LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Atšiauri žiema bei vėluojanti pavasario šiluma – tokį išbandymą šiemet atlaikė graikinių riešutų plantacijos. Augintojai teigia, kad riešutų rudenį tikrai bus, o dabar skuba prekiauti sodinukais. Ir nors pastaraisiais metais riešutmedžių augintojų Lietuvoje vis gausėja, riešutų bei sodinukų realizacijos sėkmę dažnai lemia ne kas kitas, o jų kokybė, taip pat nuoširdus ūkininkų noras perduoti žinias kitiems.
Prijaukino nykštukinius riešutmedžius
Violeta ir Ramūnas Gavėnai iš Miklusėnų kaimo (Alytaus r.) džiaugiasi pačių įveista 1 ha dydžio graikinių nykštukinių riešutmedžių giraite prie Metelio ežero. Medelyno savininkas patikino, kad šie nykštukiniai riešutų medžiai yra atsparūs lietuviškos žiemos šalčiui. Tą įrodė ir pastaroji žiema – Gavėnų riešutmedžių giraitėje prie ežero visi medeliai gerai peržiemojo, gausiai žydės, o tai reiškia, kad jiems viskas gerai. Šeimininkai blogų pasekmių dėl klimato pokyčių šį pavasarį nepastebi. Pastaroji žiema jų riešutmedžių sodui Dzūkijoje nebuvo baisi.
Dzūkai V. ir R.Gavėnai ukrainietiškos kilmės graikinius nykštukinius riešutus „Korenovskij“ pradėjo auginti prieš 13 metų. Anot Ramūno, viskas įvyko labai paprastai – gavo du riešutus. Iš jų ir pabandė išsiauginti, nors nežinojo, ar tikrai pavyks. Pirmieji jų augalai dabar skaičiuotų keturioliktuosius metus.
„Mūsų graikinių nykštukinių riešutų medžiai labai skiriasi. Jie jau 3–4 augimo metais pradeda vesti derlių. Tuo tarpu tradicinių lietuviškų graikinių riešutmedžių derliaus reikėtų laukti 10–15 metų. Be to, pats lietuviškas graikinis medis kartais išauga iki 25 metrų aukščio, o nykštukinį užsiauginame tik iki 4–5 metrų ūgio. Čia jau jų dydžio maksimumas“, – lygino R.Gavėnas.
Jis minėjo, kad nykštukinį riešutmedį, kaip ir kiekvieną medį, beaugant reikia paformuoti. Tą jie daro gruodžio–sausio mėnesiais. Tačiau labiausiai juos nudžiugino pernai gautas riešutų derlius – iš 1 ha giraitės pririnko apie pusę tonos maistingų riešutų.
Anot R.Gavėno, derlius buvo gausus, nuo kai kurių brandesnių medelių pernai rudenį priskynė nuo 6 iki 8 kilogramų riešutų. Pagal mūsų klimato sąlygas tai vertina kaip pakankamai daug, nes šiems medžiams patinka šiluma, jie kilę iš Ukrainos pietų, be to, sodas dar gana jaunas. Gavėnai girdėję, kad savo tėvynėje vienas toks medelis veda iki 50 kg riešutų. „Mūsų klimato sąlygomis lai veda ir pusę tiek, tai būtų fantastiška“, – svarstė jis.
Išaugina vazonuose
Dzūkai sutuoktiniai Gavėnai sakė, kad per karantiną padeda visagalis internetas, socialiniai tinklai, o ir jų patirtis šiame darbe nemenka, tad juos aplinkiniai jau žino. Be to, kol kas ir užaugintų riešutų kiekiai, anot Ramūno, dar nėra tokie dideli, todėl parduoti pusę tonos riešutų jiems nebuvo labai sunku. Kaip bus toliau, pamatys ateityje.
Jie patys augina ir graikinių nykštukinių riešutų sodinukus, juos parduoda tiek internetu, tiek vietoje – savame ūkyje Miklusėnuose. Jų sodinimo laikas yra kaip tik pavasarį, nors R.Gavėnas minėjo, kad jų išaugintus sodinukus galima sodinti ir vasarą, ir rudenį, nes jie augalus užaugina konteineriuose. Šaknyną suformuoja pačiame vazone, todėl nėra jokių baimių juos sodinti bet kuriuo metų laiku, išskyrus, žinoma, žiemą.
Jie su žmona Violeta užsiima ne tik dekoratyvinių augalų auginimu, bet ir jų formavimu. Pakviesti važiuoja pas žmones į jų sodybas ir suformuoja augalus. Pjausto, karpo, formuoja, lengvina medį, kad jam būtų geriau. Šių darbų neapleidžia ir savame ūkyje. Apžiūrėti Gavėnų nykštukinių graikinių riešutmedžių žmonės atvažiuoja ne tik iš Lietuvos. Mat jie vieninteliai augina didelius jų plotus.
Su atvykstančiaisiais augintojai pasidalina savo patirtimi. Kai pradėjo auginti nykštukinius graikinius riešutmedžius, viską darė vos ne „iš akies“, nes nebuvo su kuo konsultuotis. Dabar jau žino visas klaidas, kokios pasitaikė. Ramūno teigimu, svarbu sodinuką teisingai pasodinti ir kad parinkta vieta nebūtų užmirkusi.
Brandi profesionalo patirtis
Netoli Marijampolės, Meškučių kaime, sodininkystės ūkį plėtoja agronomas senjoras Algirdas Jušinskas. Jo ūkyje graikiniai riešutmedžiai užima garbingą vietą ir jų plotai didėja – vedančių derlių medžių jau yra per 100, o dar nemažai auga jaunų.
Pasak A.Jušinsko, jo graikiniai riešutmedžiai peržiemojo puikiai, o pavasariui ritantis į gegužę jis dar negalėjo įvertinti, ar gausiai žydės. „Šiuo metu dar neįmanoma pasakyti, bet išoriškai riešutmedžiai atrodo labai gražiai“, – teigė augintojas, tikėdamasis, kad permaininga gamta gegužę žiedų nenušaldys.
Ūkininkas A.Jušinskas turi ir gausų medelyną – išaugina ir kasmet parduoda graikinių riešutmedžių sodinukus. Jis VL minėjo, kad nors augintojų gretos didėja, jis pats realizacijos problemų kol kas nepajautė. Mano, kad jam gelbsti gera kokybė. Todėl ir valgymui skirtus riešutus, ir graikinių riešutmedžių sodinukus žmonės gana greitai išperka.
Tam ūkininkas agronomas pasitelkęs ir internetą, todėl prekybos taškai siekia net Airiją bei Angliją. Į užsienį iškeliauja valgymui skirti riešutai. Jų poreikis didelis, nes kai kurie ieško Lietuvoje išaugintų riešutų, kurie yra ne tik skanūs, bet ir maistingi.
Lietuvos graikinių riešutmedžių giraites vis aplankantis A.Jušinskas yra pabuvojęs ir Dzūkijoje, prie Metelio ežero pasodintame Gavėnų šeimos nykštukinių graikinių riešutmedžių sode. Tačiau iš vieno apsilankymo agronomas sakė negalįs jų vienaip ar kitaip vertinti. Ilgamečio lietuviškų graikinių riešutmedžių augintojo iš Suvalkijos teigimu, jeigu negali pasakyti nieko gero, tai nesakyk ir nieko blogo. „Aš vieną kartą buvau, bet nuomonės dar nesusidaręs. Apie savus riešutmedžius kalbėti lengviau“, – sakė A.Jušinskas.
Ilgaamžiai medžiai
Lietuviški graikiniai riešutmedžiai A.Jušinskui labai patiko ir pritiko jo sodininkystės ūkyje. Jis daug metų su jais žengia koja kojon. Su riešutmedžiais jis susidraugavo dar dirbdamas dėstytoju Marijampolės kolegijoje (tuometiniame Kapsuko tarybiniame ūkyje-technikume). Mat jie jau apie 200 metų auga Kvietiškio dvare, greta mokslo kalvės, o graikinių riešutmedžių sodinukus į čia gali būti iš kažkur atvežusi pati grafienė Pranciška Butlerienė. Technikume dirbę selekcininkai juos tyrinėjo, stebėjo, darė atrankas, daugino ir per daugelį metų išlaikė veislės požymius. A.Jušinsko sodybos kieme taip pat auga vienas toks graikinis riešutmedis – motininis medis. Vyras tikina, kad pirmasis jo sodintas riešutmedis dar gyvens 200 metų. Jie tokie ilgaamžiai.
Buvęs dėstytojas, agronomas ir sodininkas dabar noriai dalinasi patarimais. Jis tikina, kad kiekvienas gali pasisodinti graikinį riešutmedį. Primena, kad labai svarbus dirvos paruošimas sodinimui. Per ilgametę savo patirtį A.Jušinskas įsitikino, kad dirva turi būti be gilaus arimo. „Tobuliausias dirvos dirbimo būdas – šiuolaikiniai agregatai (frezos). Tinka frezavimas ir labai geras dirvos suspaudimas – suvolavimas. Reikia, kad dirva būtų išdirbta, bet tvirta. Gilus arimas tik apsunkintų“, – patarė jis.
Taip pat jis pabrėžė, jog sodinimui nereikia labai didelės duobės. Jo patirtis sako, kad užtenka, jog į paruoštą duobę tilptų 20 litrų kibiras. „Reikėtų apsieiti be tų stebuklingų didžiųjų duobių kasimo“, – sakė A.Jušinskas.
Dar vienas svarbus patarimas – augalo sodinuko šaknies kaklelis griežtai turi būti sulig dirvos paviršiumi, kad sodinukas nenuskęstų „iki pažastų“ ir nežūtų. Todėl, jeigu įžvelgiama, kad žemė pasmegs, augalas nusės, sodinuko šaknies kaklelį reikėtų pakelti bent 2–3 cm aukščiau su mintimi, kad pasėjus jis vis tiek bus sulig dirvos paviršiumi.
