Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skerdyklos ant ratų

Skandinavijoje, Vakarų Europoje į ūkininkų ūkius neretai užsuka skerdyklos ant ratų. Lietuvoje apie jas buvo daug kalbėta, prieš aštuonerius metus mobiliojoje skerdykloje vyko parodomasis skerdimas, bet tuo viskas ir pasibaigė. Kai kurie ūkininkų sako, kad dabar jiems tokia paslauga būtų išsigelbėjimas.

Vežiojimo vargai

Prakalbus apie mobiliąsias skerdyklas Kupiškio rajono ūkininkas Henrikas Gineika ištempė ausis. „Gal jau kas teikia tokias paslaugas? Man jos labai praverstų“, – gyvai susidomėjo mėsinių galvijų augintojas.

Kupiškėnas jau senokai savo ūkyje įsirengė nedidelį mėsos cechą, kuriame išpjausto ir fasuoja galvijieną. Ją be didesnio vargo išparduoda nuolatiniams klientams iš didmiesčių.

Daugiau rūpesčių kyla, kai reikia galvijus paskersti. Tada juos veža į netoli Panevėžio miesto esančią skerdyklą. „Pirmyn ir atgal sukariu apie šimtą dvidešimt kilometrų, vežu galvijus, parsivežu skerdieną. Man būtų labai patogu, jeigu galėčiau juos paskersti savo ūkyje. Žinoma, įsirengti stacionarią skerdyklą nemažai kainuotų. O skerdykla ant ratų būtų gera išeitis“, – kalbėjo H.Gineika, per mėnesį į skerdyklą išvežantis nuo vieno iki trijų mėsinių galvijų.

Ūkininkas priminė, kad krizės įkarštyje Lietuvoje buvo daug kalbų apie būtinybę sudaryti palankias sąlygas ūkiuose skersti gyvulius ir steigti mėsos perdirbimo cechus. Jis buvo vienas pirmųjų, pasiryžusių tokiai investicijai. Mėsos išpjaustymo cechui įsirengti pasinaudojo europine parama. Dabar vis dažniau pagalvoja ir apie skerdyklą.

Skerdžia pirkėjas

Lietuvos mėsinių galvijų augintojai gana skirtingai realizuoja išaugintų galvijų mėsą. Kelios dešimtys ūkininkų dalyvauja bendrame su Šveicarijos bendrove „Vianco“ projekte. Vienas jų – Panevėžio rajono mėsinių galvijų augintojas Osvaldas Dirsė. Ūkininkas sakė, kad jis rūpinasi tik galvijų auginimu, o skerdimą patiki galvijų pirkėjams.

„Man dabar neaktualios skerdimo paslaugos. Pagal sutartį esu įsipareigojęs išauginti atitinkamos kokybės galviją, o pirkėjas atvažiuoja ir jį pasiima iš tvarto“, – aiškino O.Dirsė.

Iki tol jis savo galvijus vežė skersti į Panevėžio rajone esančias skerdyklas. Ūkininko manymu, Lietuvoje pakanka stacionarių skerdyklų, tad mobiliųjų skerdimo paslaugų neprireikia. „Galbūt skerdyklos ant ratų praverstų atokiose vietose įsikūrusiems ūkiams. Bet jeigu iki šiol jų neatsirado, matyt, nėra tokio poreikio“, – svarstė mėsinių galvijų augintojas.

Bandymas nepasiteisino

Prieš aštuonerius metus Radviliškio rajone, Baisogaloje, žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviška mėsa“ buvo sukvietęs būrį aukštų valdininkų ir ūkininkų į pirmosios šalyje mobiliosios skerdyklos pristatymą. Buvo tikėtasi, kad skerdykla ant ratų bus naudinga kooperatyvo nariams. Planuota skersti mėsinius galvijus ir vietos rinkai tiekti atvėsintą galvijieną.

Kai skerdykla atvažiuoja į ūkį, gyvuliai patiria mažiau streso ir mėsa būna kokybiškesnė. Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip tuomet informavo Žemės ūkio ministerija, Vokietijoje patentuotos ir pagamintos mobiliosios skerdyklos kaina – apie 150 tūkst. litų. Joje galvijai gali būti ne tik apsvaiginami ir skerdžiami, bet ir dorojama bei fasuojama skerdiena. Skerdyklos pajėgumas – du galvijai per valandą.

Kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad 2009-aisiais buvo tik pademonstruotos mobiliosios skerdyklos galimybės. „Norėjome ir Žemės ūkio ministerijai, ir veterinarijos specialistams bei augintojams parodyti, kad gyvulius galima skersti ir tokiu būdu. Tačiau pas mus jis nepaplito. Mobiliosios skerdyklos populiarios Vakarų šalyse, kur kitokia visuomenė, išplėtota kooperacija. Mums dar toli iki tokio lygio“, – apgailestavo mėsinių galvijų augintojas.

V.Jonika sakė ne kartą matęs Vokietijoje, Prancūzijoje, kaip į ūkininkų ūkius atrieda mobiliosios skerdyklos. Pasinaudoję tokiomis skerdimo paslaugomis prancūzai ir vokiečiai prie ūkių esančiose nedidelėse parduotuvėse pardavinėja kokybiškus mėsos produktus.

„Latvijoje turime stacionarią skerdyklą, bet ją teko uždaryti. Gyvus galvijus parduodame užsienyje. Esamomis rinkos sąlygomis sudėtinga dirbti. Juk dabar į skerdyklas ūkininkai dažniausiai atveža prastus, paliegusius gyvulius. Argi įmanoma su tokia produkcija konkuruoti?“ – retoriškai klausė ūkininkas.

Vakariečiai skerdyklas ant ratų vertina dar ir dėl to, kad toks skerdimo būdas leidžia išvengti streso, kurį gyvuliai patiria pakeliui į stacionarias skerdyklas. Anot mokslininkų, dėl ilgalaikio streso pasikeičia gyvulių biocheminiai rodikliai, o tai turi įtakos mėsos kokybei. Mobiliajai skerdyklai atvykus į ūkį, gyvuliai ramiau jaučiasi savo aplinkoje. Dar vienas tokio skerdimo privalumas – mėsos produktų tiekimo grandinės nuo konkretaus gyvulininkystės ūkio iki prekystalio skaidrumas.

Patogu, bet brangu

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, prieš kurį laiką mobiliosiomis skerdyklomis domėjosi ne tik galvijų augintojai, bet ir avininkystės bei triušininkystės ūkių savininkai.

„Asociacijoje apie tai ne kartą esame diskutavę, bet tokiai investicijai reikia kooperuotų pajėgų. Susikooperuoti nėra taip lengva, tad, kas galėjo, nedideles skerdyklas įsirengė savo ūkiuose. Be to, dėl mobiliųjų skerdyklų kiltų daugiau rūpesčių, nes į jas suvežtų skirtingų ūkių triušius, atsirastų didesnė tikimybė plisti ligoms“, – aiškino Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius.

Į kailinių triušių auginimą ir kailinių dirbinių siuvimą persiorientavęs ūkininkas turi triušių skerdyklą, kurioje skerdžia tik savo ūkio augintinius. „Ir anksčiau, ir dabar mums jos pajėgumo pakanka, o kitiems paslaugų neteikiame“, – teigė ūkininkas.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius sakė apie mobiliąsias skerdyklas girdėjęs, tačiau pačiam neteko matyti, kaip jos veikia. Jo manymu, smulkiesiems avių augintojams, skerdžiantiems nedaug gyvulių, būtų per brangu susikooperavus investuoti į tokią įrangą.

„Du mūsų sektoriaus kooperatyvai Molėtų ir Trakų kraštuose turi nedideles stacionarias skerdyklas. Nedideles skerdyklas ūkiuose įsirengę ir atskiri ūkininkai. Kiti naudojasi didesnių skerdyklų paslaugomis“, – pasakojo Ž.Augustinavičius.

Naikinanti politika

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis mano, kad ne tik vakariečiams, bet ir mūsų ūkininkams būtų patrauklios skerdyklos ant ratų. Tačiau dėl nepalankios ir nenuoseklios žemės ūkio politikos nėra nei tokio skerdimo būdo paklausos, nei pasiūlos.

„Teko matyti, kaip Airijos, Škotijos ūkininkai džiaugiasi mobiliosiomis skerdyklomis. Ten specialistai sutartomis dienomis ir valandomis atvažiuoja ir paskerdžia avis, kiaules ar stambiuosius raguočius. Smulkiesiems ūkininkams neapsimoka įsirenginėti stacionarių skerdyklų, todėl mobilioji paslauga – geriausia išeitis. Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, matyt, nenori prasidėti su tokiomis skerdyklomis, nors ūkininkams tai būtų patogu. Tokią paslaugą galėtų teikti fizinis ar juridinis asmuo, nebūtinai tam reikia kooperatyvo – svarbu, kad turėtų leidimą“, – aiškino V.Juodsnukis.

Vidas Juodsnukis

Anot LŠŪS vadovo, požiūris, esą Lietuvoje nėra poreikio turėti mobiliąsias skerdyklas, yra klaidingas. Pagaliau tokį poreikį galima suformuoti, smulkiesiems ūkiams sudarius sąlygas auginti gyvulius ir paukščius. Jeigu tik žmonės pajustų, kad gali uždirbti, atsirastų ir atitinkamų paslaugų, ir norinčiųjų jomis pasinaudoti.

„Dabar smulkieji ūkiai yra naikinami. Iššvaistėme kaimiškuosius resursus, išvaikėme žmones, kurie galėjo kurti šeimos ūkius, gaminti maisto produktus. Buvo leista pavieniams asmenims suformuoti stambius augalininkystės ūkius, iš kurių mažai naudos valstybei. Briuselio institucijos jau pasiruošusios aiškintis, kodėl kaimo plėtrai skirta europinė parama pasiekė tik apie 20 proc. subjektų. Tai jau panašu į nusikalstamą veiklą“, – be užuolankų rėžė V.Juodsnukis.

Nežinia, kodėl neprigijo

Starkevicius Kazys3

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Apie mobiliąsias skerdyklas buvo nemažai diskutuota, per krizę Baisogaloje vyko parodomasis skerdimas, bet tokios skerdyklos pas mus vis dėlto neprigijo. Dabar būtų sunku įvardyti priežastis, kodėl jos nepaplito. Gal turėjome per mažai gyvulių, gal ūkininkų netenkino įkainiai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliami reikalavimai tikrai įveikiami, tai negalėjo būti stabdys įsigyti skerdyklą ant ratų. Kita vertus, yra stacionarių skerdyklų, kurios teikia skerdimo, išpjaustymo paslaugas. Be stambių skerdyklų, pavyzdžiui, tuo užsiima Molėtų rajone Alantos technologijos ir verslo mokykla.

Reikalavimai įveikiami

gintautas-cereska

Gintautas Čereška, VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas

Lietuvoje neįregistruota nė vienos mobiliosios skerdyklos, nors konsultacijų dėl jų būta nemažai. Tokias skerdyklas patvirtinti problemų nebūtų. Reikalavimai aiškūs – higieniška aplinka, gyvulių svaiginimas, šalutinių produktų tvarkymas. Mobiliosios skerdyklos yra įvairių modelių, ant sunkvežimių bazės gali būti įrengtos skerdimo linijos arba pavienio skerdimo įranga. Šios skerdyklos nėra pigios, o pas mus nėra tokio kooperacijos masto, kad ūkininkai galėtų į tai investuoti. Be to, mūsų žemdirbiai mėgsta turėti savo, nelinkę kartu investuoti.

Ūkiuose galima įsirengti nedideles stacionarias skerdyklas laikantis supaprastintų reikalavimų. Išleidome specialų lankstinuką, kaip vienoje patalpoje atlikti visas operacijas ir higieniškai susitvarkyti. Tokių skerdyklų yra daugiau kaip trisdešimt, jose per mėnesį paskerdžiama po 20–30 gyvulių.

Iš viso Lietuvoje yra 84 skerdyklos, kuriose skerdžiami galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai, sumedžioti žvėrys, triušiai, stručiai ir kiti paukščiai. Dar yra daugiau nei 20 mažų skerdyklų, kuriose leidžiama mažais kiekiais skersti paukščius ir triušius vietos rinkai.

Rekomenduojami video