Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Hamletiški kiaulių uodegų klausimai

Kiaulėms būti su uodegomis ar be jų – tokios problemos sprendžiamos ES valdžios lygiu. Kiaulių augintojai savo kriuksėms jau pripirko reikalaujamų žaislų, o dabar gresia nemalonumai, jeigu jie trumpins paršelių uodegas. Tokia praktika visame pasaulyje taikoma norint išvengti uodegų kramtymo ir kanibalizmo. Apskritai visų gyvūnų augintojams daromas spaudimas dėl gyvūnų gerovės ir laisvės – siekiama ūkinių gyvūnų pasaulio be narvų.

Gyvūnų laisvės

Pagal ES Ūkinių gyvūnų apsaugos direktyvą ūkyje laikomiems gyvūnams turi būti garantuotos penkios laisvės: nuo alkio ir troškulio, nuo diskomforto, nuo skausmo, sužeidimų ir ligų, nuo baimės ir kančios bei laisvė išreikšti natūralų rūšies elgesį. Turbūt visi nedvejodami sutiksime, kad gyvūnai turi būti laikomi geromis sąlygomis. Tačiau didysis šių dienų paradoksas – Lietuvoje jau daug kas ima pavydėti gyvūnams.

O ūkinių gyvūnų augintojams nuolat iškyla problemų siekiant įgyvendinti keliamus vis aukštesnius gyvūnų gerovės reikalavimus ir įtikti savo augintiniams. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas bandė atkreipti Seimo Kaimo reikalų komiteto narių dėmesį į kiaulių augintojų rūpesčius.

„Šiandien didelė problema – gyvūnų gerovės klausimai. Europoje daug kalbama apie kuiliukų kastravimą, paršelių uodegų trumpinimą. Kai kam tai atrodo juokinga, bet šie reikalai kelia daug problemų. ES tik Švedija ir Suomija dalinai pasiekė aukštesnius gyvūnų gerovės reikalavimus, panaudodamos praeito finansinio laikotarpio Kaimo plėtros programos lėšas ir tam skirdamos šimtus milijonų eurų. Dabar šios šalys forsuoja, kad ir kitos tai darytų. Lietuvoje apie tai tylima. Kalbant apie ekologinį ūkininkavimą daugiausia orientuojamasi į augalininkystę, o gyvulininkystė yra nustumta, trūksta mokslo bazės, praktinių pavyzdžių. Esame spąstuose: politiniai reikalavimai spaudžia, o techninių sprendimų nėra“, – aiškino kiaulių augintojų atstovas.

Parlamentarai pažadėjo suorganizuoti detalesnį kiaulių uodegų trumpinimo problemos aptarimą.

Uodegų trumpinti nevalia

A.Baravykas VL sakė, kad visoje Europoje ir pasaulyje mažam paršiukui sutrumpinama uodega, nes intensyvaus laikymo sąlygomis kiaulės viena kitai jas nugraužia, atsiranda kanibalizmas. Šis reiškinys ganėtinai paplitęs, todėl ir taikoma paršelių uodegų trumpinimo praktika, kad vėliau būtų išvengta žalojimų ir gydymo.

Tačiau ES buvo nuspręsta, kad uodegų trumpinti negalima. „ES pradėjo reikalauti, kad kiaulės būtų su visa uodega. Todėl augintojams reikia persitvarkyti ir sukurti kitas laikymo sąlygas – didinti plotą, naudoti šiaudus, pjuvenas, kad kiaulės galėtų knaisiotis, užtikrinti kuo didesnį komfortą ir daug kitų dalykų. Esant tokioms gamybos technologijoms, kurios leidžia pigiau pagaminti kiaulieną, to padaryti neįmanoma. Jeigu ūkis padidintų 20 proc. plotą, jis netektų dalies pajamų ir nebūtų konkurencingas“, – aiškino LKAA vadovas.

Kiaulių augintojai patiria spaudimą ne tik dėl kiaulių uodegų. Jie turi įgyvendinti naujus reikalavimus dėl kvapų, aplinkos oro, mėšlo tvarkymo, o kur dar papildomos išlaidos apsaugai nuo afrikinio kiaulių maro, COVID-19 iššūkiams atlaikyti.

„Tik suomiai ir švedai per praėjusius programinius laikotarpius iš Kaimo plėtros programos lėšų kiaulių laikymo gerovei skyrė labai daug dėmesio. Kitos šalys to nepadarė, daug metų nebuvo aišku, ką daryti. Europos Komisijos (EK) pozicija nebuvo griežta, o dabar siunčiami patikrinimai, gresia sankcijos. Lietuvoje tuo niekas nesidomi, valdžia sako, kad jeigu reikalaujama auginti su uodega, tai ir palikite ją. Bet tam reikia pakeisti laikymo sąlygas, tai nemenkos investicijos: švedai į tai investavo 260 mln. eurų, suomiai – daugiau nei 140 mln. eurų. Tose šalyse problema išspręsta suteikus paramą, o pas mus tik reikalavimai. Lietuvoje labiau rūpinamasi pieno, grūdų sektoriais“, – kalbėjo A.Baravykas.

Ir kitų ES valstybių kiaulių augintojams tai nemažas galvos skausmas. LKAA vadovas pastebėjo, kad kolegos iš kitų šalių įvairiai sprendžia šią problemą: vieni gudrauja sakydami, kad nukerpa tik trečdalį uodegos, kiti tvirtina, jog uodegas trumpina tik tokiu atveju, kai fermoje yra kanibalizmo atvejų. O tokių atvejų, pasak A.Baravyko, yra visada, vadinasi, kiaulės auginamos be uodegų.

Asociatyvi nuotr.

Pirkėjas žiūri į kainą

Ūkinių gyvūnų augintojams spaudimas daromas ir per vartojimą. „Pavyzdžiui, Vokietijoje gali nusipirkti brangesnės kiaulienos, pagamintos taikant aukštesnius gyvūnų gerovės laikymo standartus. Bet vartotojui vienodai, net ir Vokietijoje pirkėjui įdomesnė maža kaina, o ne kiaulių uodegų ilgis. O mūsų vartotojui, kuris dėl mažesnių kainų važiuoja apsipirkti į Lenkiją, tai juo labiau nerūpi, nes jis pirmiausia žiūri į kainą. Ir prekybininkai tai supranta“, – teigė A.Baravykas.

Jis konstatavo, kad kiaulių augintojai spraudžiami į kampą: juos „pjauna“ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuriai spaudimą daro EK, o problemos techninio sprendimo nėra. „Nedaug kiaulių galima auginti didesnėje erdvėje, sukurti joms tokią aplinką, kad jos viena kitai negraužtų uodegų, bet industriniame ūkyje tai padaryti sudėtinga. Vartotojai nori pigios mėsos, gamyba į tai ir orientuojama, intensyvinama. Juk viskas susiveda į ekonomiką, konkurencingumą“, – tvirtino kiaulių augintojų atstovas.

Rūpinasi kiaulių žaislais

Bendrovės „Biržų bekonas“ vadovas Vaclovas Briedis VL sakė, kad jiems kiaulių uodegų trumpinimas nėra aktualus, nes į jų fermas paršeliai patenka jau be uodegų. „Pas mus į fermas atkeliauja maždaug 3 savaičių amžiaus paršeliai, kuriems jau būna patrumpintos uodegos. Pas mus tvartai dideli, vienu metu laikome apie 20 tūkst. paršelių, bet planuojame auginti dvigubai daugiau“, – teigė jis.

Biržiečiai daug dėmesio skiria žaislams, be kurių nevalia auginti kiaulių. Žaislus į fermas veža visi kiaulių augintojai. Specialistai atvažiuoja patikrinti, ar kiaulės turi žaislų. Jeigu jų nerastų, augintojams grėstų nemalonumai. „Mažiukams paršeliams perkame plastikinius žaislus, o paaugusiems ant grandinių kabiname tokias „barankas“, kurios turi mineralinių priedų. Mus tikrina ir žiūri, ar kiaulės turi žaislų“, – su šypsena kalbėjo V.Briedis.

Spaudžia visuomenininkai

Paukščių augintojai sako taip pat patiriantys spaudimą pertvarkyti paukščių laikymo sąlygas. Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) prezidentas Vytautas Tėvelis VL tvirtino, kad visuomenininkai spaudžia iš viso atsisakyti narvų. O tai reiškia, kad reikės vėl investuoti.

„Toks judėjimas plinta per visą ES. Visuomenininkai sako, kad daugelis Lietuvos viešbučių, restoranų, taip pat pagrindiniai prekybos tinklai yra įsipareigoję nuo 2025 metų nepirkti kiaušinių, kurie gauti vištas laikant narvuose. Vadinasi, augintojai turės išmesti senus narvus ir montuoti kitus įrengimus palaidam paukščių laikymui. Tai kainuoja. Nepraėjo ir 10 metų, kai paukščių augintojai buvo priverti keisti senus narvus į pagerintus europietiškus. Tokie pokyčiai pareikalavo daug pinigų. Dabar vėl reikės investuoti“, – aiškino V.Tėvelis.

Pasak jo, dabar investicijoms labai netinkamas metas, nes paukščių augintojai vos suduria galą su galu. „Šiuo metu kiaušinių gamyba yra nuostolinga, nes grūdų ir baltyminių bei kitokių priedų kainos pakilo apie 20 proc., o kiaušinių kaina, palyginti su praėjusiais metais, yra nukritusi nuo 6 iki 10 proc. Tokios kainų žirklės apsunkina galimybes investuoti į pertvarką“, – kalbėjo paukštynų atstovas.

Persitvarkyti reikėtų kiaušinių gamybos sektoriui, nes mėsiniai paukščiai laikomi palaidi ant kraiko.

Asociatyvi nuotr.

Nepirks kiaušinių iš narvų

V.Tėvelis pripažino, kad reglamento, kuris įpareigotų laikyti vištas dedekles be narvų, kol kas nėra, tačiau jis gali atsirasti. Visuomenininkai daro spaudimą politikams, kurie dažnai pataikauja tiems, kurie rėksmingai diktuoja naujas madas. „Teko matyti europarlamentarų pasirašytą kreipimąsi dėl paukščių laikymo be narvų. Tą kreipimąsi yra pasirašęs Petras Auštrevičius. Be to, situaciją paaštrino čekai, kurie įsipareigojo nuo 2025 metų atsisakyti paukščių narvų“, – aiškino LPA vadovas.

Jis minėjo, kad Skandinavijos šalys atsisako narvų ir apie pusę paukščių jau laiko palaidai. Rytų Europos šalyse dar apie 90 proc. vištų dedeklių laikoma narvuose. Paukščių laikymas palaidai atsieina ir vartotojams. „Produkcija tampa šiek tiek brangesnė. Aišku, pagrindinės išlaidos tenka įrangai pakeisti. Paukščius laikant palaidai daugiau laiko reikia skirti priežiūrai, jų mažiau sutalpinama pastate, todėl produkcija šiek tiek pabrangsta. Bet tai nėra ženklu“, – sakė V.Tėvelis.

Jis pastebėjo, kad kol nėra reglamentuojančio dokumento, nėra ir paramos paukščių augintojams keisti laikymo sąlygas. „Jeigu atsirastų toks dokumentas, būtų galima tikėtis, kad būtų numatyta ir parama tokiai pertvarkai. Anksčiau pertvarkant paukščių narvus paramos buvo skirta. Ankstesniais preliminariais skaičiavimais, norint Lietuvoje atsisakyti narvų, reikėtų investuoti apie 80 mln. eurų. Dabar ši suma gali būti didesnė, nes jau pasikeitė kainos. Tokios investicijos dabar paukštynams ne pagal pečius. Bet tendencijos tokios, kad Vakarų Europos šalys nori vis daugiau laisvai laikomų vištų kiaušinių. Norint pasinaudoti rinkos privalumais, valstybė galėtų paremti paukštininkus“, – svarstė LPA prezidentas.

Rekomenduojami video