Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Javapjūtę atsivijo glifosato šešėlis

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) nusitaikė į javų augintojus. Ji atidžiau tikrina, ar jie per javapjūtę nepiktnaudžiauja mokslininkų tyliuoju žudiku vadinamu herbicidu glifosatu. Jau užfiksuota 17 atvejų, kai šiuo chemikalu buvo purškiami pasėliai, tačiau jie nebus baudžiami. Grūdų perdirbėjai sako, kad, palyginti su ankstesniais metais, kai glifosatas liejosi laisvai, šiemet prieš javapjūtę chemikalais apdorota daug mažiau grūdų.

Susigriebė po skandalo

Visuomenės dėmesys glifosatui, prieš kurį smarkiai šiaušiasi daug ES šalių gyventojų ir mokslininkų, išaugo po šiemet pavasarį Europoje nuvilnijusio glifosatu užteršto vokiško alaus skandalo. Vokiečių spaudoje buvo paskelbta, kad šios cheminės medžiagos rasta keliolikoje vokiško alaus rūšių.

Daug kas vylėsi, kad šis skandalas paskatins Europos Komisiją nepratęsti glifosato naudojimo leidimo, kurio galiojimas baigėsi šiemet birželį. Tačiau šią cheminę medžiagą vis dėlto leista naudoti dar pusantrų metų. Apie diskusijas dėl glifosato naudojimo „Valstiečių laikraštis“ rašė ir rugpjūčio 24 d.

Jau daugiau kaip 40 m. plačiai naudojamas milžinės korporacijos „Monsanto“ sukurtas herbicidas glifosatas – veiklioji cheminio preparato „Roundup“ medžiaga – efektyvi piktžolių naikinimo priemonė. Juo nupurškus žalia pieva kaipmat paruduoja ir pagelsta. Šis galingas chemikalas sunaikina beveik visus žaliuosius augalus.

Tačiau ūkininkai įsigudrino raundapą naudoti ne tik piktžolėms naikinti. Ne vienas javų augintojas puse lūpų pripažino, kad juo purškiami javai prieš kūlimą, norint suvienodinti grūdų brandą, išdžiovinti varpas. Taip esą galima paankstinti pjūtį ir sumažinti grūdų džiovinimo išlaidas. Tačiau viešai jie dievagojosi, kad glifosatą naudoja tik piktžolėms naikinti.

Tuo tarpu malūnininkai sako matantys kitokį vaizdą. Anot jų, ankstesniais metais per javapjūtę glifosatas liejosi laisvai. Šiemet ir VAT darbuotojai pradėjo dažniau važinėti į javų laukus ir tikrinti, ar ūkininkai nepiktnaudžiauja chemikalais.

Purkšdami nenusižengė

Kaip informavo VAT, šiemet akyliau stebėti javus imta atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus dėl glifosato galimai keliamos rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai ir siekiant papildomai įsitikinti, kad žemdirbiai šiuos produktus naudoja atsakingai.

VAT paskelbė, kad nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio pabaigos ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, taip pat ir po darbo valandų stebės, kaip purškiami javai. Iki rugpjūčio 17 d. Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse VAT specialistai užfiksavo 17 atvejų, kai javai buvo purškiami glifosatu. Tačiau pakartotinis patikrinimas parodė, kad žemdirbiai chemikalo gamintojų rekomendacijoms nenusižengė – javus purškė likus 10–14 dienų iki derliaus nuėmimo.

Nustatyta, kad glifosatas naudotas 11 žieminių kviečių laukų, 3 – vasarinių kviečių, 1 – žieminių kvietrugių, 1 – kvietrugių ir dar 1 miežių lauke.

Kam vis dėlto per javapjūtę ūkininkai naudojo glifosatą? VAT atstovai pabrėžė, kad stebėsenos tikslas – nustatyti, ar žemdirbiai laikosi etiketėse nurodyto termino, kuris turi praeiti nuo glifosato purškimo iki derliaus nuėmimo, ir aptakiai pridūrė: „Be abejo, kiekviename lauke yra įvairių piktžolių, ir ūkininkai stengiasi jas naikinti, kad būtų lengviau apdoroti derlių.“ Taigi, visada galima pasiteisinti, kad pasėliuose buvo piktžolių.

Užteršta mažiau

JankauskienėL.

Bendrovės „Malsena plius“ kokybės laboratorijos vedėja Laima Jankauskienė iš patirties plika akimi gali įvertinti, ar grūdai ir javai buvo nupurkšti glifosatu. Galingu chemikalu apdoroti grūdai ir javai įgauna rudą atspalvį. Jei kam šis požymis nepakankamas, apie raundapo panaudojimą galima akimirksniu nuspėti iš pasėlių pakraščiuose „nudegintos“ žolės.

Šiemet tokių grūdų bus kur kas mažiau, aišku, kai kas tikrai purškė glifosatu, bet pas mus tokio derliaus nepasitaikė. Gal trukdė lietūs, o gal ūkininkai išsigando tikrinimų, nes anksčiau per javapjūtę žiauriai purkšdavo. Ankstesniais metais esame ne vieną su tokiais grūdais grąžinę namo“, – prisiminė L.Jankauskienė.

Dar vienas požymis, kuris kokybės laboratorijos darbuotojams pasufleruoja, kad grūdai galėjo būti apdoroti chemikalais, – grūdų analizatoriaus duomenys. Žinoma, tai tik pagalbinė priemonė įtarti, kad grūdai apdoroti chemikalais. Ar iš tikrųjų grūduose yra herbicido likučių ir kiek jų, parodo tyrimai, kuriems produkcijos mėginius ruošia tiek pati įmonė, tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Daugumą mėginių „Malsena Plius“ siunčia į laboratorijas Vokietijoje ir Italijoje. „Ten šiuos tyrimus atlieka greičiau, pigiau ir tiksliau. Štai ekologiškus grūdus ištiria ir išvadas atsiunčia per 4 paras, o mūsų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute reikia laukti eilėje iki mėnesio. Šiemet naujo derliaus mėginius dar kaupiame, vienu metu norime išsiųsti kuo daugiau“, – sakė L.Jankauskienė.

Tarp mitų ir realybės

Kalbinti ūkininkai tikino, kad javų purškimas glifosatu grūdų brandai ar džiūvimui paspartinti yra mitas. Pakruojietis Alvidas Vasiliauskas ir Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas užtikrino, kad raundapas – efektyviausias piktžolių priešas, kurio augintojai jokiems kitiems tikslams nenaudoja.

Nežinau, koks kvailys gali purkšti kviečius, kai juose nėra piktžolių. Juk chemikalai brangūs. Rimti ūkininkai tuo tikrai neužsiima“, – kalbėjo A.Vasiliauskas.

Ūkininkas aiškino, kad kviečius sėja į geresnes dirvas, jas paruošia rudenį, tad per javapjūtę naikinti piktžolių nereikia. Tokiu metu kartais tenka nupurkšti piktžolėtus miežių pasėlius. „Laikomės nustatytų terminų. Be to, miežiai labiau pašarinė kultūra“, – pridūrė Pakruojo rajono javų augintojas A.Vasiliauskas.

Agronomo išsilavinimą turinčiam vyrui atrodo, kad ūkininkams metami kaltinimai dėl javų brandinimo ir džiovinimo glifosatu yra nepagrįsti. „Visiška nesąmonė, kad grūdus galima taip išdžiovinti. Kas garantuos, kad nupurškus kitą dieną nepasipils lietus? Nereikia glifosato ir dėl grūdų brandos. Anksčiau, kai ūkininkai netaikė pažangių technologijų, pasėlius išvažinėdavo technika, jie vėliau bręsdavo, tada gal kažkas ir purkšdavo, kad suvienodintų brandą. Dabar laukuose pasėliams prižiūrėti padaromos technologinės vėžės, kur javai neauga“, – dėstė A.Vasiliauskas.

Malsena plius“ kokybės laboratorijos vedėjos L.Jankauskienės patirtis rodo ką kita. „Būna, ūkininkai atveža sausus rapsus, kurie pastovėję sandėliuose pradeda kaisti. Paaiškinimas labai paprastas – taip atsitinka, kai prieš kūlimą derlius apdorojamas glifosatu“, – aiškino pašnekovė. Anot jos, glifosatas gali būti ūkininkams parankus ir dėl to, kad jis lyg plėvele apvelka grūdus. Esant lietingiems orams, ta plėvelė neleidžia grūdams sudygti varpose.

Išlindo kita pusė

R.Majauskas vis dėlto sutiko, kad reikia kontroliuoti, jog ūkininkai tinkamai naudotų chemikalus, laikytųsi reikalaujamų terminų ir pan. Jis taip pat pripažino, kad glifosatas nėra tokia nekalta augalų apsaugos priemonė, kaip kažkada įtikinėjo jo platintojai ir pardavėjai.

Kai tik pradėjome naudoti raundapą, mums aiškino, kad šis chemikalas be jokių pasekmių per savaitę suskyla, ir viskas. Bet, matyt, tai nėra tiesa. Čia reikia aiškintis, tirti“, – teigė augintojas.

Tačiau ūkininkas nepalaiko tų, kurie skatina visiškai uždrausti glifosatą. Anot jo, kai kurias piktžoles įveikia tik glifosatas. Jei jo nebus galima naudoti, piktžolės okupuos pasėlius, sumažės derliai, kartu ir grūdų eksportas. Dėl to nukentės ir šalies ekonomika.

Šokiruoja rezultatai

L.Jankauskienė džiaugiasi, kad apie glifosato naudojimą, jo poveikį sveikatai ir aplinkai mūsų šalyje pradedama kalbėti platesne burna. Ji vylėsi, kad ūkininkus galbūt paveikė ir informacijos sklaida apie įtariamą pražūtingą glifosato poveikį.

Jau pernai situacija pradėjo gėrėti, per javapjūtę buvo mažiau naudota glifosato. Šiemet pavasarį susitikimuose su ūkininkais dar kartą pabrėžėme, kad glifosatas gali pridaryti daug žalos sveikatai. Ko verti pelnai, jei jie patys ir jų vaikai, anūkai valgys duoną su chemikalais? Skandinavai jau seniai sugriežtino šio chemikalo naudojimą. Turime ir mes suprasti, kad glifosato naudojimas prieš kūlimą – tiesiog nusikaltimas“, – ūkininkų sąmoningumo tikisi bendrovės „Malsena plius“ atstovė.

L.Jankauskienės manymu, chemikalų gamintojų rekomendacijos nupurškus javus laikytis termino iki kūlimo nėra panacėja. „Teigiama, kad glifosatas per tą laiką skyla, atliekant tyrimus randami nedideli jo likučiai, kurie neviršija normos. Tačiau niekas nekalba ir netiria, kaip organizmą veikia glifosato skilimo produktai? Juk yra atlikta mokslinių tyrimų, kurie parodė, kad glifosatu apdorotais grūdais šertų gyvulių sveikata nukentėjo, šis chemikalas labiausiai kirto per reprodukcinę sistemą ir vaisingumą. O iš tokių grūdų pašarai buvo gaminami visus metus, taigi, praėjo ne savaitė ir ne dvi po glifosato panaudojimo. Pagrįstai kyla klausimas, kodėl daugėja nevaisingų žmonių, apsigimimų? Niekas juk iš esmės netiria, ar čia nėra sąsajų?“ – Vakarų šalyse dažnai keliamus klausimus bėrė pašnekovė.

Pesticidų likučiai

DrumstienėA.

Aurelija Drumstienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė

Mūsų tarnyba kasmet tiria grūdus ir jų produktus (kruopas, dribsnius, miltus, duoną, sausainius, želmenis, daigus, ryžius, grikius, vaikų ir kūdikių maistą, pagamintą grūdų pagrindu, ir kt.) dėl pesticidų, mikotoksinų, akrilamido, kitų teršalų kiekio.

2015 m. vykdant augalinio maisto produktų stebėseną ištirti 109 grūdų ir jų produktų mėginiai dėl teršalų kiekio įvertinimo. 67 mėginiuose pesticidų, sunkiųjų metalų ar mikotoksinų nerasta. Tačiau 3 ekologiškuose produktuose (ruginiuose viso grūdo miltuose, ruginiuose miltuose, ryžiuose) nustatyta pesticidų likučių. Kituose mėginiuose rasti teršalų kiekiai neviršijo teisės aktuose leidžiamo kiekio. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute pernai ir užpernai tirtuose mėginiuose glifosato likučių nebuvo rasta arba jie neviršijo teisės aktuose leistino kiekio.

Šiais metais vykdant augalinių maisto produktų stebėseną suplanuota atrinkti 15 rugių grūdų ar iš jų pagamintų produktų mėginių glifosato likučių kiekiui įvertinti. Taip pat numatyta atrinkti papildomai 100 maistinių grūdų mėginių supirkimo vietose, elevatoriuose, saugyklose. Iš viso vykdant šią stebėseną 2016 m. suplanuota ištirti 69 grūdų ir jų produktų, 16 kūdikių maisto ir 33 ekologiškų produktų mėginius dėl teršalų likučių.

Rekomenduojami video