Jau antrus metus ūkininkai bando susigrąžinti prarastas pozicijas – anksčiau ūkiuose iš vieno požeminio vandens gręžinio buvo leidžiama per parą žemės ūkio darbams be mokesčio naudoti iki 100 kub.m vandens. Buvusi Vyriausybė skubos tvarka dar bandė ištaisyti 2015-aisiais padarytą klaidą. Praėjusių metų pavasarį premjeras Aplinkos ministerijai pavedė atlikti formalumą – atšaukti iki 10 kub. m sumažintą nemokamo požeminio vandens naudojimo ribą. Tačiau senoji valdžia savo pripažintos klaidos ištaisyti nebesuspėjo, o naujoji neskuba to padaryti.

Su karve nepasiderėsi

Per 100 melžiamų karvių Veiveriuose (Prienų r.) turintis ūkininkas Martynas Butkevičius su ironija vertina susidariusią padėtį: „Vieni valdininkai aiškina, kaip ūkyje sukurti palankias gyvulių laikymo sąlygas, o kiti seka pasakas apie požeminio vandens taupymą. Aš gal ir galiu mažiau vandens gerti, bet gyvuliui juk nepasakysi: „Klimatas šyla, kai kur žmonėms trūksta geriamojo vandens, taigi ir mums reikia taupyti. Gal tu, karvute, nuo šiol mažiau gerk vandenėlio.“

Kukliausiais ūkininko skaičiavimais, jo ūkyje per parą neretai sunaudojama apie 60 kub. m požeminio vandens. Per darbus ir valdžios sprendimų gausą ne tik Martynas, bet ir daugelis jo kolegų tik iš „Valstiečių laikraščio“ sužinojo, kad jau viršija anksčiau nustatytą 10 kub.m ribą. Už viršytą kiekį reikės mokėti po 0,1 euro už kub. m.

„Jau pavargau nuo tokių naujienų. Tai rodo, kad valdžia tik žodžiais stabdo emigraciją“, – liūdna gaida pokalbį baigė ūkininkas iš Veiverių.

Papildomos išlaidos

Valdininkai klystų, jei manytų, kad ūkininkų nuomonių neverta paisyti, nes jie yra suinteresuoti ir niekada nepritars mokesčių didinimui. Štai 250 melžiamų karvių laikančio Šilalės rajone esančio Raudonių ūkio vadovas Tomas Raudonius yra pakankamai savikritiškas.

„Suprantu raginimus prisidėti prie gamtos saugojimo, kai kurie ūkininkai tikrai galėtų racionaliau naudoti vandenį. Tačiau tikslo nepasieksime, jeigu valdžia perlenks lazdą. Prieš priimant sprendimus vertėtų gerai pasverti, atlikti tyrimus, kaip kurią sritį paveiks tas sprendimas“, – pragmatiškai elgtis siūlė Tomas, beje, irgi tik iš mūsų sužinojęs, kad požeminio vandens naudojimo skaitiklis ir jo ūkyje jau skaičiuoja papildomus mokesčius.

„Atidžiai neseku skaitiklių rodmenų, tačiau žinau, kad anksčiau per parą sunaudodavome daugiau nei 100 kub. m vandens, taigi dabar turėsime mokėti dar daugiau“, – sakė T.Raudonius.

Išlaidas perkels vartotojams

Nors daržininkystės ūkiai daug vandens naudoja iš atvirų vandens telkinių, tačiau Aplinkos ministerijos sumanymas ir jiems nurėžia (arba artimiausiu laiku nurėš) dalį pelno.

„Šis sprendimas labiausiai palies daržovių augintojus. Dėl įvairių priežasčių gerokai sumažėjus daržovių kainoms, augintojams svarbus kiekvienas euras“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) pirmininkas ir žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius Martynas Laukaitis.

„Papildomas išlaidas teks perkelti vartotojams, tačiau tai – ne išeitis, nes bus dar sunkiau konkuruoti su šalių kaimynių daržovių augintojais“, – teigė M.Laukaitis.

Pasak LDAA pirmininko, Lenkijoje daržovių augintojams sudarytos gerokai palankesnės veiklos sąlygos, mažesni mokesčiai, be to, daug lemia ir vadinamoji masto ekonomika. Todėl lietuviams konkuruoti su lenkais itin sunku.

Martynas Laukaitis

Taupymo rezervai

„Ūkininkaudamas per daug vandens nepanaudosi, nebent norėtum sau pakenkti. Kita vertus, Lietuvoje paviršinio vandens paprastai užtenka, o sausros retos. Tačiau auginant daržoves tam tikru laiku vandens reikia papildomai“, – aiškino M.Laukaitis.

Taigi Aplinkos ministerijos sprendimo pasekmes daržovių augintojai pajus atėjus sausrai.

Valdininkai neretai ūkininkus ragina pasimokyti iš žydų, kaip taupyti vandenį. Jie sugeba daržoves ir vaisius užauginti gerokai sunkesnėmis sąlygomis. Grupelė Lietuvos daržovių augintojų kaip tik šįmet lankėsi Izraelyje.

„Nepalyginami dalykai. Izraelyje pragyvenimo lygis daug aukštesnis, kilogramas bulvių kainuoja apie JAV dolerį. Žinoma, įdiegdami naujas ir brangias technologijas ir mes teoriškai galime vandens naudojimą sumažinti, tačiau ar tikrai Lietuvoje trūksta vandens?“ – svarstė M.Laukaitis.

Bausti negalima pasigailėti

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, Aplinkos ministerijai kilo idėja taupyti vandenį, nors Lietuvoje jo netrūksta: „Jie pamanė, kad, sumažindami nemokamai tiekiamo vandens kiekį, privers ūkininkus vandenį taupyti. Dalį kaltės skiriu ir buvusiai Žemės ūkio ministerijos vadovybei. Jie negalėjo nežinoti apie Aplinkos ministerijos ketinimus ir privalėjo apie tai pranešti žemdirbių savivaldai. Nepranešė. O priimtą sprendimą atšaukti visada sunkiau, nei siekti, kad jo nepriimtų.“

LŽŪBA bandė ieškoti trumpiausio kelio – kreipėsi į buvusį premjerą Algirdą Butkevičių.

„Jis pritarė mūsų priekaištams ir 2016 m. gegužės 11 d. skubos tvarka pavedė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms grąžinti buvusią tvarką, t. y. apmokestinti už požeminį vandenį ūkius, kurie sunaudoja daugiau nei 100 kubinbių metrų per parą“, – prisiminė J.Sviderskis.

J.Sviderskis

Viena valdžia pasitraukė, atėjo kita, tačiau Vyriausybės pavedimas iki šiol neįvykdytas. Dėl šio keblaus reikalo žemdirbių savivaldos organizacijos su naujuoju aplinkos ministru susitiko jau kelis kartus, tačiau išsikapstyti iš aklavietės nepavyko.

„Po pirmo susitikimo išsiskyrėme laikydamiesi skirtingų nuomonių. Antrasis susitikimas, kuriame dalyvavo ir žemės ūkio ministras, suteikė vilčių. Susidarė įspūdis, kad aplinkos ministras pritarė mūsų argumentams, tačiau į trečią susitikimą ministras atėjo vėl pakeitęs nuomonę“, – stebėjosi J.Sviderskis.

Įdomiausia tai, kad daugelis ūkininkų apie naują mokestį net nežino.

„Todėl nežino, kad visi sukamės uždarame rate: Vyriausybės pavedimas panaikinti sprendimą galioja, jo niekas neatšaukė, tačiau jis nevykdomas. Mes nuolat susirašinėjame su regionų aplinkos apsaugos departamentais ir primename, kad jie neturi teisės ūkininkų bausti“, – sakė J.Sviderskis.

Taigi šiuo metu niekas nežino, kur padėti kablelį: „Bausti negalima pasigailėti!“.

Siūlo kompromisą

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Aplinkos ministerija nusprendė, kad apmokestindama vandenį iš gręžinių ji taip ūkininkus paskatins naudoti mažiau vandens. Tačiau susidariau įspūdį, kad ministerija galimybių taupyti ieško ne ten, kur tokių galimybių yra. Pavyzdžiui, visi žino, kad mėšlidžių talpyklos Lietuvoje yra ribotos, taigi gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai vien dėl šios priežasties vandens nenaudoja be reikalo. Kita vertus, galioja veterinariniai reikalavimai, kuriuose numatyta, kiek vandens būtina skirti kiekvieno gyvulio fiziologinėms reikmėms. Taigi šiuo atveju taupyti negalima, tai beprasmiška ir planuoti apie tokį taupymą. Jeigu Aplinkos ministerijai labai svarbu pademonstruoti savo pastangas, galėtume ieškoti kompromiso ir sumažinti neapmokestinto požeminio vandens kiekį 10 proc.

Kada įves mokestį už kritulius?

Vidmantas Kvedaras, Kėdainių r. daržoves auginančio Kvedarų ūkio savininkas

Ar prisimenate animacinį filmuką „Čipolino nuotykiai“? Kai buvo įvestas mokestis už orą, tos valstybės pajamos vis tiek sumažėjo, nes gyventojai pradėjo mažiau kvėpuoti. Tada buvo nuspręsta įvesti mokesčius už kritulius... Mano manymu, dabar vyksta kažkas panašaus. Apmaudu, kad to nesupranta valdžia, kurią renkant bene labiausiai prisidėjo žemdirbiai ir kaimo gyventojai. Tačiau tokio sumanymo šaknys siekia 1998-uosius, kai norvegų verslininkai su Lietuva pasirašė naudojimosi užtvankomis 50-čiai metų sutartis, o jose numatyta gaminti elektros energiją, plėtoti mėgėjišką žūklę ir teikti rekreacijos paslaugas. Deja, sutartyse nenumatytos lietinimo paslaugos.

Kitas niuansas – apie Aplinkos ministerijos planus ūkininkai net nebuvo informuoti. Valdžiai buvo nesvarbi jų nuomonė. Už tą vandenį ūkininkai sumokės, bet toks bendravimas nežada nieko gero.

Žmonijai vanduo brangesnis ir už auksą. Tačiau Lietuvai pasisekė – jos požeminiai gėlo vandens ištekliai itin dideli. Mūsų šalis yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, gerti naudojančių tik požeminį vandenį. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka net 8 532 kub.m gėlo vandens. Šiuo atžvilgiu Lietuvą lenkia tik Skandinavijos šalys ir Serbija bei Slovakija.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus šalyje iš žemės gelmių išgaunama per 132 mln. kub.m požeminio vandens. Geologai yra nustatę, kad saugiai, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, Lietuvoje iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kub. m vandens per parą, o šiuo metu sunaudojame tik apie 10 proc. galimo išgauti požeminio vandens.