Roberto Patronaičio nuotr.

Kompensacijų už pernykštės sausros sukeltus nuostolius skaičiavimo klaidos, klimato kaitos ir pasėlių apsaugojimo nuo ligų ir kenkėjų iššūkiai, augalų apsaugos priemonių ir tarpinių pasėlių panaudojimo galimybės – šios ir kitos aktualijos buvo aptartos Lietuvos grūdų augintojų asociacijos neeiliniame visuotiniame narių susirinkime.

Jaučiasi mulkinami

Susirinkę grūdininkai taršė kompensacijų už pernykštės sausros sukeltų nuostolių skaičiavimo tvarką ir skundėsi, kad kai kurios savivaldybės dabar ignoruoja ūkininkus, kurie prašo įvertinti šių metų sausros padarinius. Javų augintojų teigimu, pernai nuostoliai buvo skaičiuojami pagal vieną kurpalį, todėl nemažai nukentėjusių ūkininkų kompensacijų negaus.

„Visada raginome Žemės ūkio ministeriją ir rajonų savivaldybes vietoje fiksuoti sausros, liūčių ar kitų gamtos stichijų padarytus nuostolius pagal ūkininkų pareiškimus. Bet pernykščiai sausros nuostoliai buvo skaičiuojami pagal tam tikrą formulę. Ir kas gavosi? Žinome daugybę atvejų, kai kompensacijas gavo ūkininkai, kurie jų nei laukė, nei tikėjosi. O tie, kuriems jų labiausiai reikėjo, kompensacijų negavo“, – tvirtino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas ir paragino Žemės ūkio ministeriją šiemet tokių klaidų nekartoti.

Nuo pernykštės sausros nukentėjęs grūdininkas iš Raseinių rajono skundėsi, kad savivaldybės Žemės ūkio skyriuje jam buvo paaiškinta, jog kompensacijas esą gaus tik „mažiukai“, nes toks sąrašas sudarytas Vilniuje.

„Mano garbaus amžiaus tėvukas laiko du bulius – suaugusį ir mažiuką, turi 7 hektarus pievų. Jis neturėjo kur dėti žolės, bet sulaukė seniūnijos kvietimo užpildyti paraišką kompensacijai už sausros padarytus nuostolius gauti“, – apie kompensacijų skaičiavimo kuriozus pasakojo kitas Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas.

Jis prašė Žemės ūkio ministerijos atstovų perduoti vadovybei žinią, kad ūkininkų taip daugiau nemulkintų, nes šie tai greitai „perkanda“.

Grūdininkai aptarė tiek lokalius rūpesčius, tiek visos ES žemdirbiams aktualias problemas.

Grūdininkai aptarė tiek lokalius rūpesčius, tiek visos ES žemdirbiams aktualias problemas.

Nuostoliai pagal formulę

Į susirinkimą atvykęs Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis sutiko, kad ūkininkų pažerti priekaištai yra pagrįsti. Jis pripažino, kad ministerija neturėjo  tikslių duomenų apie kiekvieną ūkininką, todėl, skaičiuodama pernykščius sausros nuostolius, rėmėsi Statistikos departamento pateiktais derlingumo, produkcijos kainų duomenimis.

„Turėjome išmokėti paramą pagal valstybės pagalbos gaires, kurios suponuoja tai, jog reikia remtis atitinkama formule. Tai reiškia, kad ūkininkas yra tinkamas pareiškėjas kompensacijai gauti, jeigu jo gautos produkcijos vertė 2018 metais buvo 30 proc. mažesnė, palyginti su prieš tai buvusiu trejų metų vidurkiu. Kai kurie ūkininkai į šį sąrašą nepateko“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos atstovas ir pridūrė, kad kompensacijos jau greitai pasieks žemdirbių sąskaitas.

Kai kurie ūkininkai ragino taisyti padarytas klaidas, kiti siūlė iš viso sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir tam numatytus pinigus geriau skirti kitoms žemės ūkio reikmėms.

K.Anužis patikino, kad šiemet sausros padarytų nuostolių kompensavimas bus skaičiuojamas kitaip. „Savivaldybių dar anksčiau yra paprašyta rinkti informaciją apie nuostolius. Žemės ūkio ministerija netrukus jas paragins, kad teiktų pirmuosius rezultatus, nes ekstremalioji situacija paskelbta visos valstybės lygiu“, – sakė jis.

Kai kurie grūdininkai suskubo piktintis, kad savivaldybės paraiškų nepriima ir nesiruošia važiuoti apžiūrėti ūkininkų pasėlių, kurie nukentėjo nuo sausros.

A.Macijauskas (iš dešinės) Žemės ūkio ministerijos atstovui K.Anužiui aiškino, kad pernykštis klaidingas sausros nuostolių skaičiavimas paliko nukentėjusius ūkininkus be kompensacijų.

A.Macijauskas (iš dešinės) Žemės ūkio ministerijos atstovui K.Anužiui aiškino, kad pernykštis klaidingas sausros nuostolių skaičiavimas paliko nukentėjusius ūkininkus be kompensacijų.

ES purtosi chemijos

„Salvum Satus Consulting“ konsultantė Aušra Beniulienė apžvelgė, kokia situacija susidariusi augalų apsaugos priemonių sektoriuje. Pasak jos, čia padėtis nėra gera – senų cheminių veikliųjų medžiagų mažėja, jos neatitinka vertinimo kriterijų ir nebūna patvirtintos, o naujų augalų apsaugos priemonių atsiranda palyginti nedaug.

„Nuo 1995 iki 2010 metų vienos veikliosios medžiagos sukūrimo ir įdiegimo sąnaudos beveik padvigubėjo. Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai sumažėjo įdiegiamų veikliųjų medžiagų. ES jos nepereina per naujų griežtų reikalavimų, patvirtintų 2009 metais, sietą. 1995 metais viena veiklioji medžiaga buvo „išsijojama“ iš 52 tūkst. pasiūlytųjų, o dabar – iš 160 tūkstančių. Inovacijos bėga iš ES“, – sakė A.Beniulienė.

Ji įvardijo blogybę, dėl kurios pralaimima konkurencinėje kovoje, – tai skirtinga cheminių veikliųjų medžiagų registravimo tvarka ES ir kitose pasaulio šalyse. „ES tam tikros pavojingos savybės, pavyzdžiui, toksiškumo, nustatymas laboratorinėmis sąlygomis tampa pakankama sąlyga atmesti veikliąją medžiagą ir toliau nebesvarstyti faktinės rizikos ją naudojant. O JAV laikomasi nuostatos, kad net didelio toksiškumo medžiaga tik tuomet gali pakenkti, jei bus pakankamas poveikis ir to poveikio nebus galima sumažinti rizikos valdymo priemonėmis“, – aiškino buvusi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė.

A.Beniulienė užsiminė, kad jau 20 metų beveik kasmet įregistruojama vis daugiau biologinių priemonių, o 2017-aisiais įvyko lūžis – biologiniams produktams buvo išduota daugiau patentų nei cheminiams.

Byla dėl beicų

Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas aiškino, kad ES prioritetas – žmonių sveikata ir aplinkosauga, todėl tokia griežta cheminių augalų apsaugos priemonių registravimo tvarka.

„ES yra didelis gyventojų tankumas, todėl stengiamasi jiems nepakenkti. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienas didesnių iššūkių, su kuriuo dažniausiai susiduriama, – skundai, kad šalia ūkininkaujantysis apipurškė cheminėmis priemonėmis ir jo laukus. Žmonės gyvena tankiai, šalia pasėlių. Taip rečiau nutinka tose vietovėse, kur dešimtis ar šimtus kilometrų aplinkui nesutiksi nė gyvos dvasios, tai JAV, Kinijoje, Argentinoje ir kt. Šiose šalyse ir agresyvesnių augalų apsaugos priemonių naudojimas labiau toleruojamas“, – teigė jis.

Grūdininkai domėjosi dėl tyliuoju žudiku pakrikštyto glifosato likimo. Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas priminė, kad glifosato patvirtinimas pratęstas iki 2022 metų pabaigos. Dėl tolesnio jo naudojimo bus svarstoma ir balsuojama po trejų metų, kai bus įvertinti nauji duomenys.

Jis taip pat priminė, kad ES yra iškėlusi bylą Lietuvai dėl neonikotinoidų grupės beicų rapsams, kurie išimties tvarka buvo leisti naudoti 120 dienų. „ES kelia klausimą, kad Lietuva neturėjo to leisti, bus siekiama mūsų šaliai uždrausti ateityje tokį leidimą išduoti. Kitos ES šalys mus palaiko, jų manymu, mūsų sprendimas buvo tinkamas. Tikimės, kad rasime argumentų apsiginti“, – vylėsi S.Fedotovas.

Atgimsta tarpiniai pasėliai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai Ona Auškalnienė ir Aleksandras Velykis pristatė tarpinių pasėlių auginimo technologijas ir įvertino jų privalumus. Mūsų ūkininkai vis labiau domisi tokiomis technologijomis, o Žemės ūkio ministerija plečia kultūrų, kurios tinka tarpiniams pasėliams, sąrašą.

Pasak mokslininkų, tarpiniai pasėliai ne tik pagerina dirvos struktūrą, nustelbia piktžoles, bet ir sumažina grūdų užterštumą, taigi yra gera ligų prevencinė priemonė.

„Dabar vis daugiau žmonių rūpinasi sveika gyvensena, sveika mityba, visuomenė nori gyventi švarioje aplinkoje. Tad ūkininkai turi patenkinti tokius lūkesčius. Reikia ieškoti naujų ar prikelti senas primirštas alternatyvas pesticidams, gal jos taip greitai cheminių augalų apsaugos priemonių nepakeis, bet turime derinti įvairias priemones“, – teigė O.Auškalnienė.