Kęstučio Kadūno nuotr.

Registrų centras atliko visos šalies nekilnojamojo turto (NT) masinį vertinimą, kuris šįkart svarbus tuo, kad pagal jį bus apskaičiuojami mokesčiai, rašo portalas lrt.lt.

„Užbaigėme labai didelį darbą – įvertinome visą Lietuvos turtą: žemę ir kitus nekilnojamuosius daiktus, tai yra statinius. Bet tai, nėra baigtinis darbas, mes kol kas pateikėme viešam svarstymui, pateikėme savivaldybėms derinimui ir tikimės iš jų sulaukti konstruktyvių pastabų“, – LRT radijui sakė Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
„Statinių vertinimas, kuris šiais metais atliktas, vertės statinių bus prilygintos ir mokestinėms vertėms, kas labai aktualu ateinančius penkerius metus mokant mokesčius į valstybės ir savivaldybių biudžetus“, – aiškino jis.
Per pastaruosius metus labiausiai augo žemės ūkio bei komercinės paskirties žemės vertė. „Palyginti su 2019 metais, šiais metais žemės ūkio paskirties žemės vertė augo 10 proc. Antroje vietoje būtų komercinės paskirties žemės – vertė augo apie 5 proc. Trečioje vietoje – pramonės ir sandėliavimo. Mažiausiai kito mėgėjų sodų teritorijose esanti žemė – 1 proc. ribose“, – komentavo K. Maksvytis. Butų ir gyvenamieji namai labiausiai brango Kauno apskrityje.
Butų vertė čia padidėjo 8 proc., gyvenamųjų namų – 5 proc. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad iš tiesų, didžiausią šuolį šiuo atžvilgiu per pastaruosius penkerius metus padarė Kauno miestas. Augimo rezultatus lėmė ir tarptautinių kompanijų būstinių atsidarymas mieste, ir Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), bei tendencija, kai žmonės pamažu pradėjo keltis iš rajono į miestą.