LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Vyriausybės ketinimus į privatizaciją paleisti veislininkystės įmones žemdirbių organizacijų atstovai pavadino pasikėsinimu į šalies gyvulininkystės identitetą. Jiems susidarė įspūdis, jog vienos įmonės kažkam gali būti gardus kąsnelis, o kitas norima parklupdyti, kad užsienio kapitalo bendrovės įsitvirtintų rinkoje.
Teigia, kad blogai valdo
Ši Vyriausybė, kaip ir ankstesnė, nori atsikratyti Lietuvos veislininkystės įmonių – tarp privatizuoti numatytų įmonių įtrauktos UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“, AB „Kiaulių veislininkystė“ ir AB „Lietuvos veislininkystė“.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė aiškino, kad minėtų įmonių pertvarkos reikia įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas. Anot jos, valstybė neturėtų dalyvauti versle, kai rinkoje veikia kiti komercinio kapitalo subjektai. „Valstybės koordinavimo centras atlieka visų valstybės valdomų ir kai kurių savivaldybės valdomų įmonių monitoringą ir vertinimą. Pagal skaidrumo ir kitus kriterijus veislininkystės įmonės pasižymi kaip vienos iš blogiausiai besilaikančių gerojo valdymo principų“, – tvirtino ji.
Ankstesnė Vyriausybė taip pat norėjo veislininkystės įmones pasiųsti po privatizavimo aukciono plaktuku, tačiau išgirdo specialistų ir ūkininkų organizacijų argumentus, kad šių įmonių privatizavimas būtų istorinė klaida bei smūgis nacionalinei veislininkystei ir gyvulininkystei. Remiantis kitų šalių patirtimi motyvuojama, kad privatizavus panašią ar tokią pačią veiklą vykdančias įmones, jos tampa tik kitų šalių genetinės medžiagos platintojomis, nebelieka atsvaros kainų kilimui, dėl to ūkininkai patiria didesnių nuostolių.
Daugelyje ES šalių veislininkystę valdo žemdirbių organizacijos. Tačiau ir valstybės nelieka nuošalyje, daugiau ar mažiau padeda finansiškai. Ir suprantama, nes nacionalinės veislininkystės, kitaip nei genetinę medžiagą kuriančių ir platinančių kompanijų, interesai turi būti grįsti ne vien gryna komercija.
Mūsų ūkininkai mini estų, kuriems buvo suteiktos galimybės perimti valstybės valdomus veislininkystės objektus, patirtį. Jie prašė sudaryti specialias sąlygas privatizuojant žemės ūkiui itin svarbius objektus, ir tai buvo bandyta padaryti, tačiau nepavyko.
Siūlo atidžiau įvertinti
Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) svarstant šį klausimą buvo atskleista daug įdomių povandeninių srovių ir galimų interesų. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleris Valdas Aleknavičius sakė, kad iš privatizuojamų įmonių sąrašo siūloma išbraukti „Lietuvos veislininkystę“, nes norima kompleksiškai apsvarstyti genetinių išteklių išsaugojimą. Taip pat paaiškino, kodėl reikia privatizuoti kitas tris įmones: „Tokių kaip „Panevėžio veislininkystė“ rinkoje yra bent 12 įmonių, „Kiaulių veislininkystė“ ir „Šilutės veislininkystė“ nuostolingai dirba. Jeigu šių įmonių neprivatizuosime, jų vertė sumažės. O išlaikyti Panevėžio įmonę nematome prasmės, nes ji neturi jokių įsipareigojimų valstybei.“
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė išsakė šios įstaigos poziciją: „Manome, kad reikėtų labai gerai išanalizuoti kiekvieną šių įmonių vykdomą funkciją, nes kalbėti bendrai, jog jos teikia tokias paslaugas, kokias ir privatus verslas, nėra visa tiesa. Šios įmonės teikia daug įvairių smulkių paslaugų, reikia įvertini, ar galima kiekvieną jų kam perduoti. Jeigu ir yra sudarytos sąlygos jas perimti privačiam verslui, bet neatsiranda tų privačių teikėjų, reikia įvertinti, ar neprarasime tų funkcijų.“
Veislininkystė – ne tik komercija
„Lietuvos veislininkystės“ direktorius Gediminas Valiulis apgailestavo, kad norima leisti privatizuoti gerai dirbančią įmonę. „Mes daug metų dirbame pelningai, atliekame mums pavestas funkcijas, sumokame valstybei dividendus ir turime visas sąlygas tai daryti ateityje. Kasmet sumokame valstybei pusę milijono mokesčių, manome, kad būtų netikslinga privatizuoti“, – kalbėjo jis.
„Kiaulių veislininkystės“ vadovas Vilius Rekštys sakė, kad reikėtų išgirsti kiaulių augintojus, kurie naudojasi įmonės paslaugomis. „Vieniems šių paslaugų nereikia, bet yra ūkių, atsiranda ir naujų, kuriems to reikia. Juolab kad kiaulininkystė yra jautrus sektorius, dabartinė valdžia nori jį suaktyvinti. Mes prie to prisidedame. Galima būtų sakyti, kad veislinę medžiagą leidžiama atsivežti, išvežti, bet, manau, tokia veikla turi būti vystoma ir vidaus rinkoje“, – argumentus dėliojo įmonės direktorius. V.Rekštys pridūrė, kad tokios įmonės veikla nėra tik aklas pelno siekimas, ji grįsta tam tikrais selekcinių programų darbais, o tai svari veislininkystės sektoriaus veikla.
„Panevėžio veislininkystės“ direktorius Nerijus Gricius kvietė panagrinėti giliau: „Buvo minėta, kad 12 įmonių užsiima tuo pačiu. Taip, pavadinimas toks pats, bet kokia jų veikla? Tai dažniausiai užsienio kapitalo, pavyzdžiui, Izraelio, įmonės, kurios išveža sau mažus veršelius. Taigi, jie išveža galimai visą didžiąją pridėtinę vertę. O mūsų įmonė orientuojasi į tai, kad šalyje patys veistume kuo daugiau veislinių galvijų, kurie atneša daugiausia naudos“, – skirtumus aiškino jis.
N.Gricius ragino nepamiršti ir kitos veiklos, kurią vysto „Panevėžio veislininkystė“, – veislinių gyvūnų parodų organizavimo, be to, norima organizuoti jų aukcionus. „Panevėžio veislininkystės“ direktorius taip pat priminė, kad prieš 5 metus į įmonės bazę buvo investuota valstybės pinigų, parengti strateginiai planai. „Jau 5 metus dirbame pelningai, baigiame išlipti iš senų laikų nuostolių. Kitais metais gal pradėsime mokėti dividendus. Juk vienas mūsų strateginių tikslų – nauda visuomenei. Tai neneša jokių papildomų pajamų, tik patiriame išlaidų“, – tvirtino „Panevėžio veislininkystės“ vadovas.
„Šilutės veislininkystės“ direktorius Remigijus Sakalauskas vardijo nuostolingos veiklos priežastis ir pabrėžė, kad įmonėje yra gera bazė veiklai. „Įdėta daug kapitalo, būtų labai gaila, jeigu tai panaikins. Jeigu gyvulininkystė – prioritetas, įmonė turėtų veikti. Mes jaučiamės labai reikalingi ūkininkams“, – įtikinėjo jis.
Kritikavo įmones
KRK narys Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad daugelio šių įmonių vaizdas ganėtinai liūdnas tiek finansine ir genetinių išteklių saugojimo, tiek komercijos prasme. „Ką girdime iš ūkininkų, kurie rimtai užsiima gyvulininkyste? Jie nelabai perka šių įmonių veislinę medžiagą – sėklą, jauniklius. Kiek pervažiavau ūkių, jie perka iš privačių įmonių. Lietuviškos įmonės neužtikrina tinkamos sėklos. Problema ta, kad ūkininkai neaprūpinami žaliava, kurios jiems reikia“, – kirto parlamentaras.
Jis tęsė, kad kalbant apie perspektyvą, verta galvoti apie šių įmonių pertvarką, nebūtinai privatizavimą. „Pirmiausia reikėtų susižiūrėti funkcijas, galbūt jas apjungti. Buvo kalbėta apie vieną genetinių išteklių centrą, kuris užsiimtų visų rūšių gyvulių genetinių išteklių išsaugojimu ir prekyba. Aišku, tų funkcijų, kurių valstybei nereikia, būtų verta atsisakyti“, – kalbėjo A.Vyšniauskas.
Kauno rajono ūkininkas, mėsinių galvijų augintojas Nikolajus Dubnikovas sumalė į miltus šio seimūno išsakytą kritiką. „Panevėžio veislininkystė, kurios paslaugomis naudojuosi beveik 10 metų, būtina ūkininkams, ypač smulkiems ir vidutiniams, jeigu galvojame apie gyvulininkystės plėtrą. Daugiau kaip 6 metus buvau šios įmonės nepriklausomu valdybos nariu, puikiai žinau situaciją. Mane persekioja mintis, kad kažkam tai gardus kąsnis, kurio vis nepamiršta“, – rėžė ūkininkas.
Jis be užuolankų kirto ir ŽŪM kancleriui: „Atsiprašau, kancleri, bet kalba apie rinkoje veikiančias 12 panašių įmonių – visiška netiesa. Negalima lyginti šios įmonės su privačiu tvarteliu, kuriame įrengtas karantino centriukas, o jo paskirtis – išeksportuoti mūsų veršelius. Gal klystu, bet tie, kurie inicijuoja veislininkystės įmonių privatizaciją, turbūt visiškai nesupranta žemės ūkio ir jo poreikių. Dabar mesime į privatizavimą ir bet kam parduosime? Prarasime investuotas lėšas, jau nekalbant apie patį objektą ir paslaugas.“
Atkirto parlamentarui
Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Juozas Darbutas, pabrėžęs, kad kalbės ir Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vardu, pirmiausia sureagavo į A.Vyšniausko pasisakymą. „Jo nuomonė labai artima seniai sklindančiai iš Vokietijos dukterinės įmonės „Litgenas“, kuri siekia užimti Lietuvos rinką ir uzurpuoti visą veislininkystės veiklą. Komiteto posėdžio dalyviai klaidinami, kad „Lietuvos veislininkystė“ tiekia mažai spermos ir ji esą nevertinga. Ši įmonė užima beveik 48 proc. rinkos. Apie 50 proc. tiekiamos spermos pagaminama pačioje įmonėje, 50 proc. – importuojama. Šios įmonės buliai gerai reitinguojami. Tad prieš sakant tokias demagogines kalbas būtų gerai pasiremti informacija“, – seimūnui atkirto žalųjų galvijų augintojų atstovas. Kol J.Darbutas kalbėjo nuotoliniu būdu vykusiame KRK posėdyje, ekrane matėsi, kaip A.Vyšniauskas ėmė dėliotis savo daiktus, atsistojo ir dingo iš ekrano.
Turėtų būti gėda
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis apmaudavo, kad kiekviena nauja valdžia vis stumia veislininkystės įmonių privatizaciją. „Gal pirmiausia reikėtų kalbėtis su žemdirbiais, asociacijomis, kooperatyvais, kaip jie mato tų įmonių perspektyvą. Gal būtų galima jiems padėti jas privatizuoti? Jeigu paleis į aukcioną, žemdirbiai nesusilygins su privačiu kapitalu. Išparduoti – lengviausia“, – pastebėjo ūkininkas.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tvirtino, kad Lietuvos veislininkystė yra „sudaužyta“ ir toliau „daužoma“. „Melas, kad tos įmonės dirba nepelningai. Praeitos kadencijos valdžia buvo parengusi atskirą šių įmonių privatizacijos įstatymą, nes veislininkystė – ne pastatas. Gal kas nors panorės privatizuoti ir Nemuną? Plaukuota ranka nusitaikė į veislininkystę, kuri yra šalies gyvulininkystės identitetas. Tiems, kurie siūlo privatizuoti daug metų puoselėtą ir remtą nacionalinę veislininkystę, turėtų būti gėda. Kvepia kažkokiu kosmopolitizmu“, – piktinosi jis. J.Sviderskis pastebėjo, kad galbūt reikalinga įmonių pertvarka, bet ne buldozerinis privatizavimas.
Prilygino žigulių tikrinimui
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas „Kiaulių veislininkystės“ veiklą prilygino žigulių patikrinimo stočiai: „Asociacijos nariai išaugina 85 proc. kiaulių, tokių tikrinimų mums nereikia. Kam tada valstybė skiria paramą tai įmonei, jeigu ji neduoda naudos augintojams. Tai miręs reikalas. Kaip su žiguliais dabar niekas nevažinėja, taip ir jų kiaulėmis nesinaudoja“, – rėžė kiaulių augintojų atstovas. Jis pabrėžė, kad priešingai girdimai demagogijai, kad LKAA atstovauja danams ar norvegams, ši asociacija atstovauja Lietuvos kiaulių augintojams.
KRK narys Juozas Baublys replikavo, kad A.Baravyko vadovaujama asociacija niekada neatstovavo smulkiems kiaulių augintojams.
Po visų pasisakymų ŽŪM kancleris tarstelėjo, kad veislininkystės įmonių auditai parodytų daug dalykų, kurių geriau nežinoti. „Tuomet gal nuo audito ir reikėtų pradėti“, – pasiūlė J.Baublys. KRK narys, buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna antrino, kad priėmus neteisingus sprendimus galima padaryti neatitaisomų klaidų. Parlamentarai nutarė kreiptis į ŽŪM, kad būtų atliktas veislininkystės įmonių auditas.
