Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje siūloma apriboti piktžoles naikinančio glifosato – populiaraus herbicido raundapo veikliosios medžiagos – naudojimą.

Jį nuo 2022-ųjų liepos siūloma drausti purkšti tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomas teritorijas. Išimtys būtų taikomos tik žemės ūkyje ir naikinant kenksmingus žmogui invazinius augalus.

Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Augalų apsaugos įstatymo pataisas. Anot jų iniciatoriaus socialdemokrato Lino Jonausko, jas parengti paskatino atvejai, kai šia pavojinga medžiaga kelininkai pernai išpurškė pakeles Žemaitijos nacionaliniame parke.

„Dėl to visos pakelės buvo nurudavusios ir ūkininkų laukams kliuvo šito chemikalo poveikio“, – Seimo posėdyje teigė parlamentaras. Valstietis Stasys Tumėnas apgailestavo, kad Lietuvos ir Europos mokslininkai nespėja surasti naujų chemikalų.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus atstovė Raimonda Grigaitė BNS informavo, kad šiemet Lietuvoje nebuvo registruota naujų produktų su glifosatu, o iš viso jų įregistruota 25.

2020 metais buvo registruoti trys nauji tokie produktai, 2019 metais – šeši. Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungoje (ES) bus naudojamas iki 2023 metų. Tam pritarė ir Lietuva. Tačiau R. Grigaitė BNS nurodė, kad situacija gali pasikeisti, kai keturios ES valstybės išanalizuos naujausius mokslinius tyrimus apie glifosato poveikį. „Tada bus sprendžiama dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo arba ne“, – sakė ji.

Be kita ko, ES yra palikusi teisę valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar jos nori anksčiau taikyti glifosato naudojimo apribojimus. Glifosatą sukūrė ir 1974 metais juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas parodė, kad glifosatas gali sukelti vėžį, bet vėliau atlikti tyrimai ne visada tai patvirtindavo.