Už pirmuosius 30 ha skyrus didesnes išmokas, padaugėjo vadinamųjų sofos ūkininkų, įsitikinę kai kurie žemės ūkio produkcijos gamintojai. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tikina, kad tų, kurie deklaruoja pievas, yra labai nedaug – viso labo nepilni 3 proc. Ir judinti jų šiukštu neleidžia ES reglamentai.

Ūkininkai neabejoja, kad „sofininkų“ yra kur kas daugiau, nes žemės savininkai neva prisidengia dirbančiais žemdirbiais – išnuomoja jiems žemę ir liepia sėti javus, kuriuos deklaruoja ir pasiima išmokas bei pigesnį žymėtąjį dyzeliną. Natūralu, kad kyla klausimas: kam tada skiriamos tiesioginės išmokos – iš tikrųjų žemę dirbančiam ūkininkui ar jam žemę dirbti perleidusiam savininkui?

Peikia didesnes išmokas

„Ir Seimo nariai, ir ŽŪM valdininkai skelbia, kad palaiko kaimą, remia smulkiuosius ūkius, tačiau iš tikrųjų dabar smulkieji ūkininkai tampa tiesiog vergais“, – „Valstiečių laikraščiui“ pareiškė Audronė Miškinienė, šeimos pieno ūkio savininkė iš Alytaus rajono.

Pieno gamintoja paaiškino, kad smulkiuosius ūkius į savotišką vergystę pastūmėjo pirmiesiems 30 ha skirtos didesnės išmokos. Ši parama, priešingai nei tikėtasi, ne vienam nedideliam ūkiui tapo ne paspirtimi, o nemenka našta ar net spąstais. Anot jos, toks išbandymas kai kuriems jų gali būti paskutinis.

Kodėl smulkieji ūkininkai, ypač pieno gamintojai, užuot džiaugęsi, peikia sprendimą už pirmuosius 30 ha skirti didesnes išmokas? Juk jie patys dėl to kovojo.

Tapo įkaitais

„Deklaravo, kad stengėsi dėl nedidelių šeimos ūkių, o išėjo taip, kad smulkieji ūkininkai tapo „sofininkų“ įkaitais. Žemės nuoma pabrango, žemės savininkai patys pradėjo deklaruoti naudmenas ir gauti išmokas. Jie naudojasi ir galimybe įsigyti pigesnio dyzelino, o ūkininkai turi džiaugtis, kad gavo dirbti žemės lopinėlį. Daug kas sutinka su tokiomis sąlygomis, nes neranda kitos išeities. Grūdininkams dėl to problemų gal ir nekyla, nes jie pakankamai gauna už produkciją. O pieno gamintojams dabar likti be išmokų ir pigesnių degalų tolygu pražūčiai. Valdžia tai ignoruoja, o galėtų labiau pasistengti dėl smulkiųjų ir neskirti išmokų stambiesiems, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Lenkijoje“, – teigė A.Miškinienė.

Pieno ūkio savininkė piktinosi, kad „sofininkai“ esą verčia ūkininkus savo žemėse sėti javus: „Tokių pavyzdžių tikrai nemažai. Taip jie padidina ūkio ekonominį dydį ir ruošiasi teikti paraiškas 15 tūkst. eurų paramai, kuri skirta smulkiesiems ūkiams, gauti. Jie, aišku, įsipareigos auginti ne gyvulius, o, pavyzdžiui, graikinius riešutmedžius, kurie derlių duos po 5 ar 10 metų. ŽŪM tikrai neatsijos, ar tokius projektus teikia sofos ūkininkai, ar smulkieji produkcijos gamintojai.“

A.Miškinienė sakė, kad smulkieji ūkininkai priversti paklusti žemės savininkų pageidavimams, kitaip žemės niekas nenuomotų. „Vyksta konkurencija dėl žemės. Ji smarkiai pabrango, mažiesiems sunku jos įsigyti. Jie iš paskutiniųjų kapstosi, bando išgyventi, todėl sutinka su visomis sąlygomis. Smulkiesiems ūkiams dabar iš tikrųjų labai sunku, nors visi politikai tik ir kalba, kaip reikia rūpintis šeimos ūkiais. Prieš rinkimus tokių kalbų bus dar daugiau“, – apgailestavo 40 melžiamų karvių laikanti pieno gamintoja.

Gundo išmokos

„Tiesioginės išmokos, lengvatos dyzelinui įsigyti turi priklausyti tikram ūkininkui, tačiau yra nemažai atvejų, kai jos atitenka naudmenas deklaruojančiam, bet jų nedirbančiam žemės savininkui. Žinoma, ūkininkai turėtų elgtis principingai ir to neleisti, bet dažnai ekonominės aplinkybės nuslopina principingumą“, – kolegei iš Dzūkijos pritarė žemaitis Marijus Kaktys.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas M.Kaktys abejoja dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiamų duomenų, esą sofos ūkininkų tėra tik apie 3 proc. „Iš tikrųjų jų yra daugiau. „Sofininkai“ deklaruoja ne tik pievas, bet ir javus, kuriuos jų žemėse sėja tikri žemdirbiai, ir tokiu būdu tampa aktyviais ūkininkais. Šis procesas suintensyvėjo, kai buvo padidintos išmokos už pirmuosius hektarus. Jos gundo vis daugiau žemės savininkų deklaruoti naudmenas ir gauti paramą“, – apie tai, kaip iškreipiama statistika, pasakojo pieno ūkio savininkas.

Dalis paramos paleidžiama vėjais?

M.Kaktys pabrėžė, kad smulkiuosius ūkius remti būtina, tačiau reikia griežtai atskirti dirbančius žemdirbius ir sofos ūkininkus. Tai reikėjo jau seniai padaryti, tačiau politikams, matyt, paranku išlaikyti „sofininkus“.

„Čia daug visokių povandeninių srovių sukasi, todėl ir rezultatų nėra. Kaimo gyvybingumą reikia palaikyti kitokiomis priemonėmis, o ne tiesioginėmis išmokomis“, – samprotavo žemaitis.

Pieno gamintojo neįtikina ŽŪM pateikiami argumentai, esą sofos ūkininkų liesti neleidžia ES reglamentai. „Vakarų valstybėse visa žemė intensyviai dirbama. Ten beveik nėra „sofininkų“, todėl remtis tų šalių patirtimi neprotinga. Mums reikia atsižvelgti į savo šalies specifiką ir atitinkamai elgtis“, – sakė ūkininkas.

A.Miškinienė įsitikinusi, kad, tinkamai nesuformulavus aktyvaus ūkininko sąvokos, dalis paramos smulkiesiems ūkiams paleidžiama vėjais ir nepasiekia tikslo.

Siūlo keisti išmokų schemą

Kai kurie pieno gamintojai prabilo, kad išmokos už pirmuosius hektarus schemą reikėtų atšaukti ir netaikyti pieno sektoriui, nes ji dabar esą naudingesnė sofos ūkininkams.

„Taip, yra tokių svarstymų. Pieno ūkiams reikėtų atsisakyti didesnės paramos už pirmuosius hektarus ir išmokas visiems padalyti vienodai. Tačiau būtų pernelyg sudėtinga atskirti vien tik pienininkams skirtą tiesioginę paramą ir ją administruoti. Tad šis pasiūlymas, matyt, nebus įgyvendintas“, – samprotavo M.Kaktys.

„Pasigirdo siūlymų, kad pienininkams už pirmuosius hektarus skirtas išmokas reikėtų išdalyti pagal pagaminto pieno kiekį. Manau, kad tai būtų nesąmonė. Pirmiausia dėl to, kad stambieji pieno gamintojai primelžia iš karvės daug daugiau, nei smulkieji“, – siūlomus rėmimo schemos pakeitimus kritikavo A.Miškinienė.

Ūkininkė mato vienintelį būdą, kaip neleisti sunykti nedideliems ūkiams ir palaikyti kaimo gyvybingumą, – išmoką už pirmuosius hektarus skirti tik smulkiesiems ūkininkams ir būtinai tiems, kurie dirba ir gamina žemės ūkio produkciją.

Uždraudė išmokas sieti su gamyba

Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka nurodė, kad tiesioginės išmokos priklauso tiems, kas deklaruoja žemės ūkio naudmenas. Kartu jis pripažino, kad negerai, kai žemės savininkas gali pasakyti ūkininkui: „Tu dirbk, o aš deklaruosiu.“

S.Cironka įsitikinęs, kad tokia prieštaringa situacija susiklostė ne be žemdirbių dalyvavimo: „Jei ūkininkai sudarytų tvirtas, Registrų centre įregistruotas nuomos sutartis, savininkai negalėtų šiaip sau jų nutraukti ir deklaruoti žemių. O jeigu taip atsitinka, vadinasi, ir patys ūkininkai galbūt dalyvauja tokiame žaidime.“

Žemės ūkio viceministras pabrėžė, kad žemės ūkio naudmenas gali deklaruoti visi aktyvūs ūkininkai, t. y. tie, kurie turi žemės ir laikosi geros agrarinės būklės. Išmokos neskiriamos tik už stadionų, geležinkelių, oro uostų ir panašaus pobūdžio žemes.

„Tai – reglamentinė nuostata, taikoma visos Bendrijos valstybėse. Mes ne kartą bandėme aiškinti, kad aktyviu turėtų būti pripažintas toks ūkininkas, kuris gamina vienokią ar kitokią produkciją. Bet Europos Komisijos atsakymas visada būdavo vienareikšmiškas – net nebandykite išmokų susieti su gamyba. Taigi, mūsų manymu, situacija nėra gera, tačiau imtis griežtų priemonių ir sankcijų negalime“, – nurodymus iš Briuselio priminė žemės ūkio viceministras.

Kita vertus, S.Cironka nelinkęs sureikšminti sofos ūkininkų problemos. Anot jo, 2014 m. duomenys rodo, kad tiems, kurie deklaravo žalienas, teko apie 2,5 proc. tiesioginių išmokų.

„Tai nėra daug. Organizuoti daugybę patikrų kainuotų brangiau, nei sofos ūkininkams išmokėta paramos. NMA šiemet turėjo patikrinti ūkius, kurie deklaravo žalienas, bet nelaiko gyvulių, ir įvertinti, kokia iš tikrųjų yra padėtis“, – sakė žemės ūkio viceministras.

Nuogąstavimų neišsklaidė

NMA praėjusių metų deklaravimo patikrų rezultatų „Valstiečių laikraščiui“ nepateikė. „Galutinių duomenų dar nėra“, – nurodė NMA Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė.

NMA taip pat neišsklaidė ūkininkų nuogąstavimų, esą pastaraisiais metais, padidėjus išmokoms už pirmuosius 30 ha, galėjo padaugėti sofos ūkininkų. „Jei nustatoma, kad ir vienas, ir kitas pareiškėjas (ūkininkas ir žemės savininkas – aut. past.) deklaravo tą patį plotą, jų prašoma pristatyti žemės valdymo teisę ir dirbimą įrodančius dokumentus. Parama mokama tam pareiškėjui, kuris pristato reikalingus dokumentus iki numatyto termino“, – tiek informacijos pateikė NMA atstovai.

A.Mileikaitė pabrėžė, kad tuo atveju, kai žemės savininkas išnuomoja žemės ūkio naudmenas kitam asmeniui, pasirašydamas su juo nuomos ar panaudos sutartį, žemę deklaruoti ir išmokas gauti gali tik ją dirbantis nuomininkas.

Ji taip pat pridūrė: „Jei atliekant paraiškos administravimą nustatoma, kad prašoma paramos už plotą, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla, laikoma, kad yra deklaruojami didesni žemės ūkio naudmenų plotai, nei reikalavimus atitinkantys plotai, ir pagal tai taikomos atitinkamos sankcijos. Jų dydis priklauso nuo remiamo ir neremiamo ploto santykio. Pažymėtina, kad paraiška kiekvienu atveju yra vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į atitikimą visiems teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.“

Sofos ūkininkai – mitas?

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas

Sofos ūkininkų problema tėra mitas, kurį skleidžia stambieji žemdirbiai. NMA duomenimis, iš 136 tūkst. įregistruotų ūkių yra tik 5 tūkst., kurie turi pievų. Ir dar neįrodyta, kad jie nieko nedaro. Stambūs ūkiai nenori, kad smulkiesiems būtų skirtos didesnės išmokos. Jiems iškilo pavojus, nes savininkai savo žemės nenuomoja pusvelčiui, patys pradėjo dirbti ir gauti išmokas. Kalbos apie tai, kad žemės savininkai ūkininkus verčia sėti javus, – juokingos. Jei taip sudera, vadinasi, patys kalti.

2017 m. bus peržiūrėta, kaip skirstoma parama. Mūsų sąjunga sieks, kad šeimos ūkiai būtų dar labiau remiami išmokomis. Taip daro lenkai. Jie iš antro ramsčio (kaimo plėtrai skirtos paramos biudžeto) į pirmąjį (tiesioginių išmokų biudžetą) perkėlė Briuselio maksimaliai leidžiamus 25 proc. lėšų. Be to, jie maksimaliomis išmokomis paremia pirmuosius 30 ha. Mes irgi to reikalausime, nes tiesioginės išmokos – vienintelė įmanoma parama smulkiesiems ūkiams. Tokie ūkiai nėra pajėgūs pasinaudoti investicine parama. Duomenys rodo, kad to negali padaryti apie 80 proc. ūkininkų. Pastarieji nori, kad niekas nesikeistų. Be to, siūlysime, kad, kaip ir kitose ES šalyse, dirbantiesiems daugiau kaip 500 ha, nebūtų mokamos tiesioginės išmokos.