Scanpix nuotr.

Daugelis žemdirbių, ypač ūkininkaujančių nenašiuose rajonuose, iki šiol nesusitaikė su prieš ketverius metus įteisintu žemės mokesčio skaičiavimu pagal rinkos vertę. Jie ketina naują valdžią spausti, kad būtų grąžintas apmokestinimas pagal žemės našumo balą. Žemės ūkio srities žinovai sutaria, kad dirbantiesiems žemę svarbu ne rinkos vertė, o jos našumas – juk išsipūtus valdų kainoms, derliai nepadidėja.

Nepelnytai baudžia

Nemažai žemdirbių yra įsitikinę, kad žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimas pagal rinkos vertę buvo prastumtas kone jėga. „Vieni spaudė, kiti pasidavė, štai dabar ir turime netinkamą dirbamos žemės apmokestinimo tvarką“, – apgailestavo buvęs Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos lyderis Vytautas Šlikas.

Įsigaliojus naujai tvarkai, žemės mokestis kasmet kopia aukštyn. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet į savivaldybių biudžetus turi būti sumokėta apie 29,7 mln. eurų žemės mokesčio – 12 mln. eurų daugiau nei 2013-aisiais, kai apskaičiuota žemės mokesčio suma sudarė 17,7 mln. eurų. Taigi augimas yra gana ryškus.

Gerai, kad pilnėja savivaldos iždas, tačiau daugelis žemdirbių jaučia neteisybę mokėdami žemės mokestį. Anot V.Šliko, ūkininkai, dirbantys nederlingose žemėse ir gaunantys mažesnes pajamas, yra nepelnytai baudžiami didesniais žemės mokesčiais.

Bus dar brangiau

Kitąmet valdų savininkams teks dar plačiau atverti pinigines, nes nebeliks lengvatų. Siekiant išvengti visuotinio sąmyšio dėl išaugusio mokesčio, buvo įvestas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį žemės mokestis kasmet paaugdavo maždaug po 20 proc. Be to, per šį laiką galiojo lengvata žemės ūkio paskirties žemei – už vieną hektarą negalėjo būti didesnis nei 29 eurų mokestis. Visų šių apribojimų nelikus, mokestis smogs visa jėga.

„Kitais metais žemės mokestis daug kam tikrai sukels šoką. Jau pirmaisiais metais, kai buvo įvestas apmokestinimas atsižvelgiant į rinkos vertę, prie didmiesčių žemę dirbantys gyventojai buvo šokiruoti dėl išaugusio mokesčio. Kai neliks lengvatų ir nustatytų lubų, kai ką užguls nemenka našta“, – perspėjo Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius.

Duoda ir atima

Derlingesnių kraštų ūkininkams žemės mokesčio didėjimas nėra toks skausmingas. O nederlingų kraštų žemdirbiai, gaunantys daug mažiau produkcijos, negali susitaikyti su jiems neparankiu mokesčiu. Pasitaiko kuriozų, kai, gražiame kampelyje brangiai pardavus žemės lopinėlį namų statyboms, aplinkiniams ūkininkams tenka mokėti didesnį žemės mokestį, nes rinkoje statistiškai pakyla žemės sklypų vertė. Ji skaičiuojama ir pagal įvykusius sandorius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) garbės prezidento Jeronimo Kraujelio vertinimu, žemės ūkio paskirties žemės negalima prilyginti kitam nekilnojamajam turtui, nes ji skirta žemės ūkio produkcijai gaminti. Todėl ir apmokestinti ją pagal rinkos vertę – nelogiška ir neteisinga.

„Mūsų asociacijos nuomonė tvirta – žemės ūkio paskirties žemės, kurioje gaminama produkcija (tegu ir verčiamasi kaimo turizmu), mokestis turi būti skaičiuojamas pagal jos našumo balą. Dirbantiesiems svarbu būtent tai, o ne jos rinkos vertė. Absurdiška, kai, pavyzdžiui, dzūkams už smėliuką, kur menkai kas auga, tenka mokėti didesnį žemės mokestį, nes kažkas prie Merkio upės brangiai įsigijo žemė sklypą. Žemės kokybė, derlingumas, o ne išpūsti sandoriai nulemia jos vertę“, – argumentavo J.Kraujelis.

LŽŪBA garbės prezidentas pabrėžė, kad Lietuva turi unikalią žemės našumo vertinimo metodiką, todėl reikia ja remtis. Kitose ES šalyse to nėra. „Išnaudokime savo mokslininkų įdirbį ir nesiblaškykime. Juolab kad Briuselis jokių nurodymų dėl to neduoda. Žemę apmokestinti turime remdamiesi savo geriausia metodika“, – įsitikinęs buvęs žemės ūkio ministras.

J.Kraujelis siūlytų pačių skurdžiausių žemių apskritai neapkrauti mokesčiais ir rinkliavomis, nes jose ūkininkauti ir taip sudėtinga. „Ūkininkams, dirbantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, skiriamos papildomos kompensacinės išmokos, kad tik jie iš tų vietų nepabėgtų ir neužleistų tokių žemių. Vadinasi, viena ranka duodama, kita – atimama. Tokiu atveju pristinga logikos“, – pastebėjo LŽŪBA garbės prezidentas.

Turtingi neverkšlena

Nuo 2013 m. įsigaliojo ne tik žemės mokesčio skaičiavimas atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę, bet ir buvo išplėstas mokesčio tarifas – nuo 0,01 iki 4 proc. (iki tol buvo 1,5 proc.). Beveik visos savivaldybės aukščiausią tarifą pritaikė apleistai žemei. O žemės ūkio paskirties žemę kiekviena savivaldybė apmokestino skirtingai, bet aukščiau 2 proc. neperkopė.

Našių rajonų ūkininkai dėl augančio žemės mokesčio per daug neverkšlena, įvertindami tai, kad šis mokestis subyra į rajono biudžetą. Šakių ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Valiukas sakė, kad ūkininkai, išrinkti į rajono tarybą, neprieštaravo dėl didesnio žemės mokesčio. „Iš savivaldybių daug reikalaujama, o pakankamo finansavimo nėra. Tad žemdirbiai sutiko daugiau mokėti. Mūsų žemės geros, laisvų sklypų nėra, ūkininkai graibsto po lopinėlį. Jos yra vienos brangiausių Lietuvoje, tad atitinkamas ir žemės mokestis“,– aiškino R.Valiukas.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Kęstutis Armonas taip pat nepažėrė skundų dėl didelio žemės mokesčio. Tačiau sutiko, kad nėra prasmės remtis rinka jį nustatant. „Rajono tarybos nariai, tarp kurių yra ir ūkininkų, neprieštaravo, kad į savivaldybės biudžetą būtų surinkta daugiau žemės mokesčio. Žemdirbiai per daug dėl jo nedejuoja. Taip, jis kasmet auga, bet ne taip smarkiai. Pavyzdžiui, pernai už hektarą mokėjau vidutiniškai 5,6, o šiemet – 5,87 euro“, – sakė ūkininkas.

Skaičiuojant pagal našumo balą žemės mokestis biržiečiui būtų mažesnis. Bet K.Armonas pabrėžė ne mokesčio dydį, o teisingumo principą: „Žemės vertę ir iš jos gaunamas pajamas nulemia ne žemės rinka, todėl būtų tikslinga šią tvarką peržiūrėti.“

Sulauktų pasipriešinimo

J.Kraujelio manymu, dabar pats laikas iš naujo apsvarstyti žemės apmokestinimo klausimą ir įteisinti žemdirbiams priimtiną variantą. „Valstiečių“ atėjimas į valdžią – istorinė pergalė Europoje. Jeigu to šanso neišnaudosime, ateityje galėsime kaltinti tik save. Nevertėtų taikytis su tokiu absurdišku žemės mokesčio skaičiavimu“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.

LŽŪBA garbės prezidentas neabejojo, kad žemdirbių savivaldos organizacijos pritars žemės apmokestinimui atsižvelgiant į našumo balą, tačiau tam priešinsis žemės vertintojai. „Įvedant naują žemės mokesčio nustatymo tvarką, buvo daug manipuliacijų. Jei dabar tai svarstytume, pasipriešinimo nestigtų. Tie, kas gauna valdiškus pinigus žemės rinkos vertei nustatyti, pokyčių nenori“, – perspėjo J.Kraujelis.

Rinka iškraipo

Pranas Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius

Žemės ūkio paskirties žemės mokestis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į jos našumą, nes nuo to priklauso, kiek išauginama ir pagaminama produkcijos. Taigi ūkio pajamos yra tiesiogiai susijusios su žemės derlingumu. Įvedus skaičiavimą pagal rinkos vertę apmokestinimas yra iškraipomas. Savivaldybės šiek tiek išlygina žemės mokestį, žemdirbiams taikydamos tam tikrą koeficientą, bet vis tiek toks skaičiavimas nėra priimtinas dirbamai žemei apmokestinti Nenormalu, kai dėl brangių sandorių ūkininkams tenka mokėti didesnį žemės mokestį. Tokiu atveju labiausiai nukenčia šalia didmiesčių dirbantys ūkininkai.
Dabar turime naują žemės našumo vertinimo metodiką, gana tiksliai nustatyti našumo balai. Tad reikėtų grįžti prie buvusio žemės apmokestinimo. Valstybės žemės fondas turi visą informaciją apie Lietuvos dirvožemio vertę.

Verta svarstyti

 Stancikas100

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Ūkininkams žemė – gamybos priemonė, o ne prekybos objektas, todėl žemės apmokestinimas pagal rinkos vertę yra abejotinas. Šį klausimą galima bus svarstyti, jei žemdirbių savivaldos organizacijos tai inicijuos. Privalome išnaudoti mūsų mokslininkų įdirbį tiriant Lietuvos dirvožemį. Kitos ES šalys tokių išsamių dirvožemio tyrimų neturi.

Manau, žemės našumo balas turėjo būti svarus kriterijus įvedant ekonominio dydžio vienetą, kuriuo išreiškiamas ūkio valdos ekonominis dydis. Jis dabar susietas su auginama kultūra ir hektarais, o turėtų būti atsižvelgiama ir į žemės našumą.

Faktai

Iš viso šalyje yra per 981 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 700 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2016 m. bus sumokėta apie 29,7 mln. eurų žemės mokesčio: apie 24,9 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,8 mln. eurų – įmonės ir kiti juridiniai asmenys.