Birželio pradžioje liūtys ir potvyniai Prancūzijoje, Vokietijoje buvo kilstelėję grūdų kainas biržose iki pastarųjų penkių mėnesių rekordo, tačiau aukštumose jos ilgai neišsilaikė – po keleto dienų vėl kiek krito, todėl bliūkšta kai kurių mūsų krašto žemdirbių iliuzijos, kad klimato bėdos senosiose ES šalyse gali būti itin naudingos Lietuvos augalininkystės ūkiams, nes dar neaišku, ko galima tikėtis iš gamtos pas mus.

Kainos svyruoja

Kelis mėnesius dėl per didelių pernykščio derliaus atsargų kviečių kainos ritosi tik žemyn, o birželio pradžioje radikaliai pakeitė kryptį. Potvyniai Europoje kviečių tonos kainą birželio pirmomis dienomis pakėlė beveik 10 eurų ir ji peršoko 170 eurų kartelę. „AgroBiržos“ duomenimis, Čikagos žaliavų biržoje kviečiai birželio 6 d. kainavo 507,6 dolerio už bušelį (186,5 euro už toną), o prieš savaitę jų kaina buvo 464,9 JAV dolerio už bušelį (170,9 euro už toną). Naujojo derliaus gruodžio mėnesio ateities sandorio kaina Paryžiaus MATIF biržoje birželio pradžioje padidėjo 2,5 euro už toną, iki 173,8 euro.

Tačiau tokios patrauklios kainos išsilaikė neilgai. „AgroBiržos“ duomenimis, jau po keleto dienų kviečių kainos pasuko žemyn ir nusistovėjo ties 165–168 eurų už toną riba. Rinkos analitikai kalba, kad pastarasis grūdų brangimas buvo perdėtas, todėl kainos pradeda po truputį koreguotis. Kainų kilimas siejamas su gausiais krituliais Centrinėje Europoje ir baimėmis, kad JAV bus sausa vasara (dėl La Nina reiškinio).

Svarbiausi žaidėjai

ES yra didžiausia kviečių eksportuotoja, o Vokietija ir Prancūzija – svarbiausios šios rinkos dalyvės. Tradiciškai vokiški javai aukštesnės klasės nei prancūziški, pagal kuriuos nustatomas kainos standartas, todėl jų tona šiek tiek brangesnė. Lietuviški javai, jei gamta neiškrečia išdaigų, prilyginami vokiškiems. Pastaruoju metu Prancūzijoje vyravo liūtys ir potvyniai. Be to, nesiliaujančios liūtys didina grūdų ligų pavojų. Prancūzijos žemės ūkio ministerija praėjusios savaitės pabaigoje pranešė atnaujintą informaciją apie pasėlių būklę – 79 proc. pasėlių yra geros arba puikios būklės. Tai yra tik 2 proc. mažiau nei savaite anksčiau.

Rinkos analitikų teigimu, JAV laukiama sausros, todėl šios šalies rinkoje grūdai irgi brangsta. Be to, pastaruoju metu pinga doleris, o tai irgi palanku kviečius eksportuojančioms euro zonos valstybėms. Tokios aplinkybės rinkų spekuliantus skatina investicijas perkelti iš akcijų į žaliavas. Lietuva eksportuoja didžiąją dalį grūdų, tad biržose brangstantys grūdai yra gana geras ženklas, nes mūsų šalies ūkininkai gaus daugiau pajamų. Mat Lietuvos grūdų rinka yra glaudžiai susijusi su pasauline grūdų rinka, todėl bet koks kainų kilimas naudingas ir Lietuvos žemdirbiams.

Be to, grūdų kainas kelia ir brangstanti nafta. Jos kaina jau perkopė psichologinę 50 dolerių už barelį ribą, nes Nigerijoje dėl neramumų mažėjo gavyba. Pasak analitikų, pasaulio rinkose klostosi gana palankios sąlygos ir rapsų pardavėjams. Prognozuojama, jog šviesesnės perspektyvos atsivers dėl prasto kitos aliejinės kultūros – sojų pupelių – derliaus. Tyrimų agentūra „Oil Word“ prognozuoja, kad aliejinių kultūrų atsargos šiemet bus 6,1 proc. mažesnės nei pernai.

Prognozuoti dar anksti

Lietuvoje iki javapjūtės likęs dar visas mėnuo, nemažą dalį šalies iki praėjusio savaitgalio buvo apėmusi sausra. Todėl prognozuoti, koks šiemet bus grūdų derlius mūsų šalyje, vargu ar kas gali kas ryžtis. Praėjusiais metais šalies žemdirbiai prikūlė beveik 6 mln. tonų grūdų.

Kauno rajono ūkininko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos nario Romo Majausko teigimu, nuolat kintanti grūdų rinka neturėtų stebinti, tai normalu. „Niekas niekada negali pasakyti, kaip bus. Bet faktas, kad jei kitur negerai, tai mums gerai, dar nereiškia, kad tikrai taip bus. Jei sezono metu, net ir turint gerą kokybišką derlių, lis, prognozės keisis“, – analizuodamas situaciją. kalbėjo Kauno rajono ūkininkas.

Pasak R.Majausko, sunku šiandieną dar pasakyti, kaip bus, kai reikės parduoti derlių. Kiek jam teko domėtis, tai visuomet grūdų kainos svyravimai priklauso nuo gamtos reiškinių kitose šalyse, ypač Australijoje, Amerikoje, Kanadoje arba Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje, kitose šalyse. Grūdų kaina tarsi sureaguoja į tai, kas pranešama. Jei tik tose šalyse nepalankios oro sąlygos, ji kyla.

„Kuo didesnė kaina, tuo geriau. Lietuvai geriau ir mums, grūdų augintojams, geriau. Mes jau įsitikinome, kad nuo grūdų kainos duonos kaina nepriklauso. Tad žmonės tegul ramiai priima šituos dalykus“, – sakė jis. Jo ūkyje, kur dauguma žemių yra sunkesnės, žieminėms kultūroms dar labai nestigo drėgmės. Gelstelėjo tik smėlyje augantis vasarojus. Taigi ūkininkas mano, kad jo ūkyje dėl sausros nuostolių bus, bet nedidelių.