Pasak dr. R.Semaškienės, šiomis dienomis gausiai palijus labai padidėjo ligų išplitimo rizika žieminiuose kviečiuose.

Vyraujantys šilti ir drėgni orai paskatino ligų ir kenkėjų plitimą grūdinių kultūrų pasėliuose. Todėl specialistai rekomenduoja atidžiai stebėti pasėlius ir atlikti profilaktinius arba gydomuosius purškimus.

Kviečiuose plinta ligos

Pirmuosius ligų požymius žieminių kviečių pasėliuose užfiksavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai. LŽŪKT Anykščių biuro augalininkystės konsultantė Rasa Martišienė sakė, kad jos stebimame laukelyje kviečių dryžligė yra pažeidusi 92 proc. augalų.

Rasa Martišienė

Rasa Martišienė

Ši liga karaliauja ir kituose rajonuose. Štai, pavyzdžiui, stebimuose laukeliuose Vilniaus rajone kviečių dryžligė yra pažeidusi 84 proc. augalų, Kauno rajone – 80 proc., Šalčininkų rajone – 64 proc., Biržų rajone – 60 proc., Širvintų rajone – 56 proc., Jonavos rajone – 32 proc., Šakių, Panevėžio, Šiaulių, Lazdijų, Mažeikių, Akmenės ir Telšių rajonuose – per 20 proc. augalų.

Šie metai yra palankūs plisti kviečių dryžligei ir kitai pavojingai ligai – lapų septariozei. Todėl ūkininkai, pastebėję pirmus kviečių dryžligės požymius, ypač ligai jautrių veislių pasėlyje ir vyraujant ligai plisti palankiems orams, turi juos purkšti fungicidais. Mes negalime ūkininkams rekomenduoti jokio fungicido. Tai jų pasirinkimas. Labai svarbu parinkti optimalią fungicido normą ir nesuvėlinti purškimo. Ligų kontrolei kai kurie žemdirbiai atlieka vieną, kiti – kelis purškimus“, – sakė R.Martišienė.

LŽŪKT Vilniaus ir Joniškio rajonų specialistai savo stebimuose laukeliuose išvydo ir žieminių kviečių miltligės požymių. Ši liga kol kas yra pažeidusi nedidelę dalį žieminių kviečių.

Būtina įvertinti ligos požymius

Specialistai teigia, kad šią savaitę būtina stebėti pasėlius ir priimti sprendimus, atsižvelgiant į konkrečius laukus. Pasak UAB „Atkočių agroservisas“ agronomo Romo Žvikevičiaus, jei šią savaitę ir toliau vyraus šilti ir drėgni orai, žieminiuose kviečiuose pagausės ligų.

Šiuo metu žieminių kviečių pasėliuose vyrauja lapų septariozė, ypač ankstyvosiose veislėse. Taip pat pastebima kviečių dryžligė. Laukuose, kuriuose liga mažai išplitusi, būtina atlikti profilaktinius purškimus, o kuriuose stipriau – gydomuosius“, – akcentavo specialistas.

R.Žvikevičius teigė, kad žieminių kviečių žydėjimo pradžioje, esant šiltiems ir drėgniems orams, gali pradėti plisti varpų septariozė.

Šios ligos sukėlėjo sporas platina lietus ir vėjas. Nuo sergančių lapų ar varpų jos patenka ant sveikų varpų. Nuo varpų septoriozės fungicidais nupurškus javų plaukėjimo-žydėjimo metu, apsauga yra efektyviausia“, – sakė agronomas.

Jis pridūrė, kad ūkininkai pirmiausiai privalo įvertinti ligos požymius, jos atsiradimo laiką ir tik tuomet atlikti purškimus. Jei ligos išplitimas silpnas, ūkininkams pakaks ir vieno purškimo, jei stiprus – prireiks dviejų-trijų.

Veiksmingi fungicidai

LŽŪK specialistai atkreipia dėmesį, kad siekiant apsaugoti javų lapus nuo plintančių grybinių ligų būtina atlikti antrą, pagrindinį purškimą fungicidais.

Šiais metais vėliavinio lapo išsiskleidimo metu vyrauja lietingi orai. Todėl užkratui patekti ant viršutinių lapų sąlygos yra puikios. Vėliavinio lapo apsauga nuo ligų ir kenkėjų ypač svarbi, nes kuo ilgiau išlaikysime sveiką ir nepažeistą lapą, tuo ilgiau augalas vykdys fotosintezę, sukaups daugiau maisto medžiagų ir ūkininkai gaus didesnį derlių“, – sakė LŽŪKT technologinių paslaugų skyriaus vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė.

Ji patarė ūkininkams atidžiai rinktis produktus, skirtus pasėliams purkšti būtent šiuo augalų vystymosi tarpsniu. Negalima daryti mišinių su trąšomis, kurie nudegintų lapus.

Pasak G.Masliukovienės, fungicidų nuo lapų septariozės rinkoje yra daug, todėl pasirinkimas gausus. Apsaugai nuo kviečių dryžligės geriausiai tinka fungicidai, kuriuose yra šių veikliųjų medžiagų: benzovindiflupyro, protiokonazolo, pyraklostrobino. Didesniu efektyvumu pasižymi SHDI cheminės grupės fungicidai, kurių veikliosios medžiagos yra fluksapiroksadas, biksafenas, benzovindiflupyras. Iš triazolų grupės fungicidų gerai veikia turintys šių veikliųjų medžiagų: mefentriflukonazolo, epoksikonazolo, protiokonazolo.

Padidėja rizika

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų (LAMMC) centro Žemdirbystės instituto direktorės pavaduotojos eksperimentinei plėtrai dr. Romos Semaškienės, šiomis dienomis gausiai palijus labai padidėjo ligų išplitimo rizika žieminiuose kviečiuose. Praėjusią savaitę dauguma ūkininkų jau atliko pagrindinį žieminių kviečių purškimą nuo ligų. Lietus, šiluma, ant augalų ilgai besilaikanti drėgmė, virš pasėlių kylantis rūkas – tai pagrindiniai faktoriai, kurie lemia varpų fuzariozės javuose plitimą. Dabartinės meteorologinės sąlygos ir artimiausių orų prognozė leidžia daryti prielaidą, kad šiais metais veiksmingus fungicidus nuo varpų fuzariozės teks panaudoti žieminių kviečių žydėjimo metu.

Vasariniuose javuose šiuo metu galima rasti miltligės, ypač vasariniuose kviečiuose. Dauguma auginamų vasarinių kviečių veislių yra gana jautrios miltligei, todėl ūkininkams rekomenduojama atkreipti dėmesį, ar neplinta ši liga. Pastebėjus pirmuosius jos požymius, būtina parinkti veiksmingus fungicidus ir optimalią jų normą. Plintant šiai ligai, purškimas fungicidais padeda išsaugoti pasėlyje daugiau produktyvių stiebų ir tuo pačiu – grūdų derliaus.

Dr. R.Semaškienė mano, jog šiais metais vasariniuose miežiuose nepavyks išvengti tinkliškosios dryžligės, ypač jautresnėse veislėse. Jau kurį laiką miežių pasėliuose matomi lengvai atpažįstami tinkliškosios dryžligės požymiai. Tai – sunkai kontroliuojama liga, kuri gali gerokai sumažinti derlių. Siekiant užkirsti kelią ligos plitimui, rekomenduojama naudoti fungicidus, į kuriuos įeina karboksamidų grupės veiklioji medžiaga. Ankstyvuose tarpsniuose purškiamiems miežiams reikalinga ilga apsauga, todėl fungicidų normos sumažinti nereikėtų.

Suaktyvėja kenkėjai

Kai vyrauja šilti orai, suaktyvėja kenkėjai. Todėl ūkininkai turėtų stebėti, ar žieminiuose kviečiuose, kvietrugiuose ir rugiuose neplinta javiniai amarai. „Javiniai amarai padaro ypač daug žalos, kai varpose įsikuria iki javų pieninės brandos. Purkšti nuo amarų kontaktiniais insekticidais reikia tada, kai pasiekiama žalingumo riba“, – sakė mokslininkė.

Vasarojuje reiktų stebėti, ar nesimato ievinių amarų kolonijų, pirmųjų lemų lervų. Liūtys paprastai nuplauna amarus nuo lapų, bet stojus sausiems ir šiltiems orams šie kenkėjai vėl plinta.