketvirtadalio ir daugiau žemės ūkio paskirties žemės užima ekologiniai plotai. Ekologiškas maistas, užaugintas ir pagamintas be sintetinių trąšų, chemikalų ir kitokių vengtinų priedų, – kiekvieno vartotojo svajonė. Tik toks maistas Lietuvoje kasdieniam vartojimui įperkamas kol kas nedaugeliui.

Politinio sutarimo dar nėra

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo susipažinta su Europos Komisijos (EK) komunikate išdėstytu ekologinės gamybos plėtros veiksmų planu ir diskutuota, ko reikėtų imtis Lietuvoje, kad ekologiškų produktų būtų ne tik daugiau pagaminama, bet ir vartojama.

EK plačiai užsimojusi pasiekti, kad iki 2030 m. būtų ekologiškai ūkininkaujama 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir gerokai padidėtų ekologinės akvakultūros apimtis. Tiesa, vienoms ES valstybėms narėms tai yra iššūkis, kitoms – jau pasiektas ir pralenktas rodiklis. Ekologinio ūkininkavimo lyderė yra Austrija, toli pralenkusi kitas valstybes, ją vejasi Švedija, Estija ir kt. Lietuvoje ekologinės gamybos plotai užima 8,2 proc. – tai šiek tiek mažiau nei ES vidurkis.

EK komunikate teigiama: kadangi ekologinės gamybos ir vartojimo mastas valstybėse narėse labai skiriasi (žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ūkininkaujama ekologiškai, dalis svyruoja nuo 0,5 proc. iki daugiau kaip 25 proc.), labai svarbu, jog kiekviena valstybė narė kuo greičiau parengtų savo nacionalinę ekologinio ūkininkavimo strategiją, remdamasi išsamia sektoriaus analize, ir nustatytų susijusius veiksmus, paskatas, aiškius terminus ir nacionalinius uždavinius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas priminė, kad mūsų nacionalinėje bendrosios žemės ūkio politikos strategijoje ekologinės gamybos plotus numatyta išplėsti iki 15 proc. „Komunikatas valstybėms narėms nurodo politines gaires, kaip turėtų vykti ekologinio ūkininkavimo ir ekologinės gamybos plėtra. Dabar pagrindinis rūpestis dėl susitarimo ir pinigų. Aišku viena, kad susitarimo dėl finansų po pastarojo Europos Tarybos susitikimo nėra. Didžiausias klausimas, ar dėl būsimos bendrosios žemės ūkio politikos pavyks susitarti iki birželio pabaigos. Jeigu nepavyks, iškils daug klausimų, kaip visi judėsime su savo nacionalinėmis strategijomis. Reforma numatyta, bet faktiškai susitarimo dar nėra, o ekologinėms išmokoms reikia sugeneruoti pinigų“, – susidariusią politinę situaciją aiškino žemės ūkio ministras.

Jis užsiminė, kad Lietuvoje iššūkis – menkas ekologiškų produktų vartojimas. „Dabar remiame ekologiško maisto tiekimo darželiams programą. Tai skatinimo instrumentas, kuris, tikimės, plėsis. Kitas laukiamas proveržis – trumpųjų grandinių sistemoje, kuri turėtų įgalinanti Lietuvoje išaugintus ir pagamintus produktus tiekti į valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių įstaigas“, – dėstė K.Navickas.

Ekologinių išmokų nedidins

Po ilgos pertraukos šiemet į ekologines išmokas galės pretenduoti nauji ūkiai. Tačiau sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė pastebėjo, kad naujų pareiškėjų kol kas nedaug – tik 40. „Iš tikrųjų augimas menkas, ne toks, kokio tikėtasi. Pasėlių deklaravimas pratęstas, tikimės, kad pareiškėjų bus daugiau, bet suplanuoto augimo pagal pasirašytų naujų sutarčių skaičių kol kas nėra“, – informavo „Ekoagros“ vadovė.

Virginija Lukšienė

KRK narys Juozas Baublys žemės ūkio ministro teiravosi, ar bus didinamos ekologinės išmokos, nes esamos nemotyvuoja ekologiškai dirbančių ūkininkų. „Chemizuotai augintų grūdų kainos kyla, o ekologiškų – nelabai. Tokiu atveju nėra paskatos ekologiškai ūkininkauti“, – tvirtino parlamentaras.

K.Navickas teigė, kad ekologinių išmokų didinti neplanuojama, kaip žinia, numatyta tik ekologinio ūkininkavimo plėtra. „Aišku, jeigu Seimas priimtų sprendimą dėl tiesioginių išmokų ribojimo stambiesiems, tada liktų lėšų ir ekologiniams ūkiams, bet dabar nenumatoma didinti“, – pridūrė žemės ūkio ministras.

Kariai valgo svetimą maistą

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis atkreipė dėmesį, kad ES nustatė bendrą ekologinio ūkininkavimo kryptį, bet daugelis valstybių narių aktyviai atlieka „namų darbus“. „Mes ekologinius plotus didinsime iki 15 proc. Gal ir pasieksime tą svajonę, bet kas iš to, jeigu ekologiška produkcija bus sumaišyta su chemizuota, kaip dabar pusė ekologiško pieno patenka į chemizuotą žaliavą, arba bus išeksportuota“, – vis tą pačią problemą kėlė ūkininkas.

Pasak jo, daugelis valstybių į viešąjį sektorių įtraukia vis daugiau ekologiškų produktų. „Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje viešajame sektoriuje ekologiškas maistas sudaro nuo 60 iki 80 proc. Pas mus ekologiškas maistas tiekiamas viso labo į maždaug 30 vaikų darželių. Tai pirmoji kregždė, bet reikia dirbti aktyviau. Darželiuose, kur maitinama ekologiškai, 90 proc. produktų yra lietuviški. Tai tvari grandinė – gamyba ir pristatymas, Lietuvoje pagaminome ir suvartojome“, – kalbėjo S.Daniulis.

S.Daniulis

Jis siūlė ekologiškai maitinti Lietuvos kariuomenę, ligonius ir kt. „Kariuomenei skiriame 2 proc. nuo sukuriamo bendrojo vidaus produkto, bet 20 tūkst. karių kasdien maitiname atvežtiniais produktais. Ar tai ekonomiška? O kur dar ligoninės, senelių namai, sanatorijos... Turime skatinti mūsų produktų vartojimą, tada visa trumpoji grandinė gyvuos ir aplinkosaugai bus gerai. Kol šito nepadarysime, apčiuopiamos naudos valstybė neturės, nors ir padidinsime ekologinės gamybos plotus“, – konstatavo LEŪA vadovas.

Jis priminė siūlymą mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ekologiškiems produktams, tačiau politikai turi savo nuomonę. „Buvęs premjeras Saulius Skvernelis argumentavo, kad sumažinus PVM, išloš tik prekybininkai. Bet šį mokestį galima sumažinti viešajame sektoriuje, pavyzdžiui, vaikų darželiams, tokiu atveju paremtume jaunas šeimas“, – siūlė S.Daniulis ir pridūrė, kad Lietuvoje reikia skatini ekologiškų produktų vartojimą, o priemonės yra politikų rankose.

„Žalieji“ pirkimai šlubuoja

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis iškėlė su teisės aktais susijusią problemą: „Nuo šių metų liepos mėnesio viešųjų pirkimų dalyje „žalieji“ pirkimai turėtų sudaryti iki 30 proc., nuo kitų metų – 60 proc. Tačiau „žaliuosiuose“ viešuosiuose pirkimuose, kuriuos reglamentuoja aplinkos ministro įsakymas, nėra numatyta trumpųjų maisto grandinių kaip elemento. Mes Žemės ūkio ministerijai siuntėme pasiūlymą jas įtraukti, tačiau į tai neatsižvelgėte ar neatkreipėte dėmesio. Jeigu norime paskatinti trumpąsias maisto grandines, tokia pozicija turėtų atsirasti „žaliuosiuose“ pirkimuose. Manau, kad ministerija turėtų inicijuoti teisės akto pakeitimą, tada būtų galima laukti norimo proveržio.“

Žemės ūkio ministras tvirtino, kad viešuosiuose pirkimuose yra kriterijus dėl trumpųjų grandinių. Anot jo, tokį pozityviai diskriminacinį kriterijų, kuris nusako CO2 pėdsaką, leidžia ir EK. Tai ir yra trumpoji grandinė, kai atsižvelgiama į atstumą nuo gamintojo iki vartotojo. Tačiau K.Navickas pabrėžė, kad Lietuvoje problema yra kitur – trumpoji maisto tiekimo grandinė neišjuda, nes tarp ūkininko ir pirkėjo nėra partnerio, kuris sukomplektuotų visą reikiamą maisto krepšelį. „Nė vienas viešųjų pirkimų organizatorius neperka atskirai morkų, bulvių ir kt. Jam reikia visų produktų. Taigi esmė – tokio maisto krepšelio suformavimas. Tam esame numatę steigti logistikos centrus, skatinti kooperaciją“, – aiškino K.Navickas.

Ekologiškuose produktuose – chemija?

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė pabrėžė ryškėjančią prastą tendenciją: „Didelė grėsmė, kad ekologiniai ūkiai taps nelegalių augalų apsaugos produktų pirkėjais. Kai nėra legalių produktų, jie įstumiami į tam tikrą kampą. Stebima tokia tendencija, kad susigundoma falsifikatais.“

Zita Varanavičienė

Ji atkreipė dėmesį į Europos maisto saugos agentūros šiemet balandžio mėnesį paskelbtą ataskaitą, kurioje pateikta ekologiniams ūkiams ir ekologiškų produktų vartotojams įdomių duomenų. „Dėmesio verta viena lentelė, kurioje matyti tyrimais nustatytas sąrašas veikliųjų medžiagų, kurių iš viso neturėtų būti ekologiškuose produktuose. Ir tai nėra, kaip pas mus dažnai norima pasakyti, oru arba vandeniu atėjusios ar plintančios medžiagos. Jos atsiranda dėl nelegalaus naudojimo. Norėčiau jau dabar į tai atkreipti dėmesį, nes augant ekologinės gamybos plotams, ši problema taip pat didės“, – tvirtino LAAA direktorė Z.Varanavičienė.

S.Daniulis suskubo ginti ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus: „Chemikalai neturi nieko bendro su sąžiningai ūkininkaujančiais ūkininkais. Be to, yra kontrolės įstaigos, kurios tikrina, ima mėginius.“

Auga plotai ir pardavimai

EK komunikate nurodyta, kad per pastaruosius 10 metų ekologiškai dirbamų plotų padaugėjo beveik 66 proc. – nuo 8,3 mln. hektarų 2009 m. iki 13,8 mln. hektarų 2019 m. Šiuo metu jie sudaro 8,5 proc. viso ES naudojamo žemės ūkio paskirties ploto. Gerokai išaugo ir mažmeninė prekyba. Per pastaruosius 10 metų jos vertė padvigubėjo – nuo maždaug 18 mlrd. eurų 2010 m. iki daugiau kaip 41 mlrd. eurų 2019-aisiais.

Rekomenduojami video