Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Europos Komisijai užkliuvo lietuviški buliai

Ne tragedija, bet dėmesio vertas signalas. Taip galima pavadinti Europos Komisijos (EK) grasinimus Lietuvai dėl savanoriškos susietosios paramos gyvulininkystės sektoriui teikimo. Budriesiems Briuselio kontrolieriams akyse sužaibavo sužinojus, kad Lietuvoje ne viskas mažėja, senka, žlunga. Neįtikėtina, kad atkaklieji lietuviai, praradę neprognozuojamą rinką Rusijoje, ne tik nepalūžo, bet imasi auginti vis daugiau mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių bulių ir pieninių ožkų.

Už daugiau mokama mažiau

EK atstovai nustebo pastebėję pasikeitimus Lietuvos gyvulininkystės sektoriuje. Pagal mėsinių gyvulių skaičių mūsų šalis yra dulkelė ES rinkoje, tačiau tendencija akivaizdi – mėsinių galvijų skaičius nuo 2014-ųjų išaugo nuo 113 529 iki 146 912, nors paramos krepšelis padidėjo menkai – nuo 11,96 mln. iki 13,8 mln. eurų. Daugiau imta augint ir mėsinių avių – jų skaičius išaugo nuo 134 526 iki 193 015. Pieno gamintojai taip pat pradėjo gerokai daugiau auginti pieninių bulių: 2015-aisiais augintojai jų deklaravo 56 595, o pernai jau 66 870. Beveik 6 tūkst. padaugėjo ir pieninių ožkų.

Tiesa, Lietuvos mėsinių gyvulių augintojams iš Briuselio nubyra tik trupiniai. Pavyzdžiui, parama už mėsinį galviją 2015-aisiais, įsibėgėjus pieno sektoriaus krizei, sumažėjo iki 109, nors finansinio laikotarpio pradžioje buvo žadėta skirti po 178 eurus. Už 2016-uosius augintojai gaus tik po 94, nors pagal ankstesnius planus žadėta skirti po 189 eurus. Buvo sumažintos išmokos ir už kitus ūkinius gyvulius. Pavyzdžiui, už mėsines avis išmoka sumažėjo nuo 13 iki 11 eurų 2016-aisiais, už pieninį bulių – nuo 77 iki 67, už pienines ožkas – nuo 41 iki 21 euro už gyvulį. Taigi ūkinių gyvulių auginame vis daugiau, todėl ir parama santykinai mažėja. Tad ko iš mūsų nori Briuselis?

Briuselio priekaištai

Priminsime, kad susietajai paramai Lietuva nuo 2015-ųjų skyrė maksimalią leistiną dalį – 15 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos. Kiek Briuselis leido, tiek skyrė. Nors bendra išmokų suma šalies mėsinių gyvulių augintojams, palyginti su jų kolegomis Vakarų Europos šalyse, yra gerokai mažesnė, Briuselis pamatė tik tendenciją.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, EK kontrolierių nuomone, Lietuva pažeidžia reglamento reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti. Taigi EK atstovai susidarė įspūdį, kad susietoji parama Lietuvoje ne tik palaiko gamybos lygį, bet ir skatina ūkininkus ją didinti. Todėl EK be užuolankų pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų susietąją paramą už mėsinius gyvulius arba ją sumažintų.

„Mes galvojame kitaip. Žemės ūkio ministras B.Markauskas kitą savaitę dėl šio reikalo susitiks su EK žemės ūkio komisaru ir pateiks jam savo pasiūlymus“, – sakė R.Krasuckis.

R.Krasuckis

Įvertinti visas aplinkybes

ŽŪM derybininkai stengsis įrodyti, kad susietoji parama Lietuvos mėsinių gyvulių augintojams yra gyvybiškai svarbi ir turi būti išsaugota.

„Esame pasirengę derėtis su Briuseliu ir ieškoti kompromisų ūkininkų ir valstybės labui“, – palydėdamas Lietuvos atstovus kol kas tik asmeniškai pasitarti su EK atstovais, aptakiai kalbėjo R.Krasuckis.

Akivaizdu, kad statistinius duomenis, atskleidžiančius Lietuvos gyvulininkystės padėtį, Briuselio atstovai vertina formaliai. Jie stebi oficialią statistiką ir daro išvadas. Štai susietoji parama 2014-aisiais buvo skirta už 248 091 mėsinį gyvulį, o 2016-aisiais ūkininkai paramą gavo net už 417 922 ūkinius gyvulius. Dabar Lietuvos tikslas – pasiekti, kad EK atstovai ne tik skaičiuotų, bet ir įvertintų visas aplinkybes. O jos tikrai išskirtinės.

Atsakydama į gautas EK pastabas dėl remtinų objektų skaičiaus didėjimo, ŽŪM bandė teisintis, kad jis auga ne dėl susietosios paramos teikimo, o dėl kitų priežasčių. Kokių? Pavyzdžiui, nuo 2015-ųjų pradėjus mokėti žalinimo išmokas, ūkininkai tapo suinteresuoti pievų ir ganyklų išlaikymu, kad galėtų gauti minėtas išmokas. ŽŪM atstovai Briuselyje bandys įrodyti, kad ir dėl padidėjusių pievų bei ganyklų plotų gyvulių augintojai nusprendė didinti ir gyvulių bandas. Be to, kai kurie blogų nuojautų kamuojami augalininkystės ūkiai ėmė auginti ir mėsinius gyvulius. Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad šių argumentų užteks.

Tik kompensacija

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius mūsų derybininkams patarė lyg maldą EK atstovams kartoti, kad Lietuvos pieno gamintojai labiau nei kolegos iš kitų ES šalių nukentėjo dėl prarastos Rusijos rinkos: „Susietąją paramą už beveik 67 tūkst. pieninių bulių iš tikrųjų reikėtų vadinti kompensacija už patirtus nuostolius dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų.“

Be kita ko, mūsų derybininkai, kaip teigia K.Starkevičius, turėtų nuolat akcentuoti, kad Lietuvos mėsinių galvijų sektorius yra labai silpnas, todėl susietoji parama būtina jam išsilaikyti.

Per 100 limuzinų veislės mėsinių galvijų Panevėžio r. auginantis Osvaldas Dirsė tikino, kad senųjų ES šalių vyriausybės sugeba ES paramą taip paslėpti, kad EK atstovams nekiltų įtarimų,pradedant žemės įsigijimu ir baigiant parama, kuri iš tikrųjų susiejama su gamybos augimu, bet viešai apie tai tylima. Taigi kokie mūsų argumentai?

„O auganti emigracija argi ne argumentas? Sudarykime sąlygas žmogui auginti ūkinius gyvulius ir jam nekils noro emigruoti. Be to, gyvulininkystė sukuria didesnę pridedamąją vertę. O kol kas Lietuva yra tik augalininkystės žaliavos eksportuotoja – ES neturi teisės mus laikyti antrarūšiais nariais“, – aiškino O.Dirsė.

Viltingos prognozės

Ar EK turi teisę sustabdyti arba sumažinti susietąją paramą, pavyzdžiui, šįmet ar nuo kitų metų pradžios?

„Remdamasis ŽŪM vadovavimo patirtimi manau, kad Lietuva turi galimybių išsiderėti, kad dabar taikomos susietosios paramos tvarkos būtų laikomasi iki finansinio laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2020-ųjų, juo labiau kad bendra paramos suma nesikeičia“, – svarstė K.Starkevičius. Jis ragino ŽŪM vadovus nesibaiminti drąsių sprendimų ir siekti valstybei maksimaliai naudingų tikslų.

Seimo nario patarimui pritarė ir R.Krasuckis: „Bet kokiu atveju galutinių rezultatų sulauksime negreitai. Net jeigu nepavyktų susitarti, tokie procesai užtrunka ilgai. Susidariusią padėtį turėtų įvertinti auditas, o jeigu jo išvdos mums būtų nepalankios, jas dar galėtume apskųsti.“

UAB „Baltic Vianco prekyba“ direktorius Darius Dzekčiorius priminė, kad susietoji parama laikotarpio pradžioje buvo numatyta gerokai didesnė, o 2015-aisiais jau sumažinta, taigi nėra jokio pagrindo dar kartą ją koreguoti. Remdamiesi ES paramos programa ūkininkai sudarė ūkių plėtros planus, kuriuos įgyvendinti, sumažinus paramą, būtų gerokai sunkiau: „ Mėsinių gyvulių sektorius Lietuvoje dar tėra pradinėje vystymosi stadijoje, mums reikia galvoti apie galvijų genetinės kokybės gerinimą, o be investicijų to nepasieksime.“

Ūkininkavimo krypties neatsisakys

Tikėkimės geriausio sprendimo, tačiau numatykime ir blogiausią variantą. Kaip Lietuvos mėsinių gyvulių sektorių paveiktų EK sprendimas panaikinti ar sumažinti susietąją paramą?

„Viso sektoriaus pelningumas dar nedidelis, todėl svarbi bet kokia parama. Ją nutraukus, pablogėtų konkurencijos sąlygos, nes nuo ES senbuvių mes labai atsiliekame“, – sakė D.Dzekčiorius.

Mėsinius galvijus auginantis Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas sakė, kad parama yra svarbi, tačiau pasirinktos ūkininkavimo krypties jis neatsisakytų: „Galvijo kaina siekia 1 500 eurų, taigi iki 94 eurų sumažėjusi susietoji parama, nors mums labai reikalinga, tačiau nėra esminė.“

Nikolajus Dubnikovas

Augintojai gins teises

V.Živatkauskienė

Vilma ŽIVATKAUSKIENĖ, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė

Jeigu Žemės ūkio ministerijos atstovams Briuselyje nepavyks susitarti, mėsinių galvijų augintojai bus priversti reikalauti, kad susietoji parama būtų skiriama tokia tvarka, kokia buvo numatyta iki 2015-ųjų. Mes turime teisę to reikalauti. Priminsiu, kad planuojant paramą 2014–2020 m. laikotarpiui nesitikėta tokio ryškaus mėsinių galvijų augimo.

Prašysime, kad Žemės ūkio ir kaimo verslo centras pagal duomenų bazes ir kraujo laipsnį peržiūrėtų, kiek iš tikrųjų yra mėsinių veislių galvijų. Siūlysime peržiūrėti ir patikros taisykles, metodiką, kad nebūtų piktnaudžiaujama, siekiant gauti susietąją paramą. Beje, susietoji parama mažėtų net nustačius tikruosius mėsinių galvijų augintojus, nes susidomėjimas jų auginimu auga, pavyzdžiui, mūsų asociacijos gretas per metus papildė per 100 naujų narių, o iš viso yra apie 450 narių.

EK pretenzijos

EK, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių ir auga baltyminių augalų plotai, pradėjo reikalauti, kad šiems sektoriams parama nebebūtų skiriama arba būtų sumažinta.

ŽŪM, siekdama kuo labiau susieiti paramą su gamyba, nuo 2015 m. didžiausią leistiną ES tiesioginių išmokų bendros sumos dalį (15 proc.) skyrė savanoriškajai susietajai paramai. Šiais pinigais papildomai yra remiami Lietuvos gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai.

EK nuomone, taip besielgianti Lietuva pažeidžia reglamento reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti, tačiau jokiu būdu ne gamybai skatinti. Atsakydama į gautas EK pastabas dėl remtinų objektų skaičiaus didėjimo, ŽŪM nurodė, kad jis didėja ne dėl susietosios paramos teikimo, o dėl kitų priežasčių.

ŽŪM

Intensyvia gamyba laikyti ir PAV reikalauti siūloma, kai vietų gyvūnams ar paukščiams yra:

 

Pirminis projektas, derintas su Aplinkos apsaugos ministerija Seimo KRK siūlymas Seimo nario L. Balsio siūlymas
kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000;

paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;

paršeliams nuo 7 kg iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau;

karvėms, buliams – 250 ar daugiau;

veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;

galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 metų – 350 ar daugiau;

avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau;

arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau;

kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;

triušiams – 5 000 ar daugiau;

šinšiloms – 25 000 ar daugiau;

audinėms  ir (ar) kiaunėms – 3 500 ar daugiau;

lapėms – 1 500 ar daugiau;

nutrijoms – 2 500 ar daugiau;

stručiams – 250 ar daugiau;

vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 20 000;

broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 20 000;

antims – 12 000 ar daugiau;

kalakutams iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau;

kalakutams iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau;

žąsims – 7 500 ar daugiau;

putpelėms – 20 000 ar daugiau.

kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000;

paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;

paršeliams nuo 7 kg iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau;

karvėms, buliams – 250 ar daugiau;

veršeliams iki 1 m. – 1 000 ar daugiau;

galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 ar daugiau;

avims, ožkoms – 3 500 ar daugiau;

arkliams nuo 1 m. – 250 ar daugiau;

kumeliukams iki 1 m. – 500 ar daugiau;

triušiams – 10 000 ar daugiau;

šinšiloms – 40 000 ar daugiau;

audinėms ir (ar) kiaunėms – 7 000 ar daugiau;

lapėms – 2 500 (suaugusių gyvūnų su prieaugliu) ar daugiau;

nutrijoms – 5 000 ar daugiau;

stručiams – 400 ar daugiau;

vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 40 000;

broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000;

antims – 24 000 ar daugiau;

kalakutams iki 70 d. – 25 000 ar daugiau;

kalakutams iki 133 d. – 15 000 ar daugiau;

žąsims – 12 000 ar daugiau;

putpelėms – 40 000 ar daugiau.

kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 700, bet mažiau kaip 3 000;

paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 200, bet mažiau kaip 900;

paršeliams nuo 7 kg iki 30 kg (3 mėn.) – 12 000 ar daugiau;

karvėms, buliams – 250 ar daugiau;

veršeliams iki 1 m. – 1 000 ar daugiau;

galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 ar daugiau;

avims, ožkoms – 3 500 ar daugiau;

arkliams nuo 1 m. – 250 ar daugiau;

kumeliukams iki 1 m. – 500 ar daugiau;

triušiams – 10 000 ar daugiau;

šinšiloms – 50 000  ar daugiau;

audinėms ir (ar) kiaunėms – 7 000 ar daugiau;

lapėms – 3 000 ar daugiau;

nutrijoms – 5 000 2500 ar daugiau;

stručiams – 500 ar daugiau;

vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 10 000;

broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000;

antims – 24 000 ar daugiau;

kalakutams iki 70 d. – 30 000 ar daugiau;

kalakutams iki 133 d. – 15 000 ar daugiau;

žąsims – 15 000 ar daugiau;

putpelėms – 40 000 ar daugiau.

Susietoji parama už ūkinius gyvulius 2015–2016 m.
             
Metai Mėsiniai galvijai  Mėsinės avys Pieniniai buliai Pieninės ožkos
Išmokos dydis už gyvulį, Eur Gyvulių sk. Skirta suma  mln. Eur Išmokos dydis už gyvulį, Eur Gyvulių sk. Skirta suma mln.  Eur Išmokos dydis už gyvulį, Eur Gyvulių sk.  Skirta suma mln. Eur Išmokos dydis už gyvulį, Eur Gyvulių sk. Skirta

suma  mln. Eur

2015 m. 108,78 119 855 13,038 13,41 145 801 1,956 76,79 56 595 4,346 41,38 5 243 0,217
2016 m. 93,97 146 912 13,806 10,72 193 015 2,071 68,82 66 870 4,602 20,68 11 125 0,230

 

Šaltinis: ŽŪM.

 

Rekomenduojami video