Rubrika

Žemdirbystės iššūkius įveikti padeda ir organiniai biostimuliatoriai

Kintantis klimatas, besikeičiantis žemdirbystės intensyvumas daro įtaką dirvožemio sudėčiai ir potencialui. Todėl žemdirbiai, siekdami išvengti neigiamų intensyvaus cheminio ūkininkavimo padarinių, griebiasi įvairių tausojančiosios žemdirbystės variantų. Pastaruoju metu darosi vis populiaresni augalų biostimuliatoriai, kurių pasiūla rinkoje yra labai didelė. Kaip išsirinkti geriausius preparatus ir kaip juos įterpti į bendrą tręšimo sistemą? Apie tai kalbamės su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėju Vytautu Zalatoriumi.

Alternatyva cheminėms priemonėms vis dažniau tampa organiniai biostimuliatoriai. Papasakokite apie juos.

Organiniai biostimuliatoriai – tai koncentruoti vandenyje tirpūs organiniai preparatai, skirti augalų produktyvumui ir derlingumui didinti, augalų atsparumui neigiamiems aplinkos veiksniams skatinti bei trąšų ir pesticidų kiekiui mažinti. Jų sudėtyje yra biologiškai aktyvių medžiagų: aminorūgščių, huminių ir fulvinių rūgščių, vitaminų, peptidų, baltymų, enzimų, polisacharidų ir kitų aktyvių junginių bei mikroelementų.

V. Zalatorius

Biostimuliatoriai aktyvina gyvybiškai svarbius procesus augaluose, stiprina apsaugines funkcijas, padeda vystytis augalų šaknų sistemai, pasisavinti maitinamuosius elementus, padidina atsparumą stresui. Taip pat biostimuliatorių naudojimas padidina pagrindinio trąšų naudojimo efektyvumą. Biostimuliatoriaus poveikis augalams grindžiamas ne cheminiu, bet išskirtinai biologiniu natūralių komponentų poveikiu augalo ląstelei.

Naujausi agroaplinkosaugos reikalavimai skatina mažinti sintetinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą auginant žemės ūkio produkciją. Kartais mineralinė mityba sutrinka nuo nepalankių aplinkos veiksnių: didelių temperatūros ir (ar) drėgmės nuokrypių nuo optimumo, netinkamo dirvožemio rūgštumo, mitybos elementų santykio ir pan. Tokiais atvejais gali padėti biologiniu aktyvumu pasižymintys junginiai – biostimuliatoriai.

Ūkininkai domisi biostimuliatoriais. Kuo jie naudingi?

Tiksliaisiais ir gamybiniais bandymais nustatyta, kad biostimuliatoriai gali padidinti derlių bei pagerinti jo kokybę. Jie praktiškai turi teigiamą poveikį visiems žemės ūkio augalams: daržovėms, javams, sodo kultūroms. Biostimuliatoriai tinkami naudoti gaminant ekologiškus produktus. Nurodoma, kad dėl jų poveikio vaisiai ir uogos yra mažiau pažeidžiami ligų, užauga didesni, sukaupia daugiau cukrų, geriau nusispalvina.

Biostimuliatoriai paprastai gaminami iš natūralių žaliavų, juose yra mineralinės mitybos elementų, biologiškai aktyvių junginių, naudingos mikrofloros sporų. Lietuvoje šiuo metu biologiniai stimuliatoriai – skystos trąšos, gaminamos iš labai geros medžiagos kompostų ar durpių. Pabrėžtina, kad nenaudojami cheminiai išgavimo būdai.

Gausu biostimuliatorių, kurių pagrindinis komponentas yra huminės medžiagos. Jie naudojami tiek įterpiant į dirvą, tiek purškiant per lapus. Biostimuliatoriai, kuriuos sudaro aminorūgštys ar jų druskos, dažniausiai naudojami augalams purkšti per lapus.

Pastaraisiais metais jūsų Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai atliko tyrimus su biostimuliatoriais. Kokiuose pasėliuose atlikote bandymus?

Mūsų instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus darbuotojai įvairiausių augalų augimą skatinančių medžiagų tyrimu ir pritaikymu gamyboje užsiima jau gana seniai, buvo tiriamos tiek mikroelementinės, tiek biologinės prigimties medžiagos. 2017–2018 metais atlikome naujos kartos biologinių stimuliatorių – skystų trąšų Ferbanat L panaudojimo efektyvumo tyrimus. Gamybiniai bandymai buvo daromi skirtinguose Lietuvos regionuose lauko daržovių (svogūnų, kopūstų, morkų, burokėlių ir bulvių) bei įvairių javų laukuose. Mes įvertinome, kaip natūralios kilmės biostimuliatoriai paveikė derlių, jo kokybę bei kiekybę. Taip pat įvertinome  sėklos apvėlimo įtaką javų pasėlio būklei bei rudeninio purškimo biostimuliatoriais įtaką žieminių kviečių pasėlio būklei.

Kuo ypatingos šios naujos trąšos? Koks jų poveikis augalui?

Ferbanat L yra naujos kartos skystos organinės trąšos – biologinis stimuliatorius. Jis gaminamas iš biologiškai švarios natūralios žaliavos – vermikomposto (sliekų perdirbtų organinių atliekų komposto), taikant naujas fizinio medžiagų skaidymo technologijas, pagrįstas ne cheminiu, bet fiziniu poveikiu. Tokia produkto sudėtis sukelia bendro veikimo (sinergizmo) efektą, nes šių trąšų sudedamųjų dalių kompleksinis poveikis augalui viršija jų veikimą atskirai.

Ferbanat L sudėtyje yra: 0,058 proc. azoto, 0,05 proc. fosforo ir 0,37 proc. kalio, 38,36 proc. organinės anglies,18,60 proc., huminės ir 2,47 proc. fulvinės rūgšties. Taip pat yra mikroelementų, natūralios kilmės biologiškai aktyvių medžiagų, naudingos mikrofloros bei mikroorganizmų: bakterijų, grybelių, mielių, dumblių ir kitų.

Visi mikroorganizmai preparate yra sporų pavidalo, todėl produktas ilgai išlieka kokybiškas ir nereikalauja specialių saugojimo sąlygų. Iš esmės preparatas sujungia geriausias huminių, mikro- ir makroelementų, taip pat mikrobiologinių trąšų savybes visiškai nauju technologiniu lygmeniu.

Huminės ir fulvinės rūgštys dėl savo fizikinių, cheminių ir biologinių savybių suaktyvina ir pagerina dirvos mikrofloros ir mikrofaunos gyvybingumą bei veiklumą, teigiamai veikia sėklų dygimą, stiprina šaknų sistemos augimą (ypač gilyn), augalo imunitetą, tai padidina atsparumą ligoms, padeda pasisavinti mikroelementus.

Huminėse medžiagose esančios rūgštys gali smarkiai sumažinti vandens išgaravimą ir padidinti augalų sunaudojamą vandens kiekį smėlinguose dirvožemiuose arba esant sausrai. Svarbiausia huminių rūgščių savybė yra gebėjimas surišti netirpius metalų jonus, oksidus ir hidroksidus ir lėtai atiduoti augalams jiems tinkamu metu.

Žemės ūkyje orai yra vienas svarbiausių derlių lemiančių veiksnių. Pastaraisiais metais agrometeorologinės sąlygos buvo ekstremalios. Ar biostimuliatorių panaudojimas šiuo laikotarpiu buvo veiksmingas?

Natūralus biologinis stimuliatorius Ferbanat L kaip augalų gaivintojas tinkamas naudoti augalui patyrus stresą dėl perteklinės drėgmės poveikio, taip pat ir ilgalaikių sausrų metu. Todėl, nepaisant ekstremalių sąlygų, biologinio stimuliatoriaus – skystų organinių trąšų Ferbanat L panaudojimas padėjo išauginti gerą ir kokybišką derlių.

Prekinis morkų derlius, vegetacijos metu pasėlį patręšus per lapus biostimuliatoriumi, palyginti su derliumi be biostimuliatoriaus, padidėjo 5,7 t ha^-1, arba 10,8 proc., prekinis burokėlių derlius padidėjo 9,9 t ha^-1, arba 22 proc., prekinis baltųjų gūžinių kopūstų derlius padidėjo 9,5 t ha^-1, arba 18,4 proc., prekinis svogūnų derlius padidėjo 2,4 t ha^-1, arba 15 proc.

Bulvių sėklą apvėlus ir pasėlį vegetacijos metu patręšus biostimuliatoriumi, prekinis derlius, palyginti su derliumi, gautu nepaveikus biostimuliatoriumi, padidėjo 9,3 t ha^-1, arba 22,7 proc.

Apvėlus biologiniu stimuliatoriumi sėklą, augalų dygimo energija padidėja iki 8–10 proc., ypač žieminių kviečių pasėlyje. Nupurškus preparatu javų pasėlį 3–4 lapų tarpsniu, pagerėja šaknų formavimasis ir krūmijimasis.

Ar panaudojus šį biostimuliatorių pakito daržovių biocheminės savybės?

Panaudojus vegetacijos metu natūralios kilmės biostimuliatorių ir patręšus juo morkų pasėlį, nustatyta, kad cukrų kiekis jose, palyginti su netręštomis, padidėjo 6,2 proc.; vegetacijos metu patręšus burokėlių laukus, nitratų kiekiai šakniavaisiuose sumažėjo 2,3 karto; vegetacijos metu patręšus svogūnus, padidėjo juose vitamino C kiekis.

Baltųjų gūžinių kopūstų laukuose vegetacijos metu panaudojus biostimuliatorius, sumažėjo nitratų kiekis gūžėse, padidėjo cukrų ir vitamino C kiekiai.

Bulvių sėklą apvėlus ir pasėlį vegetacijos metu patręšus biostimuliatoriumi, gumbuose buvo didesnis krakmolo (13,2 proc. ir 12,9 proc.) kiekis, o nitratų kiekis sumažėjo nuo 216 mg kg^-1 iki 187,4 mg kg^-1.