P. Lileikio nuotr.

Į Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdį Akademijos miestelyje (Kėdainių r.) pasikvietę žemės ūkio ministrą, ūkininkai dar kartą spaudė priešintis Europos Komisijos (EK) reikalavimui atsisakyti ES bendrijoje nepriimtinų žemės įsigijimo saugiklių, tačiau galiausiai surado didesnių pavojų. Ministras pažadėjo pagalbą steigiant rizikos valdymo fondą ir bandė prisibelsti į ūkininkų sąžinę.

Žemės niuansai

Šį kartą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ūkininkams iš esmės pakartojo „Valstiečių laikraštyje“ jau aprašytus argumentus: „Prieš Lietuvą EK pradėjo vadinamąją procedūrą. Per dvejus metus mūsų šalis siūlė įvairias versijas, tačiau EK tuos pasiūlymus atmetė. Artėja galutinio sprendimo laikas – jeigu nerasime kompromiso, Lietuvai bus skirta 677 tūkst. eurų vienkartinė bauda ir delspinigiai už kiekvieną dieną – po 6 500 tūkst. eurų. Kita vertus, dar nieko nepraradome. Seimas svarstys, ir visuomeniniai partneriai galės pasisakyti“.

Beje, ministras paminėjo naują galimybę, kurią Briuselyje kelia Vokietijos atstovai. Vokiečių ūkininkai sunerimę dėl spekuliacijos žemės ūkio paskirties žeme padarinių.

„Kai kuriose ES šalyse žemės ūkio paskirties žemė tampa daug lėšų sukaupusių finansinių grupuočių spekuliacijos objektu. Tokia tendencija kelia nerimą. Tikimasi, kad EK suras poveikio priemonių“, – vylėsi B.Markauskas.

Taigi galėtume pasinaudoti ir šia situacija, nes ir Lietuvos ūkininkams pavojų kelia per juridinius asmenis žemę superkantys stambieji oligarchai. Būtent šis pavojus kelia nerimą Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkui Aušriui Macijauskui: „Užsieniečių ūkininkų nereikia bijoti. Tegul jie perka Lietuvoje žemę ir ūkininkauja. Grėsmę kelia ne ūkininkai hansai ar rasmusenai, bet neribotus finansavimo šaltinius turinčios stambios finansinės grupuotės, kurios perka žemę ne ūkininkauti, bet investuoti. Ir pagal galiojančius įstatymus jos turi teisę Lietuvoje tai daryti. Visi žinome apie tokius atvejus, bet negalime garsiai apie tai kalbėti, nes tuoj patektume į teismą. Todėl valstybė ir turėtų mus apginti“, – teigė jis.

Būsimas pyragas

Nenumaldomai artėja 2020-ieji. Ši data ūkininkams kelia ne mažiau nerimo. Nors oficialių žinių nėra, tačiau beveik visi susitaikė su mintimi, kad parama žemės ūkiui bus mažinama. Praėjusią savaitę EK paskelbė komunikatą apie viešuosius svarstymus – kaip gyvensime po 2020-ųjų.

„ES vertinama viešoji nuomonė, todėl siūlau ir Lietuvos ūkininkų sąjungai aktyviai pateikti savo narių nuomonę, nes tai tikrai padarys asmenys, atstovaujantys aplinkos apsaugos organizacijoms, žaliųjų judėjimams“, – priminė B.Markauskas.

Beje, vasario 15 d. įvyks Lietuvos žemės ūkio ministro B.Markausko ir EK žemės ūkio komisaro Filo Hogano susitikimas Briuselyje. Darbotvarkėje numatyta aptarti ir žemės ūkio finansavimo po 2020-ųjų tvarką.

Bronius Markauskas

Bronius Markauskas

„EK vėl kalba apie vadinamąsias lygesnes tiesiogines išmokas, o mes turime kalbėti tik apie vienodas išmokas. Galite neabejoti, kad pateiksiu būtent tokį Lietuvos reikalavimą. Taip mums buvo žadėta stojant į ES. Beje, ir EP Biudžeto ir ekonomikos komitetas kalba apie vienodas išmokas. Todėl raginu žemdirbių organizacijas apie tai nuolat kelti klausimus COPA/COGECA ir kitose organizacijos“, – ragino ministras.

Beldėsi į sąžinę

Jau dabar akivaizdu, kad ES paramos iki 2020-ųjų visiems norintiesiems neužteks. Todėl kai kurie ūkininkai pradeda gudrauti, apgaudinėti.

„Prieš kelias dienas susitikau su įdomia ūkininkų šeima: tėvas, motina ir sūnus pasidalijo ūkį ir dabar visi trys pateikė paraiškas dalyvauti KPP priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, o joje buvo numatyta pieno ūkiams padidinti intensyvumą iki 60 proc. Paminėtų trijų ūkių prašymus Nacionalinė mokėjimo agentūra atmetė, dabar ūkininkai savo teises bando ginti teismuose. Jie lyg ir turėtų teisę gauti paramą, tačiau paaiškėjo, kad kiekvieno ūkio karvių bandoje tėra po 8–10 karvių, tačiau ūkiai buvo numatę labai keistas investicijas. Vienas ūkis norėjo įsigyti 12 korpusų plūgą, kitas – stambius grūdų saugojimo bokštus, trečias – angarą ir 25 t priekabą. Nors aš visada stengiuosi remti ūkininkus, tačiau tik ne tokiais atvejais“, – į ūkininkų sąžinę bandė prisibelsti žemės ūkio ministras.

B.Markauskas paminėjo bandymus piktnaudžiauti siekiant gauti susietąją paramą: „Jeigu kažkas gaus paramą sukčiaudamas, tai kiti, dirbdami sąžiningai, jos negaus.“

Beje, vasario mėnesį Žemės ūkio ministerija turės galutinai nuspręsti, kaip panaudoti ES paramos likučius.

Rizikų fondas

Tarp pagrindinių naujosios Vyriausybės uždavinių – įsteigti žemės ūkio rizikų valdymo fondą.

„Per kadenciją įsipareigojame įsteigti nors vieną rizikų valdymo fondą. Kažkada Žemės ūkio rūmai ketino kurti savitarpio pagalbos fondą. Dabar atsiranda naujų galimybių – tikėtina, kad EK leis tokiems fondams skirti tiek ES, tiek nacionalines lėšas iš valstybės biudžeto“, – sakė B.Markauskas.

Į šį fondą turės investuoti ir ateityje juo norintys pasinaudoti ūkininkai. Deramasi dėl perdirbėjų ir prekybininkų dalyvavimo.

Neatmetama galimybė steigti ne vieną, bet kelis fondus pagal žemės ūkio sektorius. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius pastebėjo, kad nereikėtų išradinėti dviračio, o vertėtų grįžti prie jo pateiktos idėjos steigti solidarumo fondą: „Šiai idėjai buvusio Seimo nariai pritarė, taigi tereikia tęsti pradėtą darbą“.

Ūkių metamorfozės

Pagal produkcijos gamybą iš hektaro Lietuva ES rinkoje yra tarp atsiliekančiųjų. Nuo ko turėtume pradėti taisyti šią skylę?

„Nuo deklaravimo. Turime pasiekti, kad žemę galėtų deklaruoti tik ją dirbantieji. Deja, dabar žemę deklaruoja labai daug ne kaime gyvenančių valdininkų. Mano skaičiavimais, yra apie 16 tūkst. tokių ūkių. Geriausiu atveju, sodybą nusipirkę miestiečiai teigia užsiimantys kaimo turizmu“, – teigė K.Starkevičius.

Taip Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas atskleidė tikrąjį jo paminėtų 16 tūkst. ūkių veidą. Ūkiai lyg ir yra, tačiau su žemės ūkiu jie, pasak Seimo nario, neturi jokio ryšio.

Kofinansavimo dalis

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nariai pasiryžo šįmet nepražiopsoti kitų metų valstybės biudžeto formavimo. Iki šiol žemdirbių organizacijos kasmet „nustebdavo“, kai spalio ar lapkričio mėnesiais iš Žemės ūkio ministerijos gaudavo kitų metų biudžeto projektą su pastaba, kad jis jau pateiktas ir Seimo komitetams. Taigi į ūkininkų nuomones niekas neatsižvelgdavo. Štai ūkininkai ir sumanė prie biudžeto formavimo prisidėti nuo ištakų, kurios prasidės balandžio mėnesį. Kuo paaiškintume tokį ūkininkų aktyvumą? Tuo, kad buvęs Seimas kofinansavimui skirtų lėšų dalį sumažino nuo 25 iki 15 proc. Per finansavimo laikotarpį susidarydavo beveik milijardas eurų. Jeigu pavyktų susigrąžinti buvusią kofinansavimo dalį, valstybė KPP priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ kasmet turėtų papildomai skirti po 50 mln. eurų. Ūkininkai to tikisi, valstybė gal ir galėtų tiek sukrapštyti, tačiau ar nusileis Briuselis? Juk tokią teisę suteikus Lietuvai, ji priklausytų ir kur kas finansiškai pajėgesnei Vokietijai. Ar norėtume atsisakyti ES bendrosios žemės ūkio politikos?