Ūkininkams pikta, kad Lietuvoje klaupiamasi prieš užsienio kapitalo bankus, o lietuviškos kredito unijos – lyg nepageidaujami šašai ant kūno. Scanpix nuotr.

Lietuvoje veikiančias kredito unijas užgriuvo pertvarka – iki šių metų pabaigos bus išsamiai patikrinta jų „finansinė sveikata“. Nežinia, kas bus toms, kurioms po turto vertinimo trūks kapitalo. Kai kurių mažesnių kredito unijų nariai nuogąstauja, kad reikalavimas padidinti kapitalą gali tapti mirties nuosprendžiu. Lietuvos bankas teigia, kad taip tiesiog mėginama įvertinti, kas vyksta šiame sektoriuje.

Verčia didinti pajus

Šiemet Seimas palaimino kredito unijų reformą, kuri, kaip tikimasi, turėtų sustiprinti šį sektorių, kad jis taptų rimta alternatyva Lietuvoje veikiantiems bankams ir svariu bendruomenių, smulkiojo ir vidutinio verslo ramsčiu. Kredito unijos turėtų persitvarkyti iki 2018 m. pradžios. Užmojai platūs, ketinimai rimti, tačiau jais tiki toli gražu ne visi.

Apie penkiolika metų gyvuojančios Rokiškio kredito unijos (RKU) valdybos nariai baiminasi, kad turto kokybės vertinimas jų uniją gali patiesti ant menčių. „Tiek metų sėkmingai pragyvenome ir suglaudę pečius vieni kitus rėmėme, o dabar mūsų unijos likimas pakibęs ant plauko. Pagal dabartinius reikalavimus turime dvigubai padidinti pajus arba prisikviesti daug naujų narių. Reikia surinkti apie 60 tūkst. eurų. Mes dirbame nederlingose žemėse, gauname mažiau pajamų, tad tokia suma – nemaži pinigai“, – RKU rūpestį išsakė jos valdybos narys ūkininkas Vytautas Šlikas.

Jungtis ar užsidaryti?

Rokiškėnų kooperatinės kredito įstaigos rodiklius galėtų pagerinti paskolų portfelis, tačiau ji negali išduoti didesnių paskolų. Anot V.Šliko, unija įsprausta į rėmus – vienam žmogui tegali paskolinti apie 40 tūkst. eurų.

„Turime sukaupę ir pasidėję nemažą indėlį Lietuvos centrinėje kredito unijoje, bet didesnių paskolų išduoti negalime. Pirkdami brangesnę techniką ūkininkai vis tiek priversti eiti į bankus“, – problemą įvardijo kitas RKU valdybos narys ūkininkas Jonas Mikalkevičius.

RKU valdybos pirmininkė Liuda Mikulėnienė aiškino, kad daugiau skolinti nariams negalima, nes reikia paisyti kredito unijoms nustatyto kapitalo pakankamumo rodiklio (jis nusako finansinės įstaigos rizikingumą atsižvelgiant į jos turto bei kapitalo struktūrą).

„Anksčiau daugiau dirbome su smulkiaisiais ūkininkais, bet dabar ir jiems paskolos tapo neprieinamos. Kai suvedame duomenis į kompiuterį apie pajamas ir būtinas išlaidas, gauname nuorodą, kad mažas pajamas gaunantiems nariams skolinti negalima. Taigi, iš paskolų gavėjų rato iškrinta stambieji ir smulkieji ūkininkai, o vidutiniokų irgi nėra daug“, – apgailestavo pašnekovė.

Anot L.Mikulėnienės, jei rokiškėnams nepavyks padidinti kapitalo, teks šlietis prie kitų kredito unijų arba išsiskirstyti.

Griežtina veiklą

Pastaraisiais metais kredito įstaigų prižiūrėtojai vis griežtina kredito unijų veiklą.  Ne vienam kredito unijos nariui atrodo, kad šį sektorių norima smarkiai apriboti esą prisidengiant skandalingais unijų bankrotais. Jiems pikta, kad Lietuvoje klaupiamasi prieš užsienio kapitalo bankus, o lietuviškos kredito unijos – lyg nepageidaujami šašai ant kūno.

V.Šlikas

V.Šlikas

„Kėsinasi į mūsų savarankiškumą arba visai nori pasmaugti, o mes negalime apsiginti. Kam užkliuvo kredito unijos? Gal kokiems rykliams?“ – retoriškai klausė V.Šlikas.

J.Mikalkevičiui susidarė įspūdis, kad pastaraisiais metais nusitaikyta į kredito unijas.  „Atvirai unijų uždaryti neliepia, bet sukuria tokias sąlygas, kuriomis veikti neišgalėsime ir patys užsidarysime. Kažkam mes tikrai neparankūs, nors regionų gyventojams unijos – didelė paspirtis. Jei nebūtų tokio spaudimo, sėkmingai ir toliau gyvuotume. Bet dabar kilpą norima dar labiau užveržti“, – rėžė rokiškėnas.

Ūkininkas mano, kad bus nelengva prisikviesti naujų narių, taip pat ir įkalbėti esamus, kad padidintų pajus. „Nežinia, kur atsidurs padidinti pajai. Daug kam nepatiks, jei jie bus užšaldyti ir Lietuvos banko reikės prašyti leidimo disponuoti savo pinigais“, – samprotavo J.Mikalkevičius.

Geležinėse rankose

Stambus Rokiškio rajono ūkininkas Robertas Einoris yra ir bankų klientas, ir RKU pajininkas, valdybos narys. Jis skolinasi iš bankų, tačiau neatsisako ir kredito unijos paslaugų, kurios yra pigesnės.

Ūkininkui apmaudu, kad susikooperavusių gyventojų įkurtos kredito unijos pateko į geležines kredito įstaigų prižiūrėtojų rankas. „Dabar verčiamės „minimaliu režimu“, bet gyvuojame. Nauji normatyvai mums gali būti nepakeliami. Sužlugdyti gali vien tik numatytas priverstinis nepriklausomų auditorių samdymas. Iki šiol išsiversdavome be brangiai apmokamų tokių specialistų paslaugų“, – sakė R.Einoris.

Rokiškėnas sutiko, kad kredito unijų veikla privalo būti reguliuojama. Tačiau pabrėžė, kad reguliuojant neturi būti nutolta nuo šių įstaigų esmės: „Kredito unija yra kooperatinė bendrovė, į kurią žmonės susiburia dėl tarpusavio finansinės pagalbos. Be to, kredito unijos – vienintelės vien lietuviško kapitalo kredito įstaigos.“

Kreditų unijų įkūrimo Lietuvoje pradininkė Regina Piečaitienė yra sakiusi, kad kredito unijos – tai bankeliai su širdimi, kurie dirba tik savo narių naudai. Dabar tokių bankelių pajininkai nuogąstauja, kad po reformos tokios dvasios gali nebelikti.

Teko nusileisti

Dvidešimt metų veikiančios Šilutės kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Genovaitė Kimbrienė mano, kad reforma jų įstaigai nebus skausminga. Šilutiškių kredito unija vienija apie 9 000 narių, teikia daug paslaugų. Tiesa, pagal naujus reikalavimus pagrindinių pajų jiems trūks, bet jie atsiremti gali į iš pelno sukauptą pakankamą rezervą.

„Sąlygos bus dar griežtesnės, bet išgyventi galima. Reformai pagrindus pakloję įstatymai buvo derinti su unijomis; kai kur buvo atsižvelgta į mūsų poreikius, bet mums teko nemažai nusileisti“, – konstatavo pašnekovė.

Reikės prisitaikyti

FortunatasDirgincius

Fortunatas Dirginčius, Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas

Kredito unijos reformuojamos tam, kad taptų stipresnės, galėtų konkuruoti bankinėje rinkoje ir drąsiau kredituoti smulkųjį verslą, žemės ūkį ir kt. Nesvarbu, unija maža ar didelė, pirmiausia ji turi būti „finansiškai sveika“. Yra mažų kredito unijų, kurios sukaupusios reikiamą rezervą, bet yra ir tokių, kurios nesugebėjo to padaryti.

Po turto kokybės vertinimo kredito unijos turės metus laiko kapitalui sustiprinti, klaidoms ištaisyti. Manau, kad dauguma išpildys naujus kredito įstaigų riziką ribojančius normatyvus. Tos unijos, kurios to nepajėgs padaryti, galės prisijungti prie kitų. Nuo 2018 m. kredito unijos privalės priklausyti centrinei kredito unijai (CKU), o šių galės būti ne viena. CKU galės steigti mažiausiai 5 kredito unijos.

Per pastaruosius metus šio sektoriaus veikla iš tikrųjų griežtinama. Deja, tai atsitiko dėl kelių bankrutavusių kredito unijų. Dabar visas sektorius klupdomas ant žirnių. Reikia suprasti, kad kredito unija – ne savišalpos kasa ar mėgėjų sambūris. Jos priima indėlius ir teikia paskolas, o indėliai yra apdrausti valstybės.

Be to, Lietuvos bankas griežtina ne tik unijų, bet ir bankų, greitųjų kreditų sektoriaus, draudimo įmonių bei pensijų fondų veiklą. Tai vyksta visame pasaulyje. Taigi, tenka prisitaikyti.  Štai Kanadoje, kur stipri kredito unijų veikla,  2002 m. buvo 1 500 tokių kredito įstaigų, o 2009–aisiais – tik 500. Jos neužsidarė, o susijungė, kad galėtų atsilaikyti.

Kai kam bus naudinga

Ernesta Ramaškaitė, Lietuvos kredito unijų narių asociacijos tarybos pirmininkė, savo ruožtu sako, kad turėtų keistis dalies kredito unijų požiūris į savo veiklą, jos turėtų plėsti paslaugų ratą, kurti papildomą vertę rajono gyventojams. Kai kurios kredito unijos neauga galbūt dėl kompetencijos stokos, todėl tokia pertvarka joms gali būti naudinga.

Reforma yra griežta, bet  ji turėtų sustiprinti šį sektorių, o ne jį žlugdyti. Kredito unijų veikloje dalyvauja per 150 tūkst. narių, jų daugėja. Vadinasi, šios paslaugos yra reikalingos. Aišku, kai kurie reguliaciniai mechanizmai jau dabar yra griežtesni kredito unijoms nei bankams. Pavyzdžiui, kapitalo pakankamumo rodiklis bankams yra 8 proc., o kredito unijoms – 13 proc. Kredito unijoms yra sunkiau sukaupti kapitalą.

Po pertvarkos, kai unijos bus patikrintos, galėsime prašyti, kad reguliavimas nebūtų griežtinamas. Tada rinkoje galės veikti ne viena CKU, kaip yra dabar. Tačiau steigti naujas CKU nebus lengva. Dėl to dar teks diskutuoti su Lietuvos banku ir ieškoti kompromiso.

Likimas pačių rankose?

simkus-respublika

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius

Turto kokybės vertinimas atliekamas siekiant nepalikti dvejonių kredito unijoms dėl jų finansinės būklės ir užtikrinti, kad reformuotas sektorius nepaveldės senosios sistemos problemų. Minėto pasitikėjimo kredito unijoms prireiks ruošiantis bendradarbiavimui ateityje, t. y. jungiantis į CKU. Šį darbą atliks nepriklausomi auditoriai, kurių darbą koordinuos Lietuvos banko specialistai.

Norima ne parklupdyti kredito unijas, o atskleisti tikrąją šio sektoriaus finansinę padėtį.

Reformos prireikė, nes dalis kredito unijų veikė prisiimdamos didelę riziką ir nebuvo pasirengusios tinkamai ją suvaldyti.

Kredito unijų likimas iš esmės priklausys nuo jų pačių pastangų šalinant trūkumus. Jos turi daugiau nei metus savo kapitalui sustiprinti.

 

Faktai

Lietuvos banko duomenimis, šalyje veikia 73 kredito unijos, iš kurių 61 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijos sistemai. Kredito unijos vienija apie 160 tūkst. narių.

61 kredito unijos  pelnas per 2016 m. pirmąjį pusmetį pasiekė 1,3 mln. eurų ir padidėjo net 3 kartus, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (639 tūkst. eurų nuostolis). Jų turtas sudarė 430 mln. eurų – 6,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Lietuvos centrinei kredito unijos sistemai  priklausančių kredito unijų indėlių portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje išaugo 7 proc. ir buvo 368 mln. eurų, o paskolų portfelis sudarė 243 mln. eurų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Kapitalas per pastarąjį pusmetį pasiekė 41 mln. eurų – 3,4 proc. daugiau nei pernai.