Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Siūloma naujovė: stambios prekybos mokestis

Siūloma Lietuvoje taikyti naują mokestį – stambios prekybos mokestį. Jis būtų taikomas atlygiui, gautam už prekes, parduotas fiziniams asmenims, kai šie prekes įsigytų vartojimo tikslais, t. y. tikslais, kurie nesusiję su jų verslu, amatu ar profesija.

Pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Tai numatantį Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą ir Mokesčių administravimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantys parlamentarai – frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas ir Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys.

Pasak jų, prievolė mokėti stambios prekybos mokestį tektų bet kokiems asmenims (fiziniams asmenims, juridiniams asmenims arba bet kokiems kitiems subjektams), kurie savo verslo, amato arba profesijos tikslais savo vardu parduoda prekes vartotojams. Stambios prekybos mokestį mokėtų tik tie prekių pardavėjai, kurie Lietuvoje yra įregistruoti mokesčių mokėtojais ir parduoda prekes Lietuvos teritorijoje.

Pagal įstatymo projektą, stambios prekybos mokesčio deklaracija turėtų būti pateikta ir prekybos mokestis sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito kalendorinio mėnesio 25 dienos. Jei kalendorinį mėnesį mažmeninėje prekyboje gauta bendra atlygio (išskyrus PVM) suma neviršytų 2 mln. eurų ribos, pateikti prekybos mokesčio deklaracijos nereikėtų.

Rengiant projektą buvo nagrinėjama Lenkijos patirtis rengiant panašų įstatymą ir Lenkijos laimėta byla Europos Teisingumo teisme.

„Mokesčio poreikis grindžiamas mažmeninės prekybos rinkos specifika Lietuvoje, susijusia su ypač didelę rinkos galią turinčių stambios prekybos įmonių veikla, taip pat poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo. Preliminariai skaičiuojama, kad 86,21 proc. gautų pajamų iš planuojamo mokesčio valstybė gaus iš ūkio subjektų, besiverčiančių mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Prekybos sektoriuje būtų perskirstyta apmokestinamoji našta, nes dideles apyvartas šiame sektoriuje generuojantys asmenys paprastai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei mažesnes apyvartas generuojantys asmenys“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Pasak projektą parengusių parlamentarų J. Jaručio, V. Poderio ir T. Tomilino, jį priėmus valstybės biudžetas papildomai galėtų gauti apie 31,9 mln. eurų metinių pajamų.

Siūloma, kad naujas  teisinis  reguliavimas įsigaliotų 2020 sausio 1 d.

Rekomenduojami video