P. Lileikio nuotr.

Paskutines dienas skaičiuojanti valdžia choru plyšojo, kad mažų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų nustekentus ūkininkus, ypač smulkiuosius, gali išgelbėti kooperacija. Tačiau nepasistengė, kad ant molinių kojų stovintiems kooperatyvams būtų palengvinta po naktinės mokesčių reformos išaugusi mokestinė našta. Seimas pataisė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, papildydamas žemės ūkio veiklų sąrašą – paslaugos pripažintos žemės ūkio veikla. Tačiau tai tik iš dalies padės kooperatyvams spręsti susikaupusias problemas.

Griežtas „ne“

Dėl naujų pataisų kooperatyvams šiek tiek palengvės veikla, bet mokesčiai nesikeis.

Vyriausybė neapsisprendė dėl lengvatinio pelno mokesčio žemės ūkio kooperatyvams taikymo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė siūlė įteisinti nulinį pelno mokestį pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, tačiau tam nepritarė finansų ministrė Rasa Budbergytė. Anot jos,  šiuo metu žemės ūkio kooperatyvų pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5 proc. pelno mokesčio tarifu, o kooperatyvų pelno išmokos ūkininkams neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Vasaros pabaigoje Finansų ministerija atmetė ir V.Baltraitienės bei parlamentaro Petro Čimbaro siūlymą įvesti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) žemės ūkio paslaugoms, kurias kooperatyvai teikia savo nariams.

Nuliniu pelno mokesčiu ir 5 proc. PVM lengvata kooperatyvai naudojosi iki Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės naktinės mokesčių reformos. Keiksmažodžiu tapusi naktinė pertvarka užnėrė kilpą vos kvėpuojantiems kooperatyvams. Dabartiniai valdantieji be perstojo deklaravo, kad yra visomis keturiomis už kooperaciją, tačiau, anot kooperatyvų atstovų, mažai ką padarė, kad ji stiprėtų.

„Visi sutinka, kad kooperacija smulkiesiems ūkininkams – vienas iš pagrindinių išgyvenimo kelių. Jeigu norime, kad ūkininkai kooperuotųsi, reikia sudaryti palankias sąlygas kooperatyvams gyvuoti. Pirmiausia taikyti mokestines lengvatas. Be jų kooperacija vangiai judės“, – sakė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkė Juratė Dovydėnienė.

Asociacijos „Kooperacijos kelias“, tarp kurios narių yra daugiausia pieno gamintojų kooperatyvų, vadovai prašė palengvinti mokestinę naštą, kad pieno sektoriaus krizė neparklupdytų kooperatyvų. Tačiau jų prašymui valdžia liko kurčia.

Nustūmė į šešėlį

Anot žemės ūkio kooperatyvų atstovų, iki 21 proc. padidinus PVM kooperatyvų teikiamoms žemės ūkio paslaugoms, smulkieji nariai nustojo jomis naudotis. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas sakė, kad po naktinės mokesčių reformos paslaugų apyvarta smarkiai sumažėjo, o kai kurių paslaugų kooperatyvas iš viso jau nebeteikia.

J.Kuzminskas

J.Kuzminskas

„Kai kooperatyvo nariams šienavimo, pašarų gamybos ritiniuose ir kitos paslaugos pabrango, jie pradėjo ieškoti pigesnės pagalbos. Smulkiesiems ūkininkams geriau kreiptis į stambius gamintojus, kurie turi pašarų ruošimo techniką. Tokiu atveju PVM dažniausiai nemokamas, kitaip tariant, paslaugos pasitraukė į šešėlį. Taigi, nei valstybei naudos, nei smulkiesiems ūkininkams ir kooperacijai paskatos“, – konstatavo J.Kuzminskas.

Netelpa į ES rėmus

„Pieno gėlės“ vadovas prisiminė, kaip anapilin iškeliavęs nenuilstantis kooperacijos šalininkas prof. Antanas Stancevičius prieš keliolika metų įtikinėjo parlamentarus, kad kooperatyvo savo nariams teikiamoms paslaugoms būtina taikyti lengvatinį PVM.

„Ir dabar reikia pradėti aiškinti nuo abėcėlės. Kooperatyvo nariai susideda pinigus ir kartu nusiperka reikiamos technikos. Kai nori ja pasinaudoti, turi mokėti papildomus mokesčius. Tokiu atveju kooperacija ne skatinama, o stabdoma ir žlugdoma. Tada valdžia tai suprato, o dabar – ne“, – apgailestavo J.Kuzminskas.

Finansų ministerija, nepritarusi, kad būtų mažinamas PVM kooperatyvams, argumentavo, kad toks siūlymas neatitiktų ES Tarybos direktyvos dėl bendros PVM sistemos, nes joje nenumatyta galimybė nevienodai traktuoti tuos pačius sandorius pagal ūkio subjektus ar paslaugų gavėjus. Žodžiu, netelpama į ES sukaltus rėmus, ir taškas. Ir visai nesvarbu, kokių padarinių tai turės mūsų kaimui, jo gyvybingumui. Dažnas politikas ar ministerijos klerkas juk nė iš tolo nenutuokia, koks yra tikrasis gyvenimas, ypač provincijoje.

Moka du kartus

Kooperacijos šalininkai tikina, kad žemės ūkio kooperatyvus, ypač nedidelius, smukdo ir pelno mokestis. Be to, jų akimis, kai kooperatyvas ir atskiri jo nariai moka pelno mokestį, apmokestinimas yra dubliuojamas.

„Kiekvienas pelno uždirbęs ūkininkas moka pelno mokestį. O jeigu ūkininkai susivienija ir įkuria kooperatyvą, jie dar kartą turi mokėti šį mokestį“, – sakė J.Dovydėnienė.

Kooperatyvų atstovai nuolat pabrėžia, kad kooperatyvų veikla skiriasi nuo akcinio kapitalo įmonių verslo modelio. Kooperacija pirmiausia yra savitarpio pagalbos forma, kai siekiama naudos visiems nariams.

„Kooperacija reikalinga tam, kad ūkiai stiprėtų, gautų pridėtinės vertės. Jei kooperatyvai neuždirbs pelno, negalės investuoti, plėsti veiklos ir padėti ūkininkams. Pavyzdžiui, pieno gamintojų kooperatyvams reikia pirkti pienvežius, statyti pieno punktus. 5 proc. pelno mokestis – nemenka suma kooperatyvui. Toks apmokestinimas tikrai neskatina kooperacijos, vadinasi, ir smulkių ūkių išlikimo“, – aiškino „Kooperacijos kelio“ vadovė.

Riboja neatsitiktinai?

Grūdininkų kooperatyvai įvardijo kitus rūpesčius. „PVM ir pelno lengvatas inicijavo pienininkų kooperatyvai, kuriems priklauso daug smulkiųjų ūkininkų. Daug jų traukiasi iš pieno sektoriaus, tad ieškoma būdų, kaip padėti jiems išgyventi. Juos palaikėme, bet grūdininkų kooperatyvai daugiau dirba su vidutiniais ir didesniais ūkiais, tad mes susiduriame su kitomis bėdomis“, – sakė kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Raimundas Juknevičius.

Grūdų augintojų kooperatyvams nesiseka įrodyti, kad jų atžvilgiu reikia išplėsti žemės ūkio veiklos apibūdinimą. Problema ta, kad grūdininkų kooperatyvų veikla, susijusi su trąšų, sėklų, chemikalų ir kitokių grūdų ūkiui reikalingų prekių pirkimu, nėra priskiriama prie žemės ūkio veiklos.

R.Juknevičius

R.Juknevičius

„Juk kooperatyvai skirti tam, kad savo nariams teiktų visokeriopas paslaugas, pavyzdžiui, padėtų apsirūpinti trąšomis, sėkla. Pirkdami didesnį kiekį, ūkininkai sutaupo. Tačiau tai nėra traktuojama kaip žemės ūkio veikla. Jei tokios paslaugos sudarytų daugiau kaip 50 proc. visos apyvartos, netektume kooperatyvo statuso. Todėl jaučiame nuolatinę įtampą ir skaičiuojame, kiek ir ko pirkti. Neabejotinai, tai suriša mūsų rankas“, – aiškino R.Juknevičius.

Grūdininkai įtaria, kad šiuo požiūriu kooperatyvams atlaisvinti rankas vengiama neatsitiktinai. Jei kooperatyvai ūkininkams pirktų didelį kiekį reikiamų prekių, prasidėtų sunkios dienos žemdirbius aptarnaujančioms bendrovėms. „Iš tikrųjų daug kas nesuinteresuoti, kad kooperatyvai sustiprėtų“, – konstatavo Šiaulių rajono ūkininkas.

Lenkiasi skandinavams

Kooperacijos naudą savo kailiu patyrę mūsų ūkininkai pavydi kolegoms vakariečiams, kurie turi šimtametes kooperacijos tradicijas. Jie valdo gamyklas, gamina ir eksportuoja produktus. Ne vienos ES valstybės žemdirbių kooperatyvai yra peraugę šalių ribas, jų prekės ženklai įsitvirtinę pasaulio rinkose.

„Štai Skandinavijos grūdininkų kooperatyvai turi savo laivus ir grūdus plukdo galutiniam vartotojui. Jie perka didžiulį kiekį trąšų, todėl gauna tokias geras nuolaidas, kad gali mūsų šalyje steigti bendroves ir prekiauti trąšomis. Teko girdėti, kad kooperatyvai į savo rankas perėmė net kai kurių žaliavų išteklius. Taigi, kooperacija šiose šalyse ir Lietuvoje skiriasi kaip diena ir naktis, tačiau ten kooperatyvai vis dar turi lengvatų“, – teigė apie vakarietišką kooperaciją tik pasvajojantis R.Juknevičius.

Atsvara globalizacijai

Jau keliolika metų kooperacijos barjerus įveikinėjančių  žemės ūkio kooperatyvų vadovai sako, kad kai kooperatyvai ir akcinio kapitalo bendrovės rikiuojami į vieną gretą, iškraipoma kooperacijos esmė. Apskritai, kai įsisiautėja laisvoji rinka, bendruomeniškumui ateina galas.

R.Juknevičius įsitikinęs, kad kooperacija turėtų tapti atsvara globalizacijai, kai stipresnieji sparčiai „valgo“ silpnesniuosius. Tokiu atveju atsilaikyti galima tik stipriai suglaudus pečius ir turint tų pačių interesų.

„Kooperatinė įmonė labiau orientuota į socialinius klausimus. Tokiu principu sukurtas ir Kooperacijos įstatymas. Kai dabar ūkininkams darosi vis sunkiau išgyventi, esame spaudžiami į kampą“, – kolegai pritarė J.Kuzminskas.

Kooperatinės bendrovės ‚Pieno gėlė“ vadovo manymu, kooperacija žemės ūkyje įgytų kitą kvėpavimą, jei tinkamai dirbtų valstybės institucijos, ypač tos, kurioms pavesta sergėti konkurencijos pažeidimus.

Atbaido mokesčiai

A. Stančikas

Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Garsiai kalbama, kad kooperacija labai svarbi žemės ūkiui, ir stebimasi, jog ūkininkai nesivienija. Kodėl? Todėl, kad tam nesudaryta palankių sąlygų. Ar skatinami smulkieji ūkininkai stoti į kooperatyvą, jeigu šienavimo paslauga jiems pabrangsta 21 proc.? Nelogiška, jei kooperatyvo nariai, susidėję pinigus ir įsigiję technikos, turi brangiau mokėti už paslaugas. Nukenčia būtent smulkieji ūkininkai, kurie nėra PVM mokėtojai. Valstybė juos skatina kooperuotis, tačiau pati tam uždaro kelią. Tai kur čia logika?

Akivaizdu, kad valdžios pažadai ir darbai skiriasi. Tiesa, pasikeitus Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, pasikeitė ir atmosfera bei požiūris į kooperaciją. Bent jau pradėta aktyviau diskutuoti apie kooperacijai palankius mokestinius pakeitimus. Tačiau kol kas nepavyko susigrąžinti iki naktinės reformos buvusių pagrįstų mokesčių lengvatų.