R.Asakavičiūtė rekomendavo bulvių augintojams rinktis į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytas bulvių veisles.

Netrukus mūsų šalyje prasidės bulviasodis. Bulvių augintojai jau žvalgosi sėklos. Neretai tie, kurie sodina savo išaugintas ir laboratorijoje neištirtas bulves arba įsigyja neaiškios kilmės sodinamosios medžiagos, neišvengia ypač pavojingos ligos – bulvių žiedinio puvinio – grėsmės.

Plinta pavojinga liga

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad, artėjant bulviasodžiui ir siekiant išvengti mūsų šalyje plintančios ypač pavojingos bulvių ligos – žiedinio puvinio, Lietuvoje pradedama vykdyti griežta fitosanitarinė kontrolė. Visi bulvių augintojai, auginantys vieną ir daugiau hektarų bulvių, taip pat ir bulvių supirkėjai bei realizuotojai turi būti registruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre.

Sunaikinti bulvių žiedinį puvinį sukeliančias bakterijas, derlių sumažinančias iki 70 proc., yra labai sudėtinga, nes jos geba išgyventi ir nepalankiomis sąlygomis. Ant įvairių paviršių bakterijos išlieka iki dvejų metų, o esant žemesnei temperatūrai gyvybingos būna ir dar ilgiau. Plisti šiai ligai padeda ir patys bulvių augintojai, jei daugelį metų sodina savo išaugintas, bet nepatikrintas, t. y. neištirtas laboratorijoje, bulves, arba įsigyja ir sodina neaiškios kilmės sėklą, nepasirūpina dezinfekcija, nepaiso kitų prevencijos priemonių.

Atsakingai renkasi

Daržovių ūkio, įkurto Jurbarko rajone, savininkas Giedrius Greičius visada atsakingai renkasi bulvių sėklą. Ankstyvąsias bulves jis žada sodinti balandžio 10 dieną. Joms skirs 4 hektarus. „Ūkyje pasiteisino labai derlinga ankstyva veislė Solist. Kadangi praėjusiais metais šios veislės bulvės Lietuvoje buvo deficitinės, šiais metais sėklos įsigijome iš Vokietijos sėklininkystės ūkio. Už ją šiemet mokėjome 20–30 proc. brangiau“, – sakė G.Greičius. Jo ūkyje puikių rezultatų davė ir Vineta bei kitos užsieninių veislių bulvės. Pašnekovas teigė, kad šiais metais bulvėms skirs per 40 hektarų. Daržovių plotus kiekvienais metais 10–20 proc. didinantis G.Greičius pastaruosius 10 metų lietuviškų veislių bulvių neaugino.

Jų nesirenka ir Ukmergės rajono smulkaus daržovių ūkio šeimininkas Edmundas Šimatonis. „Lietuviškų veislių bulvių kaina yra aukštesnė nei užsieninių. Tačiau manau, kad ateityje išbandysime naujas veisles“, – sakė vyras. Šiais metais jis planuoja sodinti Adora ir Presto veislės bulves, kurių sėklos pasiruošė pats. „Sėklą atnaujiname kas 2–3 metus. Šiemet iš sėklininkystės ūkio įsigijome naujos veislės Nandina sėklos“, – pasakojo E.Šimatonis. Ūkio šeimininkas planuoja dalį bulvių auginti po daržo plėvele.

Lietuviškos veislės

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Asakavičiūtė rekomendavo bulvių augintojams rinktis tas bulvių veisles, kurios įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Neįtrauktų į šį sąrašą veislių bulvių ji patarė neauginti.

dr. Rita Asakavičiūtė

dr. Rita Asakavičiūtė

Džiugu, kad šiais metais Nacionalinį augalų veislių sąrašą papildė LAMMC Vokės filialo selekcininkų sukurta nauja valgomųjų bulvių veislė VB Meda. Ši vidutinio ankstyvumo bulvių veislė pasižymi mažesniu sausųjų medžiagų ir krakmolo kiekiu gumbuose bei duoda didesnį derlių, palyginti su standartine veisle Goda. Rinkai tiekiamos ir kitos LAMMC Vokės filiale sukurtos veislės: labai ankstyva VB Venta, ankstyvoji – Goda, vidutinio vėlyvumo – Meda ir labai vėlyva – VB Aista.

Populiarėja užsieninės

Pastebima, kad pastaraisiais metais tiek versliniuose, tiek mėgėjų ūkiuose didžiausio populiarumo sulaukia vokiška ankstyva bulvių veislė Vineta. „Statistikos duomenimis, minėtos veislės bulvės užima per 80 proc. ploto, todėl lietuviškos veislės negali nukonkuruoti užsieninių. Vineta veislės bulvės iš tiesų derlingos, skanios. Nesistebiu, kad ūkininkai renkasi šią veislę“, – sakė dr. R.Asakavičiūtė. Dėl išvaizdos Skandinavijos šalyse populiari angliška vidutinio ankstyvumo derlinga bulvių veislė Osprey. Šios veislės bulves bando auginti ir mūsų ūkininkai.

LAMMC Vokės filialo vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, pamažu keičiasi bulvių augintojų požiūris į sertifikuotą sėklą. „Stambesnių ūkių savininkai vertina sertifikuotą sėklą, nes gauna sveikesnį ir gausesnį derlių. Kolektyvinių sodų šeimininkai dažnai sodina tai, ką įsigyja pigiau. Bulvių augintojams patarčiau bulvių sėklos nepirkti turguje, o tik specializuotuose parduotuvėse“, – tvirtino dr. R.Asakavičiūtė.

Mokslininkė pabrėžė, kad sertifikuotą sėklą reikia atnaujinti kas 3–4 metus, nes kasmet auginant tą pačią bulvių veislę ilgainiui ji išsigimsta, sulaukiama menkesnio bulvių derliaus.

Renkasi skirtingas veisles

Pasak bendrovės „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotojos Rasos Davidavičienės, stambių ir mažų ūkių bulvių savininkai mielai renkasi skirtingų olandiškų veislių bulvių sėklą. „Penktus metus sėklinių bulvių atsivežame iš Olandijos. Tai pirmo atsėlio bulvės, išaugintos iš elitinės dauginamosios medžiagos. Šioms bulvėms keliami daug aukštesni kokybės reikalavimai, todėl jos brangesnės. Jas mieliau perka nedidelių ūkių savininkai“, – sakė pašnekovė.

Viena iš populiariausių veislių yra Sante. Šios vidutiniškai ankstyvos veislės bulvių sėklą perka ir mėgėjai, turintys nedidelius sklypelius. Sante veislės bulvės – vienos iš skaniausių, jos verdant subyra. Viena iš ankstyviausių veislių – Riviera, greitai užauginanti gumbus. Šios veislės bulvės yra labai skanios, gerai išsilaiko per žiemą. Jų „Sėkluva“ parduoda daugiausia. Šiemet bendrovė augintojams siūlo išmėginti naujos veislės Rosagold bulves raudona luobele. Gumbai išvirti nesubyra, išlieka tvirti.

Olandiškos veislės

Kodėl augintojams rekomenduojamos olandiškų veislių bulvės? Pasak R.Davidavičienės, ūkininkai jas renkasi dėl to, kad jos mažiau užkrėstos ligomis. „A klasės, arba pirmo atsėlio, bulvės visuomet pereina stiprią patikrą, nes olandai nori išlaikyti savo pirkėjų pasitikėjimą. Olandiškų veislių bulvės augdamos plačiai išsikeroja, todėl uždengia tarpuvagius ir neleidžia augti žolėms. Jas mažiau puola kolorado vabalai. Be to, bulvės mažiau žydi ir subrandina vienodo dydžio gumbus, derlius būna labai gausus“, – privalumus vardijo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad olandiškomis bulvėmis domisi ir didieji augintojai, kurie nori jas naudoti pramoniniams tikslams.

„Bulvių augintojams olandai rekomenduoja daigus nulaužti ne daugiau kaip vieną kartą. Nulaužus išaugusius daigus antrą kartą, augalai bus ne tokie stiprūs ir atseikės menkesnį derlių“, – patarė R.Davidavičienė.

Šių metų bulvių sėklos kaina, palyginti su praėjusiais metais, yra tik šiek tiek aukštesnė ir priklauso nuo pakuotės dydžio ir veislės. Sėklinės bulvės supakuotos po 2,5, 5, 10 ir 25 kilogramus. Pirkėjai dažnai renkasi įvairių veislių sėklą mažesniais kiekiais. Didmeninėje prekyboje kilogramas olandiškų bulvių sėklos kainuoja 1–1,28 euro, mažmeninėje –1,38–1,76 euro. Kilogramo kaina priklauso nuo veislės ir pakuotės dydžio: kuo pakuotė mažesnė, tuo kilogramo bulvių kaina aukštesnė.