Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkai už pusdykę grūdų neatiduoda

Užauginę gerą derlių, Lietuvos ūkininkai ir derliaus supirkėjai kasdien žvalgosi į grūdų sektoriaus užsienio biržas bei rinkas, nes kainos kol kas tokios menkos, kad netenkina nei vienų, nei kitų. Tačiau laiko dairytis turi ne visi, nes ūkininkus slegia kreditai, skolon paimtos sėklos ir javų priežiūros priemonės.

Piko nelaukė

Kėdainių krašte įkurto kooperatyvo „Lietuviški javai“ direktorius Nerijus Liukenskis skaičiuoja, kad grūdinių kultūrų derlius šiemet pas juos didesnis nei penkerių pastarųjų metų buvęs vidutinis derliaus vidurkis. Tik derliaus kokybė, pasak jo, galėjo būti ir geresnė, nes išgulė 50–60 proc. „Skageno“ veislės kviečių. Išguldytuose javų laukuose trūko arba piltinio tankio, arba baltymų kiekio, tad ir kokybiniai rodikliai neleido pasidžiaugti jiems „Ekstra“ klasės kokybe – šiemet dominuoja 2 klasės grūdai. Nepaisant to, kėdainiškių lūkesčius pateisino didesni kiekiai iškultų grūdų.

„Lietuviški javai“ duomenimis, jų ūkininkai iš 1 ha vidutiniškai kūlė 3,7 tonas rapsų, kviečiai byrėjo 6–7 tonos užskaitomojo svorio, o miežių – 5–6 tonos. Gamta po dviejų sausros metų šiemet Kėdainių ūkininkams davė pakankamai gerus grūdinių kultūrų derliaus rezultatus.

„Dirbame su 42 nariais, apjungiame apie 20 tūkst. ha. Beveik 90 proc. mūsų kooperatyvui priklausančių ūkių yra Kėdainių rajone, kur vienos derlingiausių žemių Lietuvoje“, – pabrėžė kooperatyvo vadovas.

Minėtas kooperatyvas superka grūdus iš savo narių-ūkininkų, o paskui juos parduoda rinkoje. Vadovo pastebėjimais, rugsėjį grūdų paklausa rinkose gerokai prislopusi. Jo teigimu, pirma priežastis – labai didelis grūdų antplūdis. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius jis pavadino „piko sezonu“.

Kooperatyvo „Lietuviški javai“ vadovas prognozavo, kad rugsėjį ir spalį grūdus dar teks saugoti aruoduose. Per tą laiką tikisi, kad Rusijos tiekėjai šiek tiek pakels kainas. „Kai pardavimų kiekiai sumažės, susiformuos tikros rinkos kainos. Tada prasidės rimta prekyba“, – galimą grūdų paklausą rinkose prognozavo N.Liukenskis.

Pasak vadovo, jie stengiasi į rugpjūčio-rugsėjo prekybą nepasiruošę iš anksto nepatekti. Išankstiniais sandoriais dalį būsimo derliaus pardavinėjo dar sausio-vasario mėnesį, nes tuo metu buvo aukštesnės kainos. Tokie sandoriai jiems leidžia užsidirbti ir laiku atsiskaityti su savo partneriais bei tiekėjais. „Rugpjūčio-rugsėjo mėnesį sandorių nesudarinėjame, nes tuo metu kainos būna nukritusios iki 15–20 eurų už toną“, – patikino vadovas.

Jis mano, kad ir kiti žemdirbiai šiemet matė, kad derlius bus šiek tiek didesnis negu vidutinis. Gegužės mėnesį buvo galimybė pardavinėti brangiau negu šiandien moka supirkėjai. „Tai tiesiog reikia stebėti rinką ir, įvertinus savo derliaus potencialą, nebūti per daug godžiam, dalį derliaus parduoti anksčiau. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pardavimai būna sudėtingi. Parduoti galima, bet kainos – ženkliai mažesnės“, – patarė jis.

Aruodai pilnutėliai

Meškučių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkė Dalė Pielikienė sakė, kad sezonas nebuvo lengvas, bet šiųmetis grūdinių kultūrų derlius tikrai patenkino ir jos ūkio lūkesčius.

Dalė Pielikienė

„Gerai, kad šiemet laiku palijo, pasėliai gavo drėgmės, todėl įdėtas triūsas ir įterptos trąšos davė tam tikros naudos. Blogai, kad praėjo liūtys ir kai kuriuos pasėlius suguldė – javapjūtė buvo labai sunki“, – pamena Marijampolės krašto ūkininkė D.Pielikienė.

Didelę patirtį sukaupusi grūdinių kultūrų augintoja apgailestavo, kad šiuo metu, rugsėjo viduryje, nesijaučia, jog būtų galima gera kaina parduoti grūdines kultūras. Atvirkščiai, jos teigimu, tokiu metu grūdų supirkimas Lietuvoje jau yra beveik sustojęs, nes elevatoriai prisipildė pilnas aikšteles grūdų ir nebenori jų priimti. D.Pielikienė kol kas saugoja derlių savame ūkyje.

„Manau, kad aukštų grūdų kainų šiemet tikrai nebebus, nes konkuruojame ne tik su Europos Sąjunga, bet ir su Ukraina, Rusija. Ukrainiečiai jau išmoko auginti grūdines kultūras. Manau, kad jie grūdų pardavime visada bus pirmoje vietoje“, – sakė Meškučių kaimo ūkininkė.

Tokių derlių nepardavusių ir jį tebesaugančių ūkininkų – daugybė.

Alternatyva – sušerti gyvuliams

Viename stambiausių Kazimiero Gudžiūno ūkyje (Šilutės r.) dirbama apie 600 ha žemės. Daug pievų, bet yra ir ariamų plotų, kuriuos užima grūdinės kultūros, nes auginama apie 600 galvijų. Pienininkystės ūkio savininkas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jam šie metai buvo neblogi. Ūkininkas viską, ką užaugino, sunaudos savame ūkyje, pardavimui neliks nieko ir dėl to nė kiek nesigaili. „Jeigu parduočiau, paskui man vis tiek reikėtų pirkti grūdus“, – sakė jis.

K.Gudžiūno ūkyje grūdinių kultūrų derlingumas buvo vidutinis, bet ir žemės čia ne pačios geriausios. Nieko netenka parduoti, atvirkščiai – kartais tenka nusipirkti. „Aplinkiniai smulkieji ūkininkai atveža, tai dar ir iš jų nuperku“, – sakė gerą darbą padarantis didelio ūkio savininkas.

Jis šiemet už pašarinius grūdus, priklausomai nuo kultūros, moka 130–140 eurų už toną. Tokia kaina įvertinti kviečiai, miežiai, o avižos ir rugiai – truputį pigiau. „Neperku masiškai. Bet jeigu žmogus turi 3–4 tonas, atveža, tai iš jo nuperku, jei mano pažįstami, aplinkiniai kaimynai ar pas mane dirbantys žmonės. Jiems padedu“, – pasakojo Šilutės rajono ūkininkas, neneigdamas, kad ir jam pačiam gerai, nes karvėms per sezoną reikia daug pašarų.

Prekyba grūdais sulėtėjo

AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis sakė, kad jie superka grūdus rugsėjį ir šis procesas juda. Jie turi dešimt elevatorių Lietuvoje ir tris Latvijoje. Šiais metais jiems neblogai sekasi tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje – rugsėjo 14 dieną jau buvo supirkę daugiau nei 1 mln. tonų grūdų.

„Populiariausi ir paklausiausi yra 2 klasės kviečiai su 12,5 proteino. Panašu, kad ūkininkams pavyko užauginti tokią kokybę. Pastebėjome, kad kai kuriuose regionuose trūksta natūrinio svorio, bet grūdų kokybė pakankamai nebloga – tinka eksportui“, – komentavo jis.

Anot S.Banelio, kai kuriuose ūkiuose šiemet pavyko užauginti net gan aukštos kokybės grūdus. Bet vėlgi – šiais metais jie tokios paklausos neturi. Ispanija, viena iš pagrindinių jų importuotoja, šiemet pati užsiaugino pakankamai neblogą derlių. Paklausos aukštos klasės kviečiams kol kas nėra.

AB „Linas Agro“ atstovas neneigė, kad gan intensyvūs grūdų supirkimo tempai rudenį truputį apstojo. Tam esą įtakos turėjo tai, kad ūkininkams prasidėjo rudens sėjos darbai laukuose. „Bet grūdų tiekimas vyksta. Ūkininkai turi įsiskolinimų įmonėms už paimtą produkciją (trąšas, pesticidus, sėklas), kreditus. Tai jie irgi dėl to paties veža grūdus, kad padengtų įsiskolinimus rugsėjo 30 dienai. O kas bus artimiausioje perspektyvoje, sunku pasakyti“, – teigė S.Banelis.

Dabar svarbiausia parduoti

Ignas Jankauskas

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas

Visų kultūrų derlingumas šiemet, mūsų žiniomis, buvo tikrai didesnis. Bendras augimas buvo 15–20 proc. didesnis nei praėjusiais metais. Nepaisant šį sezoną ne visuomet palankių oro sąlygų, žemdirbiams pavyko laiku nuimti derlių.

Ūkininkai šiais metais dėjo tikrai labai dideles pastangas, kad kūlimo sezonas būtų kuo greitesnis ir trumpesnis. Tokia strategija pasitvirtino. Rugpjūtį paskelbta hidrologinė sausra bei dažni drėkinantys, bet į dirvą giliau neprasiskverbiantys lietūs paveikė grūdų kokybę – ji suprastėjo. Yra nemažai padygusių grūdų, o tai – sugulusių ir sudrėkusių javų rezultatas. Mažiau pirmos klasės ir daugiau trečios klasės grūdų. Nemaža dalis antros klasės grūdų tapo trečios klasės grūdais. Tad derliaus netrūksta, bet jo kokybė prastesnė negu praėjusiais metais.

Nors grūdų eksportas į užsienio rinkas ir toliau vyksta visu pajėgumu, pastebima grūdų supirkimo lėtėjimo tendencija. Eksportas šiuo metu vyksta pilnais tempais. Pagrindinės eksporto rinkos – Šiaurės Afrika, kažkiek tam tikrais metais nuvežama į Ameriką, praėjusiais metais viena partija buvo išvežta į Kiniją, su kuria, tikriausiai, ir šiais metais bus prekiaujama, nes neteko matyti pranešimo dėl nusiskundimų. Taip pat šiek tiek labai aukštos klasės grūdų perka Ispanija. Nišinės kultūros, pavyzdžiui, grikiai, keliauja į Lenkiją ir Vokietiją. Tuo metu ekologinė produkcija gabenama į Vokietiją, Vakarų Europos šalis.

Kainos kinta nedaug

Bendrovės „Linas agro“ grūdų rinkos apžvalga, 39 savaitė

Per praėjusią savaitę (09.07–09.12) buvo stebimi nežymūs kainų pokyčiai kviečių biržoje. Kviečių kaina biržoje padidėjo 0,13 proc. ir savaitės pabaigoje buvo 188,50 eurų (prieš savaitę kaina siekė 188,25 eurų). Rapsų kaina per savaitę sumažėjo iki 382,25 eurų, t. y. 0,59 proc. (prieš savaitę buvo 384,50 eurų).

Prognozuojama, kad Bulgarijoje 2020 metų kviečių derlius sumažės 24 proc. ir sieks 4,6 mln. tonų. 2019 metais Bulgarijos kviečių derlius buvo 6,1 mln. tonų.

Dėl užsitęsusių sausrų analitikai tai pat sumažino Ukrainos 2020 metų grūdų derliaus prognozę iki 71,34 mln. tonų, kai prieš tai buvusi prognozė siekė 76,15 mln. tonų. Ukraina pirmą kartą per 12 metų išplukdė 60 000 tonų kviečių krovinį į Saudo Arabiją.

Australijos analitikos agentūra „ABARES“ 12 proc. padidino Australijos 2020 metų kviečių derliaus prognozę. Prognozuojama, kad 2020 metų kviečių derlius bus 28,9 mln. tonų, kai prieš mėnesį ta pati agentūra prognozavo, kad kviečių derlius sieks 26,7 mln. tonų.

„Sovecon“ analitikai didina Rusijos 2020 metų kviečių derliaus prognozę iki 83,3 mln. tonų. Prieš tai buvusi kviečių derliaus prognozė sudarė 82,6 mln. tonų. Pagrindinė padidėjimo priežastis – didesnis kviečių derlingumas Sibiro regione.

 

Rekomenduojami video