V.Genys tvirtino, kad klimato kaita veikia ūkininkavimą, todėl labai svarbu galvoti, kaip prie to prisitaikyti. Kęstučio Kadūno nuotr.

Ne paslaptis, kad šiais metais ūkininkai pasėjo didesnius ne tik žiemkenčių, bet ir žieminių rapsų plotus, dėl kurių, kaip ir kiekvienais metais, kyla nemažai nerimo. Augintojai ir specialistai tvirtina, kad žieminių javų ir rapsų pasėliai – tiek vizualiai, tiek pagal jų išsivystymo lygį – atrodo gerai. Tačiau jei šilti ir drėgni orai vyraus ir toliau, iškils grėsmė jų peržiemojimui.

Vėlino sėją

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovo Sauliaus Daniulio teigimu, tie ūkininkai, kurie paankstino žieminių kultūrų sėją, dabar nerimastingai žvalgosi į laukus, atidžiai klausosi orų prognozių.

„Šią savaitę turėtų vyrauti šilti ir drėgni orai. Pastebiu, kad kai kurių ūkininkų laukuose jau yra perteklinė drėgmė, pasėliai pradeda gelsti. Augalai auga, nes šilta kaip pavasarį“, – sakė S.Daniulis.

LEŪA vadovas savame ekologiniame ūkyje šiais metais sėjos darbus pradėjo vėliau. Žieminius kviečius jis pasėjo rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, žieminius kvietrugius – rugsėjo pabaigoje, žieminius rapsus – paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Pasak pašnekovo, vėlinti sėją – yra didžiulė rizika, tačiau šiltėjant klimatui tai yra naudinga.

„Jei būčiau žiemines kultūras pasėjęs laiku, jos būtų peraugusios. Be abejo, esant šiltai ir švelniai žiemai, peraugusios kultūros sėkmingai peržiemoja. Tačiau jei būna stiprus šaltis – nušąla. Ir vienu, ir kitu atveju – rizikuojame“, – teigė LEŪA vadovas.

Augalai vegetuoja

Nerimą dėl žieminių rapsų peržiemojimo jaučia ir vienos didžiausių Ukmergės rajone bendrovės „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius. „Pasėjome apie 400 hektarų žieminių rapsų, kurie žiemojimui dar nesiruošia, o vegetuoja. Šilti ir drėgni orai dar skatina jų augimą. Tai nėra gerai. Jei ir toliau vyraus šilti orai, augimo kūgeliai dar labiau ištįs, naudos maisto medžiagas. Jiems bus sudėtinga peržiemoti“, – tvirtino agronomas.

Pasak R.Žvikevičiaus, ankstyvos sėjos žieminių rapsų pasėliai jau du kartus nupurkšti augimo reguliatoriais. Kai kuriuose laukuose augalai yra gerokai ūgtelėję, 8 lapelių. Pasak agronomo, šiuo metu rapsų pasėliuose kenkėjų nematyti, nes jie anksti rudenį buvo nupurkšti insekticidais. „Atkočių agroservisas“ pasėjo ir kitas žiemines kultūras: 45 hektarų žieminių miežių, apie 500 hektarų kvietrugių, apie 250 hektarų kviečių. R.Žvikevičius tvirtino, kad žiemkenčių pasėliai vizualiai – gražūs, neperaugę.

„Tikimės, kad viskas bus gerai ir laukiame atšalimo. Kuo greičiau pašals ir pasnigs, tuo žieminiams rapsams ir žiemkenčiams bus geriau“, – sakė pašnekovas.

Veikia klimato kaita

Žieminius rugius ir speltas Ukmergės rajone auginantis Valentinas Genys tvirtino, kad klimato kaita veikia ir ūkininkavimą, todėl labai svarbu galvoti, kaip prie to prisitaikyti.

„Esame priklausomi nuo gamtos ir turime atsiminti, kad skirtingos veislės, skirtinguose regionuose atseikėja skirtingus rezultatus. Todėl šiltas ruduo nevienodai paveiks žieminių augalų, kurie buvo pasėti optimaliais terminais, augimą“, – pabrėžė ekologinio ūkio šeimininkas.

Pasak V.Genio, jis pats pastaraisiais metais žieminių kultūrų sėją pradeda vėliau, palyginti su terminais, kurių laikydavosi prieš kelis dešimtmečius. Vyras teigė, kad ūkininkavimo pradžioje žieminius rugius jis sėdavęs rugpjūčio pabaigoje, o dabar – rugsėjo 5–7 dienomis. Jis mano, kad sėją galima vėlinti iki rugsėjo 14 dienos. Tuomet augalai neperaugs.

„Gamtos pokyčiai viską koreguoja, o mes stengiamės išlaviruoti su sėjos laiku. Paankstinus sėją, javai perauga ir šaltą žiemą žiemoja blogiau nei nepakankamai išsivystę. Beje, yra didesnė tikimybė, kad jie gali nukentėti nuo pavasarinio pelėsio. Pavasariniam pelėsiui plisti palankios sąlygos susidaro tuomet, kai sniegas iškrinta ant neįšalusios dirvos, padengia pasėlius storu sluoksniu ir ilgai išsilaiko“, – sakė agronomo išsilavinimą turintis ūkininkas.

Tikisi geriausio

Anykščių rajono ūkininkas Romualdas Kubaitis žiemines kultūras pasėjo vėliau, tačiau tvirtino, kad tokių vešlių pasėlių, kokie yra šį rudenį, iki šiol nebuvo turėjęs.

„Kaip žieminės kultūros peržiemos – sunku pasakyti. Šioks toks nerimas kirba. Dėl šilto rudens žieminiai miežiai yra gerokai peraugę, žieminiai kviečiai – vegetuoja, o žieminiai rapsai išaugo labai dideli“, – teigė ūkininkas.

Pasak R.Kubaičio, ūkininkams belieka tikėtis geriausio – kad orai pamažu atvės, žemė įšals ir žiemines kultūras padengs sniegas. To paties rajono ūkininkas Paulius Leščinskas, pasėjęs 300 hektarų žieminių kvietrugių, stebisi itin šiltu klimatu Lietuvoje.

„Neseniai grįžau iš Vokietijos. Ten šalčiau nei Lietuvoje. Jei mūsų šalyje nebus žiemos, bus įdomus pavasaris. Šį rudenį ūkininkai turėjo laiku sunaikinti piktžoles, nes šiltą rudenį joms yra tinkamos sąlygos suvešėti“, – sakė jaunas ūkininkas.

P.Leščinsko teigimu, jo ūkyje pasėti žieminiai kvietrugiai jau yra puikiai pasiruošę žiemojimui. Šiuo metu dirvoje nėra drėgmės pertekliaus, todėl reikėtų tik naktinių šalnų, kurios po truputį užgrūdintų augalus.

Laukia šaltuko

Šaltuko ir švelnios žiemos laukiantis Biržų rajono ūkininkas Kęstutis Armonas žiemines kultūras pasėjo optimaliais terminais: 40 hektarų žieminių rapsų – iki rugpjūčio 15-osios, 50 hektarų žieminių kvietrugių – iki rugsėjo 10 dienos ir 50 hektarų žieminių kviečių – iki rugsėjo 20-osios.

„Rapsų laukai – smarkiai sužaliavę, lapų masė – didelė. Žinoma, pavojaus dar neskelbiame, bet neramu ne tik dėl rapsų, bet ir dėl javų. Kad augalų vegetacija sustotų, reikia šaltuko“, – sakė K.Armonas.

To paties rajono ūkininkas Tadas Micikevičius atviravo, kad, šiltėjant klimatui, jis neskuba žieminių kultūrų sėti anksčiau. Pagal optimalius sėjos terminus žieminius kviečius, kvietrugius bei rapsus jis pasėjo dviem savaitėmis vėliau. Pasėliai – nėra peraugę, gal tik vienas rapsų laukelis išaugino per didelius lapus. Kai kuriuose laukuose, slėniuose yra šiek tiek piktžolių. Tačiau, pasak pašnekovo, katastrofos dėl to nėra. „Kadangi Biržų rajone žemės našumo balas siekia 38 balus, didelių derlių nesitikime. Svarbu, kad pasėliai sėkmingai peržiemotų“, – teigė T.Micikevičius.

Galimų scenarijų daug

Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovo Stanislovo Kėrio teigimu, bendrovėje pasėta po kelis šimtus hektarų žieminių rapsų, rugių, taip pat kviečių bei kvietrugių, kurie lengvose Dzūkijos žemėse nėra taip smarkiai sužėlę kaip kituose rajonuose.

„Galimų scenarijų, kaip peržiemos javai ir rapsai, yra daug. Blogiausias variantas – jei gausiai užsnigtų ant neįšalusių žiemkenčių, tuomet jie pradėtų šusti“, – sakė S.Kėrys. Stanislovo sūnus Kęstutis šiais metais augina tik žieminius kviečius, kuriuos pasėjo vėliau, nei tai numato optimalūs terminai. „Pasėliai atrodo gražiai. Tačiau kaip jie peržiemos – priklausys nuo oro sąlygų. Idealiausiai būtų jei proporcingai pašaltų ir pasnigtų“, – sakė pašnekovas.

Atšilimas veikia augalus

Dr. Roma Semaškienė, LAMMC Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja

Žiemkenčiai, kurie pasėti optimaliais terminais, krūmijasi gražiai, vystosi vienodai ir tolygiai. Šiuo metu oras yra puikus, manau, augalai puikiai pasiruoš žiemojimui. Rapsų pasėliai vizualiai atrodo puikiai. Tęsiantis neįprastai ilgai šiltiems orams, akivaizdi optimalių sėjos terminų, sėklos normos ir panaudotų augimo reguliatorių nauda. Kas pasiskubino su rapsų sėja, teko su augimo reguliatoriumi pervažiuoti ir antrą kartą. Šiltesnis nei įprastai ruduo palankus fomozei plisti. Nepurkštuose rapsuose galima išvysti būdingų šiai ligai dėmių. Nelikus beicų rapsų apsaugai nuo kenkėjų, šį rudenį rapsų pasėliuose buvo galima išvysti visą jų spektrą. Dygimo metu ir iškart po sudygimo plito spragės. Šiek tiek ūgtelėjusiais rapsais maitinosi pjūkleliai, kandžių lervos. Nemažai buvo matyti minamusės pažeidimų. Augalus alina ir šakniagumbiniai paslėtastraubliai. Šiuos kenkėjus galima pastebėti išrovus augalą: ant šaknies matyti gumbeliai, kuriuose vystosi lervos. Žala jau padaryta ir šiuo metu jokios pagalbos nebėra.