Kaip išauginti pupas ir žirnius be cheminių priemonių? Tokį galvosūkį mūsų žemdirbiams, ūkininkaujantiems neekologiniuose ūkiuose, gali tekti spręsti jau kitais metais. Europos Komisija (EK) siūlo nuo 2018-ųjų kai kuriuose žalinimo plotuose uždrausti naudoti augalų apsaugos priemones. Pasak ūkininkų, jei toks draudimas būtų taikomas ir ankštiniams augalams, jie nebesėtų šių dabar išpopuliarėjusių kultūrų.

Ankštinių perteklius

Mūsų žemdirbius nuolat užgriūva galybė prieštaringų reikalavimų, todėl planuoti ūkių ateitį jiems darosi sudėtinga. Žinoma, europinės išmokos turi savo kainą, tačiau ūkininkams sunku susitaikyti su Briuselio nurodymais, ką ir kur sėti, kaip prižiūrėti. Juolab kad tie nurodymai neretai atrodo kaip ufonautų padiktuoti.

Žemdirbiai absurdišku vadina EK siūlymą nuo 2018 m. uždrausti naudoti augalų apsaugos priemones ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms (EASV) priskiriamuose plotuose: pūdymuose, azotą kaupiančių augalų pasėliuose, posėliuose ir įsėliuose.

Su gana įmantria formuluote „ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės“ ūkininkai susipažino prieš kelerius metus, kai iš viršaus buvo nuleisti vadinamieji žalinimo reikalavimai, kuriuos lydėjo žalinimo išmoka. Ji sudaro apie 30 proc. visos gaunamos tiesioginės išmokos sumos. Jei žemdirbiai nori ją gauti, privalo „žalinti“ ūkį.

Vienas iš žalinimo reikalavimų – auginti azotą kaupiančius augalus. Todėl ūkininkai pastaraisiais metais ėmė sėti daug pupų ir žirnių – pernai jų plotai buvo didesni, nei vasarinių ir žieminių rapsų pasėlių. Ko gero, per dideli, jeigu Briuselyje plėtojama mintis uždrausti juos purkšti cheminėmis priemonėmis.

ES žemdirbių organizacijos jau išreiškė susirūpinimą, kad EK, siūlydama tokį draudimą, ignoruoja jų patirtį ir perspėjimus dėl gresiančių neigiamų pasekmių. Mūsų žemdirbiai taip pat neliko abejingi. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA), Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Grūdų augintojų asociacijos vadovai kreipėsi į Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narį Bronį Ropę, prašydami nebalsuoti už tokią deleguotojo Reglamento 639/2014 pataisą.

Patarė ufonautai

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas minėtus EK ketinimus tiesiai šviesiai pavadino absurdiškais: „Kaip ūkininkas ir agronomas galiu užtikrinti, kad pupų ir žirnių be augalų apsaugos priemonių neišauginsime. Ekologiniai ūkiai turi savo technologijas, tačiau įprastuose ūkiuose neįmanoma apsieiti be purškimo. Ko jie nori – kad laukus užleistume piktžolėmis ar kokybiškos produkcijos? Jeigu nepurkšime, derliaus nebus.“

Anot A.Bardausko, tokį draudimą sunku susieti su žalinimo reikalavimais. „Jeigu augindami ankštinius augalus nenaudosime herbicidų, priveisime tiek piktžolių, kad paskui 5–6 metus su jomis kariausime ir būsime priversti naudoti dar daugiau chemikalų“, – teigė javų augintojas.

Alfredas Bardauskas

Jeigu draudimas įsigaliotų, ūkininkas ankštinių kultūrų dėl žalinimo nebesėtų, o rinktųsi kitas mažiau patrauklias žalinimo priemones – deklaruotų kraštovaizdžio elementus (pamiškes, pagriovius ir kt.), žaliąjį pūdymą.

„Jei nepaisysime žalinimo sąlygų, mažai liks tos išmokos. Ateityje tiesioginės išmokos gali būti dar labiau susietos su žalinimu. Įdomu, su kuo jie ten tariasi priimdami tokius nelogiškus sprendimus. Tikrai ne su specialistais ir žemės ūkio srities žinovais. Gal su ufonautais?“ – ironiškai svarstė Raseinių rajone ūkininkaujantis vyras.

Valys rinką sojoms

LŪS pirmininko Jono Talmanto nuomone, EK tarėsi tikrai ne su ufonautais. Į žalinimą pastūmėti ES žemdirbiai pastaraisiais metais priaugino daug pupų ir žirnių. Gal kam nors nepatinka, kad rinkoje daugėja ankštinių kultūrų?

„Ūkininkams daugiau auginant pupų ir žirnių, manyta, kad gal Lietuvai nereikės tiek daug importuoti genetiškai modifikuotų sojų. Kadangi dėl genetiškai modifikuotų organizmų poveikio atsiranda vis daugiau nuogąstavimų, būtų logiška daugiau naudoti vietoje išaugintų kultūrų. Šerdami gyvulius ir lesindami paukščius savais pašarais ir lesalais, turėtume konkurencinį pranašumą. Tačiau matyti, kad Europos Komisija nori sumaišyti visas kortas“, – savo požiūrį išsakė LŪS vadovas.

Jonas Talmantas

Uždraudus ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse naudoti chemines priemones, javų augintojai bus priversti mažinti išpopuliarėjusių ankštinių kultūrų plotus.

„Prieš kelerius metus būdamas Europos Parlamente girdėjau, kaip atstovas iš Amerikos kalbėjo apie tai, kad ir Europoje visiems ūkininkams neišvengiamai teks pirkti genetiškai modifikuotą sėklą. Jie stipriai dirba. Kas galėtų paneigti, kad kompanijos milžinės nedaro spaudimo Europos Komisijai ir Europos Parlamentui?“ – svarstė J.Talmantas.

Priminė šlapimo tyrimą

LŪS vadovas įsitikinęs, kad mūsų valdžia per daug lengvai priima Briuselio siūlomus draudimus. Lietuvoje, palyginti su senosiomis ES valstybėmis, žemdirbiai naudoja daug mažiau cheminių priemonių. Todėl, anot jo, nelogiška visoms bendrijos narėms kelti vienodą žalinimo kartelę.

J.Talmantas priminė Europos Parlamente inicijuotą europarlamentarų šlapimo tyrimą, kuris atskleidė, kad žemės ūkyje plačiai naudojamo glifosato, skirto piktžolėms naikinti, koncentracija šlapime kelias dešimtis kartų viršijo leistiną normą.

Tiesa, Lietuvos atstovų tyrimo rezultatai šiuo atžvilgiu buvo kur kas geresni. „Tai tik patvirtina, kad mūsų žemės ūkyje cheminių priemonių naudojama mažiau, todėl Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos atstovai Briuselyje turi nepamiršti šių svarbių aplinkybių ir pateikti įtikinamus argumentus“, – konstatavo LŪS vadovas.

Noras centralizuoti

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad EK paruošta deleguotojo Reglamento 639/2014 pataisa, kurioje, be kitų pakeitimų, siūloma uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus pūdymuose, azotą fiksuojančių augalų pasėliuose, posėliuose ir įsėliuose, jaudina visos ES žemdirbius.

EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato duomenimis, minėti elementai sudaro apie 94 proc. deklaruojamų EASV plotų: azotą kaupiantys augalai – per 45 proc., posėliai ir įsėliai – beveik 28 proc., pūdymai – per 21 proc.

Anot J.Sviderskio, apmaudu, kad EK pasiūlymas teikiamas ignoruojant agronominę patirtį bei žemės ūkyje taikomas technologijas ir nepaisant žemdirbių perspėjimų, kad tokio draudimo padariniai bus skaudūs.

„Jeigu tokiam žemdirbiams nuogąstavimus keliančiam siūlymui bus pritarta, mūsų ir kitų šalių ūkininkai bus priversti atsisakyti neseniai patrauklia verslo šaka tapusio žirnių ir pupų auginimo. Tai sujauks ir sėjomainos planus, nes ankštinės kultūros gerina dirvožemį. Be to, po tokių draudimų išaugs iš trečiųjų šalių importuojamų baltyminių žaliavų poreikis“, – neigiamus padarinius vardijo žemės ūkio įmonėms atstovaujančios asociacijos vadovas.

LŽŪBA vertinimu, tokie kardinalūs pakeitimai finansinio paramos laikotarpio viduryje – prastos vadybos pasekmė. O to priežastis – Lisabonos sutartyje įtvirtinto kompetencijų pasidalijimo tarp EK ir valstybių narių nepaisymas ir per didelis Briuselio siekis centralizuoti sprendimus.

Išskirtiniai ribojimai

Bronis Ropė, Europos parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys

EK pirmiausia teikė siūlymus dėl kanapių, bet žemdirbiai nujaučia, kad draudimai gali būti taikomi ir kitoms kultūroms. Komitete tas pasiūlymas buvo svarstytas ir dėl jo balsuota. Du trečdaliai komiteto narių nepalaikė EK draudimų. Nežinia, kaip bus balsuojama plenariniame posėdyje.

Mūsų ūkininkų išmokos daug mažesnės, todėl trūktų lėšų žalinimo plotuose paisyti tokių draudimų. Lietuvos žemdirbiams sudėtinga ir dėl to, kad mūsų šalyje galioja išskirtiniai apribojimai, neleidžiantys chemizuotame ūkyje išskirti ekologinių plotų. Kitose šalyse tokių draudimų nėra. Pavyzdžiui, Vokietijoje, jeigu ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse nenaudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, tą dalį galima deklaruoti kaip ekologinę ir gauti papildomų išmokų. Tada užtenka pajamų tokiems plotams prižiūrėti.

Jeigu ir Lietuvoje neliktų tokių apribojimų, mūsų ūkininkai taip nebijotų, kad ankštinių kultūrų pasėliuose gali būti uždrausta naudoti augalų apsaugos priemones. Juk ir rinkoje būtų patrauklesni žirniai bei pupos, išauginti be cheminių priemonių.