Toliau verda diskusijos dėl Briuselio komisarų spaudimo švelninti žemės įsigijimo saugiklius. Žemdirbiai piktinasi, kad mūsų valdžia kapituliuoja be kovos ir yra pasirengusi apribojimų atsisakyti, nors kitose ES senbuvėse šalyse jie egzistuoja. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybė teisinasi, kad nepaklusimas gali brangiai kainuoti – gresia mažiausiai 600 tūkst. eurų bauda, be to, gali būti apsunkintos derybos dėl didesnių tiesioginių išmokų.

Naikina ribojimus

ŽŪM parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma žemės pirkėjams keliamų visų kvalifikacinių reikalavimų. Tam pritarė ir Vyriausybė. Taip viliamasi nuraminti Europos Komisiją (EK), kuri prieš Lietuvą pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą dėl įteisintų žemės įsigijimo saugiklių – esą jie prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo principams. Dabar šios pataisos svarstomos Seime.

Mūsų žemdirbiai nepatenkinti, kad ruošiamasi panaikinti vadinamuosius žemės saugiklius. Tuo labiau kad neskuba liberalizuoti žemės pirkimo ir pardavimo rinkos ir kol kas nepaklūsta EK ir Bulgarija, Vengrija, Latvija bei dar kelios ES valstybės.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai neseniai buvo aptarti Seime vykusioje diskusijoje, kur dalyvavo valdžios ir ūkininkų savivaldos organizacijų atstovai, taip pat buvo pakviestas EK ekspertas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pripažino, kad dabartinė situacija – lyg tarp kūjo ir priekalo. „Ūkininkai prašo nenaikinti jau beveik trejus metus galiojančių apribojimų, o Europos Komisija nurodo, kad dabartinis teisinis reguliavimas neatitinka ES teisės reikalavimų ir siūlo beveik visus juos naikinti“, – pabrėžė parlamentaras.

Dabar be apribojimų galima įsigyti tik iki 10 hektarų žemės. Perkant daugiau iš žemės pirkėjų, kurie dirbamą žemę įsigyja ne pirmumo teise, reikalaujama, kad jie trejus metus būtų vykdę žemės ūkio veiklą, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, būtų įregistravę ūkininko ūkį, turėtų žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, o juridinio asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų pajamų. Minėto įstatymo pataisoje visų šių sąlygų nebelieka.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas argumentavo, kad dėl įteisintų žemės įsigijimo saugiklių prieš Lietuvą pradėta ES teisės pažeidimo procedūra, todėl gresia nemažos sankcijos – apie 600 tūkst. eurų bauda. Tai smogtų biudžetui, be to, šių saugiklių išsaugojimas gali apsunkinti derybas dėl didesnių tiesioginių išmokų. Anot žemės ūkio ministro, šiuo atveju atsakomybę turėtų prisiimti tautos išrinkti parlamentarai.

Bet kam neparduoda

Daugelio ūkininkų tokie argumentai neįtikina. Anot jų, kitos ES valstybės gina savo žemės rinką, taiko panašius ar dar griežtesnius apribojimus, tad kodėl Lietuva turi jų atsisakyti? Pavyzdžiui, Vokietija itin griežtai vertina žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ne pagal paskirtį, Švedijoje tam tikrais atvejais pirkėjui keliami kvalifikaciniai reikalavimai, daugelyje šalių kitų valstybių piliečiams taikomi specialūs leidimai ir valstybiniai pritarimai.

„Štai Danijoje žemės nenupirksi neturėdamas atitinkamos kvalifikacijos, ten net tėvų ūkio vaikai negali perimti neįgiję reikiamo išsilavinimo. Kodėl mes negalime to reikalauti? Ar mūsų valstybei rūpi tik kuo daugiau surinkti pinigų?“ – saugiklių naikinimui nepritarė Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vilhelminas Janušonis.

Ūkininkas pridūrė, kad, nelikus atitinkamų apribojimų, žemė atsidurs su žemės ūkiu nesusijusių piniguočių rankose ir taps spekuliacijos objektu. Tokiu atveju vietiniams žemdirbiams bus sunku atsilaikyti.

Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak pasvaliečio, Vakarų Europa jau seniai suprato, kad valstybės pagrindas – ne didmiesčiai, o kaimai ir mažesni miestai, todėl jų neapleidžia. Lietuvoje to nenorima suvokti – čia kaimai naikinami.

„Tiek nusigyvenome, kad seniai dirbantys ūkininkai jau pradeda kalbėti apie emigraciją. Tai labai prastas ženklas. Iš tikrųjų daug kam svyra rankos ir nebėra jėgų nei nervų įrodinėti, kad negalima taip beatodairiškai visko naikinti. Smulkieji ūkiai baigiami užsmaugti, netrukus prieis prie vidutiniokų ir bus amen – viešpataus vadinamieji latifundininkai“, – savo nuogąstavimus išsakė V.Janušonis.

Kritikuodami dabartinės valdžios pasiryžimą naikinti žemės pardavimo saugiklius, žemdirbiai nepamiršta ir ankstesniosios negebėjimo ar nenoro suvaldyti žemės rinką. ŽŪM duomenimis, iki įteisinant minėtus saugiklius Lietuvoje veikė daugiau kaip 30 juridinių asmenų grupių, kurios pirko žemės, kiek tik išgalėjo. Kai kurios tokios grupės valdo po 30 tūkst. ir daugiau hektarų dirbamos žemės, nors įteisinta maksimali riba – 500 hektarų.

Neapsaugo nuo spekuliacijų

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovo Jono Talmanto, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse kyla grėsmė dėl didelio masto stambaus kapitalo koncentracijos. Saujelė turtingųjų ima dar sparčiau savo rankose telkti planetos išteklius, taip pat ir žemę. Tad žemės pirkimo apribojimai būtini.

„Ir Vokietijos, Prancūzijos ūkininkai nuogąstauja, kad žemė superkama spekuliaciniais tikslais. O mūsų padėtis dar prastesnė, nes mes gauname 2,5 karto mažesnes išmokas, negalime konkuruoti. Lietuvoje dirbama žemė bene 10 kartų pigesnė nei Vakarų Europoje, tad ją gali supirkti ir paskui mums brangiai nuomoti“, – aiškino J.Talmantas.

Vis dėlto jis sutinka diskutuoti dėl kvalifikacinių reikalavimų žemės pirkėjams švelninimo. „Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, todėl galėtume kai kurių sąlygų atsisakyti. Gal tada mus paliktų ramybėje ir nereikėtų bylinėtis ir nukentėti“, – svarstė LŪS pirmininkas.

J.Talmantas pabrėžė, kad dabartiniai žemės pardavimo saugikliai neapsaugo nuo spekuliacijos žeme. Anot jo, mūsų šalyje užsieniečiai dažniausiai žemę perka ne tiesiogiai, o per Lietuvos juridinius asmenis ar užsienio kapitalo finansines grupuotes, kurios mūsų ūkininkus stumia iš rinkos. Tačiau dėl tokių sandorių Briuselio komisarų priekaištų nesulaukiama.

LŪS ragina griežtai riboti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą spekuliaciniais tikslais ir siūlo papildyti minėtą įstatymą. Pirmiausia siūloma žemės įsigijimo sandoriuose atsisakyti atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Taip pat priimti nuostatą, kad žemę būtų galima dovanoti tik artimiems giminaičiams, siekiant išvengti visokių piktnaudžiavimų.

Dar vienas siūlymas – išlaikyti maksimalų 500 hektarų apribojimą ir tokiu atveju, kai tiek žemės įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo nusprendžia visą žemę ar tik dalį jos dovanoti kitam asmeniui. Dovanojama žemė turėtų būti įskaičiuojama į maksimaliai leidžiamą įsigyti žemės plotą.

Be to, LŪS nepritaria, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimas iki 500 hektarų nebūtų taikomas ūkiams, jeigu žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir žemė susiejama su sąlyginiais galvijais. Tai esą skaldo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkius.

Atakuoja finansininkai

Ūkininkams didžiausią nerimą kelia tai, kad dirbamos žemės įsigijimo saugikliai užkliuvo finansinėms struktūroms atstovaujančioms organizacijoms. Seimo narius atakavo ir žemės pirkimo apribojimus kritikavo Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos finansų rinkų institutas (LFRI). Neseniai šio instituto vadovas Marijus Kalesinskas pareiškė, kad pataisos gina neaiškių grupių interesus ir sukuria dirbtines kliūtis finansų rinkos plėtrai.

„Natūrali verslo logika reikalauja, kad įmonės savininkai turėtų galimybę visiškai laisvai disponuoti savo nuosavybe. Kai savininkai nori perleisti savo verslą kitam, pavyzdžiui, parduoti akcijas, jie privalo turėti teisę tai padaryti. Tačiau Lietuvos įstatymai riboja šią įmonių savininkų teisę ir nepagrįstai apsunkina investicijų plėtrą“, – sakė LFRI vadovas.

Ūkininkai tokius argumentus sumalė į miltus ir pabrėžė, kad žemės negalima lyginti su kitu turtu, nes jis turi ne tik ekonominę, bet ir socialinę, kultūrinę, ekologinę vertę. Žemė – pagrindinis kaime gyvenančių žmonių pragyvenimo šaltinis. Iš žemės ūkio veiklos Lietuvoje pragyvena kone trečdalis gyventojų.

Nesugebėjo derėtis

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Manau, praėjusios kadencijos valdžia ir jos deleguoti derybininkai Briuselyje nepasistengė pakovoti dėl žemės įsigijimo saugiklių. Jie turėjo įtikinti, kad tokie saugikliai mums reikalingi. Seime vykusios diskusijos metu kalbėjęs EK atstovas leido suprasti, kad Lietuva nepateikė argumentuotos pozicijos ir neparodė derybinio lankstumo. ES teisės pažeidimo procedūra jau pradėta, bet, kaip suprantu, ji galėtų būti sustabdyta, jeigu pavyktų susitarti.

Galima būtų atsisakyti reikalavimo dėl specialaus išsilavinimo, nes reikiamą pažymėjimą galima lengvai įgyti specialiuose kursuose. Tokia sąlyga lengvai apeinama. Kiti kvalifikaciniai reikalavimai turėtų išlikti. Mes turėtume pasitelkti argumentą, kad žemę norima įsigyti spekuliaciniai tikslais. Apie tai dabar garsiai kalbama visoje ES. Žemė neturėtų patekti į rankas tų, kurie patys nesiruošia jos dirbti.

Pampsta vietiniai žemvaldžiai

Eugenijus Gentvilas, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Ne kartą teikiau pataisas dėl žemės saugiklių naikinimo ir sakiau, kad jie neteisėti ir prieštarauja ES teisei ir Lietuvos Konstitucijai. Tačiau niekas neklausė. Tik kai Briuselis pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą, suskato taisyti.

Manau, saugikliai įteisinti tam, kad vietos stambieji žemvaldžiai pigiai supirktų žemę. Jie tampa stambiausiais žemvaldžiais ES, kuria žemės ūkio technikos, trąšų, cheminių priemonių pardavimo infrastruktūrą ir smaugia smulkiuosius žemdirbius. Taigi tariamai saugodami lietuvišką žemelę iš tikrųjų sudarome puikias sąlygas visokiems koncernams ir vietos oligarchams. Jie pampsta, o tauta kvailinama ir gąsdinama užsieniečiais, kurie esą supirks žemę. Iš tikrųjų į Lietuvos žemės rinką neįleidžiami nauji konkurentai, kurie galėtų pakelti jos kainą.