Tyliuoju žudiku vadinamas herbicidas glifosatas per javapjūtę jau nesilieja laisvai, kaip buvo anksčiau. Antrus metus Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) drausmina javų augintojus – stebi pasėlius ir bando sugauti piktnaudžiautojus. Vienas ūkininkas jau įkliuvo už tai, kad glifosatu nupurkštus javus nupjovė anksčiau nei leidžiama.

Nubaudė už žirnius

Rudai rusvi javai ir „nudeginta“ žolė laukų pakraščiuose. Taip atrodo nuodinguoju herbicidu raundapu, kurio veikliąją medžiagą glifosatą norima uždrausti naudoti, apdoroti pasėliai. Tokių plotų per javapjūtę galima pamatyti ne viename Lietuvos krašte.

Kam ūkininkai glifosatą naudoja javapjūtės metu, jeigu šis herbicidas skirtas piktžolėms naikinti? Javų augintojai dievagojasi, kad ir per javapjūtę tenka kovoti su piktžolėmis pasėliuose. Tačiau vieša paslaptis, kad prieš kūlimą javai glifosuojami ir norint suvienodinti grūdų brandą, išdžiovinti varpas. Nepalankiomis oro sąlygomis taip tikimasi paankstinti pjūtį ir sumažinti grūdų džiovinimo išlaidas.

VAT antrus metus atidžiau stebi, ar augintojai per javapjūtę nepiktnaudžiauja nuodinguoju herbicidu. Šiais metais jie ūkininkų pasėlius lankyti pradėjo nuo liepos 10-osios ir jau nustatė vieną pažeidėją Kėdainių rajone, kuris neišlaukus nustatyto termino nukūlė glifosatu apdorotus žirnius. Šio herbicido gamintojai nurodo, kad bręstantys javai gali būti juo apdorojami, tačiau ne vėliau, kaip iki pjūties likus 10–14 dienų. Jeigu ūkininkas pirmą kartą padarė tokį nusižengimą, jam gresia nauda nuo 60 iki 100 eurų.

VAT „Valstiečių laikraščiui“ raštu atsiųstame atsakyme nurodė, kad šios tarnybos darbuotojai apvažiavo 405 seniūnijas ir užfiksavo 28 atvejus, kai pasėliai buvo purškiami glifosatu. Devyniolikoje laukų pasėliai buvo nukulti praėjus reikiamam terminui, o aštuoni laukai bus  apžiūrėti vėliau.

Pernai šios tarnybos atstovai nustatė 20 atvejų, kai ūkininkai javus purškė minėtu cheminiu preparatu. Tačiau prasižengėlių nepagavo – javai nebuvo nupjauti anksčiau nei 10 dienų po apdorojimo herbicidais.

Lietuvoje profesionaliam naudojimui yra registruoti 27 herbicidai, sudėtyje turintys veikliosios medžiagos glifosato. Glifosatas yra JAV milžinės korporacijos „Monsanto“, genetiškai modifikuotų organizmų kūrėjos, išradimas. Ši kompanija gamino ir nuodu pripažintą DDT, liaudiškai vadinamą dustą. Jį gamintojai ilgą laiką pristatinėjo kaip nekaltą produktą.

Mokslininkams ir visuomenei teko ilgai pakovoti, kol žmonių sveikatai itin kenksmingas dustas būtų pagaliau uždraustas naudoti.

Skandalingi duomenys

Dabar stipriai šiaušiamasi prieš glifosatą. Visuomenės dėmesys jam išaugo po pernai pavasarį Europoje nuvilnijusio glifosatu užteršto vokiško alaus skandalo. Vokiečių spaudoje buvo paskelbta, kad šios cheminės medžiagos rasta keliolikoje vokiško alaus rūšių.

Po to Europos Parlamente (EP) buvo inicijuotas politikų šlapimo tyrimas, kuris atskleidė skandalingą situaciją – glifosato koncentracija europarlamentarų šlapime leistiną normą geriamajame vandenyje viršijo net iki 26 kartų! Tiesa, mūsiškio politiko Bronio Ropės tyrimas buvo geresnis.

Buvo tikėtasi, kad šis skandalas paskatins Europos Komisiją (EK) nepratęsti glifosato naudojimo leidimo. Tačiau šį kasmet milijardus pelno nešantį „Monsanto“ išradimą vis dėlto leista naudoti dar 1,5 metų laikotarpiui, t.y. iki šių metų pabaigos. Laikas parodys, kieno pusėje bus Briuselio komisarai ir europarlamentarai.

Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra yra pripažinusios, jog „labiausiai tikėtina“, kad glifosatas yra kancerogenas žmonėms, kitaip tariant, gali sukelti vėžį.  Mokslininkai taip pat kelia aliarmą, kad glifosatas gali pažeisti endokrininę sistemą. Tačiau jų balsas į dangų neina.

Prilygina nusikaltimui

Prieš glifosato uždraudimą piestu stoja ir ūkininkai, nes be šio herbicido jiems būtų sunku įveikti piktžoles. Tačiau nemažai jų glifosato naudojimą per javapjūtę prilygina nusikaltimui ir pritaria, kad šiuo herbicidu būtų draudžiama purkšti subrendusius javus.

Biržų rajono ūkininko Kęstučio Armono nuomonė apie glifosato naudojimą per javapjūtę kategoriška: „Nepateisinu ir nesuprantu, kodėl tokie purškimai yra oficialiai leidžiami, o paskui kontroliuojami. Juk glifosatas yra skirtas piktžolėms pūdymuose, ražienose naikinti, bet ne javams purkšti. Gal naudoja tie, kurie laiku nesusitvarkė su piktžolėmis. Bet tai yra neūkiškumas.“

K. Armonas

Javų augintojas tikino, kad pats niekada subrendusių javų lauke glifosato nenaudojo. To, anot jo, nedaro ir kaimynystėje ūkininkaujantys kolegos. „Nežinau, kas mūsų krašte taip apdoroja javus prieš kūlimą. Kai kurie purškia tik rapsus, kad suvienodintų brandą. Manau, tai niekinis darbas, nes glifosatas rapsų grūdelius sudžiovina ir sutraukia“, – aiškino biržietis.

K.Armonas kvietė ūkininkus pagalvoti apie savo vaikų ir anūkų sveikatą: „Juk visi valgome tą pačią duoną. Nieko gero, jeigu glifosatu nupurkšti grūdai patenka į gamybą. Tvirtinama, kad per dvi savaites jis suskyla, tačiau niekas nekalba, kaip veikia skylimo produktai.“

Glifosuotų grūdų sumažėjo

Grūdų supirkėjai sako, kad glifosatu nupurkštus grūdus iškart atpažįsta – jie atrodo kaip pakepinti riešutėliai. O grūdų tyrimų laboratorijų darbuotojai savo kailiu patiria, kurie grūdai gavo glifosato. Neretai jie skundžiasi, kad tokie grūdai sukelia alergines reakcijas.

UAB „Malsena plius“ kokybės laboratorijos vedėja Laima Jankauskienė sakė, kad pastaraisiais metais nuodinguoju chemikalu nupurkštų grūdų sumažėjo. „Nežinau, kaip yra kituose regionuose, bet šiemet pas mus kol kas tokių grūdų nepasitaikė. Ankstesniais metais glifosuotus grūdus grąžindavome atgal. Matyt, ūkininkai sąmoningėja, pradeda galvoti apie savo ir savo vaikų bei anūkų sveikatą ir ateitį. Tam įtakos turi tai, kad apie glifosato poveikį ir mūsų šalyje pradedama kalbėti platesne burna“, – kalbėjo Vievyje įsikūrusios bendrovės kokybės laboratorijos vedėja.

Nepagautas – ne vagis

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sakė šiais metais dar negirdėjusi, kad grūdų supirkėjai skųstųsi dėl glifosuotų grūdų. „Sugriežtinta kontrolė ir viešoji nuomonė visgi daro poveikį augintojams, kad šie piktžoles naikintų laiku. Tačiau važiuojant per Lietuvą galima išvysti glifosatu nupurkštų laukų, kur akivaizdžiai matosi rusvi pasėliai ir išvažinėtos šviežios vėžės. Bet ūkininkai gal laikosi nustatytų terminų. Nepagautas – ne vagis“, – augintojų kaltinti neskubėjo grūdų perdirbėjams atstovaujančios organizacijos vadovė.

Dėl netinkamo glifosato naudojimo grūdų produktų gamintojai turėjo skaudžios patirties. Pernai ekologiškuose grikiuose buvo rasti glifosato likučiai, todėl jų gamintojai turėjo iš rinkos atšaukti nemažai produkcijos.

„Po tokio įvykio imtasi iniciatyvos, kad ūkininkai būtų drausminami. Juk kiekvieno augintojo atvežtų ekologiškų grikių neištirsi, be to, jie juk turi atsakingos įstaigos išduotus sertifikatus. Apmaudu, kad negalima pasitikėti“, – pernykštę patirtį priminė D.Ruščiauskienė.

VAT planuoja glifosato stebėjimus tęsti iki vėlyvo rudens. Dėmesys bus skiriamas ir grikių pasėliams, siekiant įsitikinti, ar jų augintojai nepiktnaudžiauja glifosato turinčiais augalų apsaugos produktais.

Užkliuvo grikiai

Loreta Mačytė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja

Kiekvienais metais VMVT vykdo augalinio maisto produktų taršos stebėseną ir atlieka pesticidų ir kitų cheminių teršalų likučių kontrolę. Pernai ištirti 554 mėginiai dėl pesticidų likučių. Pusėje jų likučių nerasta, iš jų 149 mėginiai buvo lietuviškos kilmės. Kituose mėginiuose pesticidų likučiai neviršijo didžiausių leistinų kiekių, išskyrus du šviežių braškių ir krapų mėginius.

2016 m. dėl glifosato likučių buvo ištirti 15 rugių ir ruginių miltų mėginiai. Nė viename jų glifosato nerasta. Taip pat pernai vykdyta tikslinių mėginių dėl glifosato programa. Jos metu paimti 102 mėginiai (kviečių, avižų, grikių, pupų ir žirnių). Glifosatas nustatytas 7 grikių ir 2 žirnių, 1 pupų ir 1 žieminių kviečių mėginyje. Iš jų 4 grikių mėginiai neatitiko teisės aktų reikalavimų (2 ekologiški, juose glifosato iš viso negali būti ir 2 įprastinės kokybės, kur viršyti  didžiausi leistini kiekiai).

Šiais metais numatyta tirti 15 rugių ir jų miltų mėginių pagal EK reikalavimus ir 42 mėginius pagal atskirą priedą. Per pirmąjį pusmetį ištirta 14 mėginių, iš jų 2 grikių kruopų. Grikiuose  glifosato rasta, o kiti (rugių, avižų, kviečių ir jų produktų) mėginiai buvo švarūs.

Dėl glifosato didelė kova

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys

Ankstesni tyrimai atskleidė, kad glifosatas gali ardyti endokrininę sistemą ir sukelti vėžį. Šią cheminę medžiagą siūlyta uždrausti, bet jos naudojimas buvo pratęstas iki šių metų pabaigos.

Dabar EK pasistengė įrodyti, kad glifosatas esą nežalingas. Jų užsakymą atlikę mokslininkai   kenksmingo poveikio žmogaus organizmui nenustatė. Komisaras Vytenis Andriukaitis, pristatęs EK nuomonę, glifosato naudojimą siūlė pratęsti 10 metų. O EP leido jį naudoti 7 metus. Tačiau Belgijos ir Olandijos europarlamentarai inicijuoja kreipimąsi į teismą. Iki metų pabaigos turėtų paaiškėti, kaip bus su glifosatu.

Europos maisto saugos tarnyba savo laboratorijos neturi, jai pesticidų gamintojai teikia ataskaitas, dauguma jų yra slaptos. Jų ataskaitos švarios – esą glifosatas nekenksmingas. O, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos mokslininkų išvados kitokios.

Žemdirbiai, žinoma, čia niekuo dėti, jie naudoja tai, ką jiems pateikia gamintojai. O visuomenė, matyt, sieks savo tiesos. Anksčiau grupė europarlamentarų tikrino, kokie glifosato likučiai yra jų organizme. Mano tyrimas parodė, kad likučiai, palyginti su geriamajame vandenyje leistinu kiekiu, viršijo 10 kartų, kitų politikų – iki 30 kartų. Jeigu, kaip tvirtina gamintojai, glifosatas suskyla per 10-14 dienų, iš kur tokie likučiai žmonių organizme?