Scanpix nuotr.

Į aruodus derlių supylę žemdirbiai preliminariai suskaičiavo, kad šiemet javų derlingumas krito maždaug trečdaliu, o pajamų bus vidutiniškai 40 proc. mažiau nei pernai. Puse lūpų kalbama, kad ne vienam ūkiui finansiniai įsipareigojimai gali tapti sunkiai pakeliama našta. ES įtakinga ūkininkų organizacija „Copa-Cogeca“ jau kelia aliarmą, kad visoje Europoje nemažai augalininkystės ūkių ritasi bankroto link.

Sunku, bet ne tragiška

Žemdirbius spaudžia kreditoriai, stoja ūkių plėtra – mažiau perkama žemės, technikos. Mūsų ūkininkus vienijančių organizacijų atstovai tvirtina, kad sezonas buvo labai sunkus, tačiau situacijos augalininkystės sektoriuje nevadina tragiška. Labiausiai nukentėjo grūdų sandėlių, džiovyklų ir savo kombainų neturintys javų augintojai. Modernių ūkių savininkų praradimai mažesni.

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Jono Talmanto, preliminariais duomenimis, šiųmetinės augalininkystės ūkių pajamos bus vidutiniškai beveik 40 proc. mažesnės už pernykštes. Taigi augintojams daugiau ar mažiau teks veržtis diržus.  „Geriausi ūkininkavimo metai jau praeityje, dabar atsipalaiduoti negalime. Visoje Europoje augalininkystės ūkiams iki 2020 metų nieko gero nežadama. Tolimesnė ateitis – irgi miglota“, – santūrias išvadas pateikė LŪS vadovas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko įvardyti preliminarūs sezono rezultatai stipriai prasilenkia su ekspertų teiktomis derliaus prognozėmis. Jo turimais duomenimis, vidutinis derlingumas bus apie 30 proc. mažesnis, o grūdų supirkimo kainos krito 20–25 proc.

Kaip matyti iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto pateiktų prognozių, grūdinių augalų derlingumas turėtų būti 15,6 proc. (3,7 t iš ha), o derlius – 10,6 proc. (5,8 mln. t) mažesnis už pernykštį.

A. Macijauskas

A. Macijauskas

Kreditoriai spaudžia

„Masinių bankrotų nebus, nes vienerių metų rezultatai negali būti pražūtingi ūkiui, bet įtampos pakanka. Grūdininkai mažai perka žemės ūkio technikos, palyginti su pernai, stipriai sumažėjo  žemės įsigijimo sandorių“, – situaciją apibūdino A.Macijauskas.

Pašnekovas pripažino, kad kai kuriuos ūkininkus kreditoriai stipriai spaudžia: „Su finansinėmis problemomis susiduria nemažai augintojų, bet daugumai pavyksta susitarti su tiekėjais, žemės savininkais. Vis dėlto yra pavienių atvejų, kai norima atsiimti išsimokėtinai parduotą techniką, atsisakoma finansuoti išlaidas, būtinas kitų metų derliui reikalingoms žaliavoms įsigyti.“

J.Talmanto vertinimu, vieneri prasti metai neturėtų išklibinti ūkių pamatų. Išvadas apie augalininkystės ūkių padėtį reikėtų daryti įvertinus 5 ar net 10 metų rezultatus. „Aišku, kai kuriems ūkininkams labai nesaldu, bet apie bėdas nenorima kalbėti. Mūsų krašte buvo pasėlių, kurie liko nenukulti iki spalio mėnesio. Taigi tie, kurie neturi savo kombainų, patyrė didelių nuostolių“, – pripažino Kėdainių rajono ūkininkas.

Pamoka išsišokėliams

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas šiųmetiniais rezultatais nesiskundė ir kitiems siūlė jų nedramatizuoti. Suprantama – jo ūkyje kviečių derlingumas buvo geresnis už pernykštį, o grūdai kokybiški. „Žinoma, uždarbis bus mažesnis, nes krito supirkimo kainos, išaugo džiovinimo sąnaudos, bet išgyvensime“, – konstatavo javų augintojas.

A.Bardausko vertinimu, šie metai turėtų būti gera pamoka visokiems išsišokėliams, kurie sudrumstė vandenis žemės rinkoje. „Toks sezonas – akivaizdus signalas, kad žemės ūkyje nepašokinėsi. Nenormalu šitaip sukelti žemės nuomos, pirkimo kainas. Kai kam reikia nuleisti garą, nedrumsti vandens ir nelipti kitiems ant galvų“, – pareiškė ūkininkas.

Anot A.Bardausko, keičiantis klimatui žemdirbiai turi būti pasiruošę įvairiems scenarijams. Jo manymu, šiųmetinis sezonas – ne toks ir prastas. „Kas dabar dėtųsi rinkoje, jei orai būtų buvę palankūs ir visoje Europoje būtų buvę prikulta gerokai daugiau gerų maistinių grūdų? Kokios būtų kainos?“ – kolegoms nevyti Dievo į medį siūlė A.Bardauskas.

Raudos iš Briuselio

Lapkričio pradžioje Briuselyje tarptautinės ūkininkų organizacijos „Copa-Cogeca“ grūdinių ir aliejinių kultūrų darbo grupės posėdyje dalyvavęs LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius pasakojo, kad suvažiavime nestigo ūkininkų atstovų raudų. Kai kuriose šalyse javų augintojai jau keletą metų iš eilės patiria nuostolių, tad kalbama apie bankrotų grėsmę.

Z.Aleksandravičius

Z.Aleksandravičius

Pavyzdžiui, prancūzų šiųmetinis derlius iki 30 proc. mažesnis nei pastarųjų 5 metų vidurkis. Dėl nepalankių klimato sąlygų grūdinėms kultūroms skundėsi airiai, italai, ispanai. Tiesa, Austrijoje derlius buvo geriausias per pastaruosius 5 metus. Bendrai ES šiemet grūdų prikulta 16 mln. tonų mažiau nei pernai. Europos javų augintojai nukentėjo ir dėl ES strategų sprendimų.

„Vengrijos, Slovakijos, Čekijos ir Lenkijos žemdirbių atstovai smerkė ES vadovybę, kad ši padarė meškos paslaugą siekdama pagelbėti Ukrainos ūkininkams ir leidusi be muitų į ES įvežti nemažai grūdų. Rinkoje atsiradus pigesnių grūdų krito kainos. Be to, paaiškėjo, kad į ES patenka grūdų iš stambių Ukrainos oligarchų, valdančių dešimtis tūkstančių hektarų, ūkių. Taigi, piktintasi, kad toks sprendimas nepadėjo nei ES, nei smulkiesiems Ukrainos ūkininkams, bet sustiprino oligarchų įtaką“, – kolegų iš kitų šalių nuotaikas perdavė Z.Aleksandravičius.

ES klerkai siautėja

Grūdų augintojai optimizmu netrykšta ir dėl ateities. ES augalininkystės sektoriaus perspektyvas drumsčia pasaulio rinkose auganti grūdinių bei aliejinių kultūrų pasiūla, klimato pokyčiai ir su tuo susijusios eskaluojamos priemonės bei vienašališki ES biurokratijos sprendimai.

„Europos žemdirbių atstovai tvirtino, kad vienas pagrindinių iššūkių – ES valdininkų siautėjimas. Ir Lietuvoje ant mūsų galvų nuleidžiama vis naujų reikalavimų bei įpareigojimų, neįsiklausant į pagrįstą ūkininkų organizacijų nuomonę. Atsižvelgiama tik į 7 proc. žemdirbių pasiūlymų. Buvo konstatuota, kad jeigu ir toliau bus einama tokiu keliu, ES ūkininkus reikės įrašyti į Raudonąją knygą. Beje, posėdį vedęs anglas pasidžiaugė, kad jų šalis traukiasi iš neprognozuojamos ES“, – pasakojo LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas.

Anot kupiškėno, grūdų augintojams reikia gerai apgalvoti strategiją, kokia kryptimi toliau eiti. Grūdų ir rapsų pasiūla kasmet auga. Savo potencialą vis sparčiau išnaudoja Kinija, Indija, Rusija.

„Šiemet Rusija prikūlė 120 mln. tonų, iš kurių 34 mln. tonų ketina eksportuoti. Artimiausiais metais rusai derlių planuoja padidinti iki 130 mln. tonų. Jeigu šioje šalyje dar bus panaudota apie 10 mln. hektarų dabar nenaudojamų žemių, rinkos bus užpildytos didžiuliu grūdų kiekiu. Jau dabar turime rimtai svarstyti, ką ir kaip auginti, o ne tik organizuoti šventes ir džiaugtis rėmėjų dovanomis“, – į rimtas diskusijas kolegas kvietė Z.Aleksandravičius.

Neišnaudota vidaus rinka

LŪS Kupiškio skyriaus vadovas mano, kad pirmiausia patys ūkininkai turi kruopščiai skaičiuoti auginimo sąnaudas ir pajamas, ieškoti variantų, kas jiems pelningiausia. „Kaip baronas Miunhauzenas turime patys save už plaukų ištraukti iš pelkės – niekas kitas to už mus nepadarys. Turime pasirinkti tinkamas veisles, trąšas, chemikalus ir žemės dirbimo technologijas. Privalome vienytis ir kartu racionaliai galvoti“, – ragino ūkininkas ir pridūrė, kad ūkininkams turėtų padėti mokslininkai, tačiau jiems priekaištų turi visos ES žemdirbiai.

J.Talmanto nuomone, daugiau grūdų galima būtų sunaudoti vidaus rinkoje. Lietuvoje prikuliama kelis kartus daugiau grūdų nei suvartojama (2015 m. derlius – 6,5 mln. tonos, vidaus rinkoje suvartota apie 2 mln. tonų).  „Blogai, kad parduodame daug žaliavos, neplečiame gyvulininkystės. Daugiau nei 50 proc. kiaulienos įsivežame, o galėtume patys užsiauginti reikiamą kiekį kiaulių ir sunaudoti daugiau grūdų. Tačiau aplinkosaugininkai neleidžia statyti fermų, žmonės baidosi kvapų. O juk galėtume statyti nedideles fermas ir kaimo gyventojams suteikti veiklos“, – sakė LŪS pirmininkas.

J.Talmantas

J.Talmantas

Priklausome nuo eksporto

Albertas Gapšys, LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Kol kas anksti sakyti, kad sezono rezultatai prasilenkė su mūsų teiktomis prognozėmis, nes dar nėra galutinių duomenų. Statistikos departamentas juos pateiks kitais metais. Reikia įvertinti, kad mokslininkai prognozuoja derlių, bet nenumato, ar jis visas bus nuimtas ir supirktas. Per pastaruosius 5 metus mūsų prognozių paklaida siekė 7 proc. Gali būti, kad ūkininkai situaciją  dramatizuoja norėdami sulaukti vietos valdžios dėmesio ir ES paramos.

Nuo 2012 metų grūdų kainos pamažu krinta, bet derliai didėja. Per pastaruosius ketverius metus pasaulinės kviečių atsargos išaugo 40 proc. Kadangi pasiūla didesnė už suvartojimą, grūdai pinga. Lietuvoje pastaraisiais metais derlius daugiau nei du kartus padidėjo, o vidaus suvartojimas ne. Du trečdalius išaugintų grūdų, daugiausia kviečių, eksportuojame.

Kitos ES šalys gyvuliams sušeria apie 50 proc., o mes tik iki 20 proc. išaugintų grūdų. Mes vis labiau priklausome nuo eksporto. Šiemet bus dar daugiau problemų, nes turėsime kur kas daugiau pašarinių grūdų, kurių nėra kam sušerti. Pusę suvartojamos kiaulienos įsivežame, o kiaulių neauginame. Tad augant pasaulinei grūdų pasiūlai, mums reikia permąstyti, kokia kryptimi ūkininkauti.

Grūdų derlius Lietuvoje

 

2010 m. 2,8 mln. t

2011 m. 3,3 mln. t

2012 m. 4,7 mln. t

2013 m. 4,5 mln. t

2014 m. 5,3 mln. t

2015 m. 6,5 mln. t

 

Kviečių eksportas

 

2012 – 1,67 mln. t

2013 – 1,93 mln. t

2014 – 2,51 mln. t

2015 – 2,39 mln. t

 

 

Statistikos departamentas