Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Spanguoliauti – į miškus arba... į turgų?

šaldikliuose per vasarą ir prikaupėme braškių, aviečių, mėlynių, serbentų ir kitų uogų, sveikatos specialistai pataria nepamiršti spanguolių, kurios turi daug vertingų savybių. Šių rudens uogų pasidairėme Gargždų turguje.

Dažnai uogomis ir grybais prekiaujanti endriejaviškė Renata Grevienė rudenį rinkti spanguolių, o vasarą – aviečių važiuoja į gimtosios Laukuvos miškus. Ten jai viskas pažįstama.

R. Grevienė kasmet pasirūpina, kad šeimai žiemą nepritrūktų miško uogų. Trintų su medum spanguolių arbata padeda greičiau pasveikti peršalus, nes uogos – vitaminų šaltinis.

„Nuo ryto iki vakaro kartais prirenku 10–12 litrų spanguolių. Išvažiuoju į Laukuvą dviem dienoms, apsistoju pas seserį. Prisirinkusi uogų vežu į Gargždus arba parduodu iš namų Endriejave, nes daug kas žino, kad esu uogautoja“, – sakė Renata, už litrą spanguolių prašiusi 4 eurus. Pasak moters, atvėsus orui ir kai šlapia, rinkti uogas darosi sunkiau – šąla rankos. Tad, žinoma, uogauti smagiau vasarą. Mėlynių ji traukia į Pėžaičių pušynus, o grybauja Endriejavo miškuose.

Pardavinėti spanguoles Gargždų turguje nuolat vaisiais, daržovėmis ir uogomis prekiaujanti Svetlana Rubavičienė pradėjo rugsėjo mėnesį. „Paskutines dažnai parduodame gruodį. Tada perka Kūčioms ir verda kisielių. Be to, nebūtina dabar nusipirkus spanguoles sutrinti, galima ilgai šviežias išlaikyti šaldytuve apipiltas vandeniu“, – sakė Svetlana. Vis dėlto ir pati, ir pirkėjai dažniausiai trina spanguoles ir maišo su citrina, medumi, česnaku.

Tie, kurie nemėgsta uogauti miške, spanguolių ir sode gali užsiauginti. Tačiau kultūrinių spanguolių ir skonis, ir savybės nuo miško uogų skirsis. Daug metų kultūrinių spanguolių derliumi džiaugiasi Elytė Misevičienė. „Prieš 15 metų pamatėme pas tetą auginamas spanguoles ir ėmėme sode ruošti spanguolyną. Teko iškasti nemažai žemės, ją pakeisti miško žeme, pagerinti rūgščiomis durpėmis, vėliau užpylėme obuolių sulčių išspaudų. Palei kraštus tiesėme specialią plėvelę“, – vardijo moteris, po trejų metų uogas skynusi kibirais. Tiems, kurie norėtų įsiruošti spanguolyną, moteris pataria neskubėti, nes darbo bus daug. „Pasodinęs daigus turi žinoti, kad po 5 metų teks vėl pradėti iš pradžių: ruošti naują vietą ir vėl sodinti daigus, t. y. atnaujinti, o vasarą reikės nuolat laistyti“, – įspėjo E. Misevičienė. Jei tai neišgąsdino, pats laikas būtų sodinti spanguolių daigus. Kitais metais didelio derliaus tikėtis, pasak moters, neverta. „Į raugiamus kopūstus įberti sauja kita tikrai užderės, o vėliau gal bus tiek, kad spausit sultis“, – šypsojosi moteris.


  • Spanguolėse daug kalio, fosforo, geležies. Uogos turi tonizuojančių savybių. Spanguolių sulčių PH yra labai mažas, jos rūgščios, todėl pasižymi antimikrobiniu, antiseptiniu, prieš­uždegiminiu poveikiu, gali prisidėti prie kai kurių susirgimų, susijusių su šlapimo pūsle, tulžimi ir pan., gydymo. Sergant opalige ar padidėjus skrandžio rūgštingumui, vartoti spanguolių nepatartina.
  • Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad spanguolėse yra daugiau antioksidantų fenolių nei 19 populiariausių vaisių ir uogų. Šios medžiagos gali užkirsti kelią širdies ligoms ir kai kurių rūšių vėžiui. Žiemą spanguolės – vienas geriausių antioksidantų šaltinių. Be to, jų vertėtų valgyti ir patiriantiems stresą – mat dėl jo sutrinka natūrali antioksidantų gamyba žmogaus organizme.
  • Džiovintos spanguolės – puikus skanėstas, tačiau jose yra santykinai daugiau cukraus. Trečdalyje puodelio džiovintų spanguolių yra 133 kilokalorijos, šiame kiekyje yra 26 gramai cukraus – daugiau nei 6 arbatiniai šaukšteliai.

Laima ŠVEISTRYTĖ

banga,logo

Rekomenduojami video