Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skęstantys ūkiai laukia pagalbos

Gausūs krituliai skandina nenuimtą derlių ir neleidžia atlikti rudeninės sėjos bei kitų darbų daugelyje Lietuvos regionų. Ūkininkų nuostoliai didėja, jie nerimauja, kad negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), bankams, kreditoriams, produkcijos supirkėjams. Ekstremalią situaciją jau paskelbė Šilutės, Rokiškio, Panevėžio, Širvintų rajonų savivaldybės. Tai padaryti ketina Ukmergės, Anykščių ir kitos savivaldybės.

Sudėtingi metai

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas teigė, kad tokių, žemdirbiams sudėtingų metų, kokie yra šiemet, pasitaiko kartą per šimtmetį. Dėl gausaus lietaus šalyje dar liko nesudorota 10–15 proc. javų derliaus. Rajonuose, kuriuose vyrauja drėgna žemė, priklausomai nuo iškritusių kritulių kiekio, nenuimta apie pusę javų derliaus. Laukuose likusi didžioji dalis pupų, grikių ir kitų kultūrų.

„Dėl gausaus lietaus ypač nukentėjo tie ūkininkai, kurie neturi džiovyklų ir vylėsi, kad grūdai pradžius laukuose. Nepavydėtina yra ir smulkiųjų ūkininkų, neturinčių savo kombainų bei laukusių, kuomet darbus baigs stambesni, padėtis. Tačiau stambiųjų ūkininkų technika skendo laukuose, jie negalėjo atlikti suplanuotų darbų“, – sakė A.Macijauskas.

LGAA pirmininkas nedrįso prognozuoti, kokių nuostolių patirs ūkininkai, tačiau neabejoja, kad jų, didesnių ar mažesnių, išvengti nepavyks. Kita bėda – žemdirbiai optimaliais terminais negalėjo pasėti žieminių rapsų, o dabar – kviečių. „Todėl dalis nuostolių persikels ir į kitus metus“, – aiškino pašnekovas.

Tikisi supratimo

„Valstiečių laikraščio“ paklaustas, ko iš valstybės tikisi nukentėję žemdirbiai, A.Macijauskas tikino, kad visų pirma viliamasi, jog bus paskelbta nepaprastoji padėtis. Tik tokiu atveju ūkininkai bus garantuoti, kad yra atleidžiami nuo įsipareigojimų, kuriuos turėtų įvykdyti, bet dėl gamtinių aplinkybių negali to padaryti.

„Žinoma, žemdirbiai negalės apsėti pūdymų, įgyvendinti kitų su žalinimu, gera pasėlių agrarine būkle susijusių reikalavimų. Negalės pagal numatytus terminus nušienauti pievų“, – vardijo LGAA pirmininkas ir pridūrė, kad asociacija prašo Vyriausybės ir ministerijos, jog ūkiams, nukentėjusiems nuo nepalankių orų, nebūtų taikomos sankcijos.

Pasak A.Macijausko, susiklostytų absurdiška situacija, jei nenukūlusius javų ūkininkus NMA dar nubaustų ir piniginėmis baudomis. Žemdirbiams tai būtų nepakeliama našta. „Sieksime, kad sankcijos nebūtų taikomos ūkiams, kurie buvo įsipareigoję 2017 metais pasiekti tam tikrą pelningumo lygį, bet dėl nepalankių orų nepavyko to padaryti“, – pabrėžė pašnekovas, pridurdamas, kad pageidaujama, jog ir privatus verslas netaikytų sankcijų tiems žemdirbiams, kurie pagal sutartis nepristatė derliaus arba pristatė prastesnės kokybės grūdus.

J. Žurauskienės nuotr.

Perteklinis drėgnis

LGAA pirmininkas teigė, kad kai kurie rajonai, atsižvelgdami į susiklosčiusią nepalankią situaciją žemės ūkyje, jau paskelbė ekstremalią situaciją, kiti delsia. „Manau, šis žingsnis priklauso nuo rajono valdžios požiūrio į žemės ūkį. Tie merai, kurie yra arčiau žemdirbių, ekstremalią situaciją paskelbė, kiti dar dvejoja“, – savo nuomonę išsakė A.Macijauskas. Pasak jo, asociacija ragina Vyriausybę paskelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje, nes po praėjusį savaitgalį ir šią savaitę praūžusių liūčių drėgmės lygis visuose regionuose yra perteklinis.

Šį faktą konstatuoja ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Minėtos institucijos Informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Dalytė Skeivelienė sakė, kad pirmuosius du rugsėjo mėnesio dešimtadienius nemažai lietaus kliuvo visai šaliai. Mažesniu kritulių kiekiu išsiskiria tik pietiniai rajonai: Marijampolė, Lazdijai, Alytus, Varėna, Vilnius. Per du pastaruosius dešimtadienius minėtuose rajonuose iškrito nuo 55 iki 60 milimetrų kritulių, o vidutinė mėnesio norma yra 53 milimetrai.

„Dviejų rugsėjo mėnesio dešimtadienių kritulių norma jau yra viršyta 1,3–1,4 karto, – sakė D.Skeivelienė. – Kitose Lietuvos dalyse per minėtą laikotarpį iškrito 80 milimetrų ir daugiau kritulių, kai kuriuose Žemaitijos rajonuose – net iki 210 milimetrų. Rytų Lietuvą lietus plauna jau nuo liepos mėnesio. Čia dviejų pastarųjų dešimtadienių kritulių norma viršyta 1,5– 4 kartus.“

Pirmieji Lietuvoje

Dėl katastrofiškos padėties žemės ūkyje pirmoji Lietuvoje ekstremalią situaciją paskelbė Rokiškio rajono savivaldybė. Šios savivaldybės meras Antanas Vagonis teigė, kad ūkininkai tebeskaičiuoja nuostolius, nes lietus nesiliauja. Žemdirbiai tikėjosi nuimti grikius, tačiau dėl oro sąlygų darbų neįstengs atlikti. Nejuda ir žemės dirbimo bei žiemkenčių sėjos darbai. Šiame rajone, pasak mero, pragaištingos sąlygos susidarė jau paskutinėmis rugpjūčio dienomis – per javapjūtę iškrito 3,5 karto didesnis kritulių kiekis už įprastą daugiametį.

A.Vagonis sakė, kad prieš paskelbiant ekstremalią situaciją Rokiškio rajono seniūnijų darbuotojai rinko duomenis apie apsemtų pasėlių plotus, išplautus kelius ir kt. „Sudėtinga buvo paskelbti nepaprastąją padėtį, nes neatitikome kai kurių kriterijų. Vis dėlto po tarybos posėdžio juristai rado priežasčių, teisiškai leidžiančių tai padaryti. Į mus patarimo dabar kreipiasi aplinkinių rajonų savivaldybės: Pasvalio, Biržų, Ignalinos, Zarasų“, – pasakojo A.Vagonis.

Rokiškio taryba, dar prieš paskelbdama ekstremalią situaciją, kreipėsi į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir Aplinkos apsaugos ministeriją ir išdėstė, kokioje sunkioje padėtyje yra atsidūrę šio rajono žemdirbiai bei prašė padidinti jiems dyzelino, skirto žemės ūkiui, sąnaudas.

Panevėžio rajone taip pat paskelbta ekstremali situacija. Šio rajono galva Povilas Žagunis sakė, kad, negalutiniais duomenimis, apsemti yra beveik 4,5 tūks. ha pasėlių. „Per vieną parą mūsų rajone iškrito daugiau kaip 50 milimetrų kritulių, o vidutinė mėnesio norma yra 53 milimetrai. Tokių metų kaip šie man nėra tekę matyti. Liepos ir rugpjūčio kritulių normos buvo trigubai didesnės nei įprastais metais“, – kalbėjo P.Žagunis ir pridūrė, kad šiuo metu rajono savivaldybė renka duomenis apie ūkininkų patirtą žalą. Ji gali siekti šimtus tūkstančių eurų.

Širvintų rajone nemažai vis dar nenuimto derliaus apsemta, žemė vandens nebesugeria, o technika negali įvažiuoti į laukus. Preliminariais duomenimis, kai kuriuose šio rajono ūkiuose nesudorota daugiau nei pusė derliaus.

Pasiruošę skelbti

Šią savaitę žemdirbių problemas išklausė Ukmergės rajono savivaldybės Kaimo ir aplinkosaugos komiteto nariai. Šio rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša akcentavo, kad dėl labai didelio kritulių kiekio į laukus nepajėgia įvažiuoti jokia technika.

„Rajono laukuose yra likę apie 40 procentų nenuimto derliaus. Žemdirbiai mano, kad dėl pragaištingų oro sąlygų jo sudoroti nebepavyks“, – padėtį apibūdino A.Valaiša. Ukmergės meteorologinės stoties duomenimis, rugpjūčio mėnesio kritulių norma buvo143,9 milimetro, o mėnesio norma yra 74 milimetrai. Pirmomis rugsėjo savaitėmis jau iškrito viso mėnesio kritulių norma. Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas sakė, kad ūkininkų veikla yra sutrikdyta, todėl savivaldybė ketina skelbti nepaprastąją padėtį. Pasak mero, ūkininkai prašo, kad rajono valdžia jiems padėtų, todėl ieškoma būdų, kaip tai padaryti geriausiai.

Sudėtinga situacija susiklostė ir Anykščių rajone. „Nepaprastoji padėtis rajone dar nepaskelbta, nes formaliai žiūrint į ekstremalių situacijų sąlygas yra labai sunku atitikti nurodytus rodiklius. Praėjusią savaitę savivaldybės vadovai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Seimo Kaimo reikalų komitetą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų pripažinimo. Šią savaitę dar kartą bus svarstomas ir ekstremalios situacijos paskelbimo klausimas“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis.

Skaičiuos nuostolius

ŽŪM, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, kreipėsi į NMA, bankus bei grūdų supirkėjus, su kuriais buvo sudarytos išankstinės grūdų pardavimo sutartys, prašydama supratingumo ir, esant galimybei, atidėti žemdirbių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

„Javapjūtė sudėtinga visoje šalyje. Štai, pavyzdžiui, Biržų rajone šį mėnesį orai leido dirbti vos tris dienas. Iki šiol čia nenukulta apie 20 procentų žieminių kviečių, o vasarinių – net apie 70 procentų. Vasariniai rapsai nė nepradėti kulti, nepradėta ir rudeninė sėja. Melioracijos grioviai pilni vandens, ūkininkai negali pradėti šienauti griovių, kuriuos būtina nušienauti iki spalio 1 d. Dar sudėtingesnė situacija yra Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio rajonuose – lietūs čia buvo itin intensyvūs, o traktoriai, kaip liūdnai juokauja ūkininkai, laukuose plaukioja. Kai kurių rajonų savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją,  o Rokiškio rajone paskelbta ir savivaldybės lygio nepaprastoji padėtis. Tad kreipiamės į NMA, bankus bei grūdų supirkėjus, su kuriais buvo sudarytos išankstinės grūdų pardavimo sutartys, ir prašėme supratingumo“, – teigė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

ŽŪM ragina ūkininkus skaičiuoti ir fiksuoti patirtus nuostolius. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniu prašymu suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymus reikia pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo dienos.

Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministerijos artimiausiu metu kreipsis į Europos Komisiją dėl galimų subsidijų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Jau ateinančią savaitę žemės ūkio ministras B.Markauskas kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu aplankys vieną iš nukentėjusių regionų ir aptars paramos nuostolių patyrusiems ūkininkams suteikimo galimybes.

Ragina neatidėlioti

stancikas_andrejus

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Pakelbus ekstremalią situaciją sudaroma galimybė ūkininkams, gaunantiems ES paramą, turėti oficialų pasiteisinimą NMA, kodėl nevykdomi prisiimti įsipareigojimaii, taip pat palengvinama situacija kitose srityse. Todėl Kaimo reikalų komitetas išsiuntė savivaldybėms raštus, kad jos įvertintų esamą padėtį rajone ir imtųsi visų reikiamų priemonių, kad ji kuo greičiau būtų įvardyta kaip ekstremali situacija. Skelbti nepaprastąją padėtį visoje Lietuvoje kol kas nėra pagrindo, nes kai kurie rajonai nuo lietaus stichijos nėra stipriai nukentėję.

Rekomenduojami video