Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žvejybos draudimai - žala visuomenės sveikatai ir smulkiajam žvejų verslui

Šviežios ir laukinės natūraliai užaugusios žuvies prieinamumas vartotojams labai stipriai sumažėtų, jei Seimas priimtų planuojamas svarstyti Verslinės žvejybos įstatymo pataisas. Jos numato uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse. O būtent tokių maisto produktų labai pasigenda šiuolaikiniai sveikos mitybos propaguotojai ir vietinio sveikuoliško maisto vartotojai.

Pasak Lietuvos žuvies vartotojų ir žvejų interesus atstovaujančio Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovo Mindaugo Maciulevičiaus, visiems žinoma šviežios laukinės žuvies, omega-3 šaltinio,ypač vietiniuose regionuose sugautos žuvies nauda žmogaus sveikatai. Itin svarbu, kad ji sugaunama ir apdorojama nedideliuose šeimos cecheliuose, šeimos įmonėse tradiciniu būdu. Nerimaujama, kad netekus paskutinio natūraaus vandens telkinio, kuriame galima tokia žvejyba neteksime šio žuvies. Be to susidarys visos prielaidos žuvies kainų kylimui.

„Nors tokių naujovių iniciatoriai sako, kad nori padidinti žuvų populiaciją Kuršių mariose ir kituose mūsų vandenyse, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad specializuota žvejyba nedaro ženklesnio poveikio žuvų išteklių būklei, jei yra tinkamai nustatytos tvarios žvejybos sąlygos. Todėl pagrįstai galima teigti, kad būtent išteklių naudojimo kontrolės efektyvumo didinimas, o ne verslinės žvejybos draudimas užtikrintų žuvų išteklių tvarumą“, – teigia Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr.  Arvydas Švagždys.

Mokslininkas teigia, kad vienas iš žuvų išteklių mažėjimą Kuršių mariose sąlygojančių veiksnių yra klimato kaita. Bet situaciją reikėtų keisti ne draudimais, o kitokiais būdais gausinant žuvų. Mokslininkai siūlo nustatyti žuvų neršto apsaugos laikotarpius, mažinti druskingo vandens prietakas, gerinti nerštaviečių kokybę ir migracijos kelius, didinti žuvų buveinių plotus, reguliuoti kormoranų skaičių.

„Labiausiai nerimaujame, nes priėmus siūlomas įstatymo pataisas nukentės beveik 1 milijonas Lietuvos vartotojų, kurie dabar turgeliuose, prekybos centruose turi galimybę įsigyti lietuviškos laukinės šviežios ar rūkytos ir įperkamos Kuršių marių priekrančių žuvies. Taip pat reikėtų galvoti ir apie mūsų žvejus. Jų smulkus verslas, nedideli žuvies perdirbimo cecheliai sukuria pridėtinę vertę, didina pajūrio zonos turistinį patrauklumą ir sukuria darbo vietas. Versline žvejyba dabar užsiima apie150fizinių asmenų“, – aiškina Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“vadovė Siga Jakubauskienė.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“vadovųteigimu, dabar susiformavusi žuvininkystės produktų pardavimo be tarpininkų sistema garantuoja žvejams didžiausią naudą. Įprastinė tradiciškai susiformavusi prekyba vykdoma iškrovimo vietose, kuomet klientas atvyksta įsigyti didesnį kiekį žuvų produktų arba klientui pagal pageidavimą atvežamos žuvys į kliento nurodytą vietą.

Asociacijos nariai turi susiformavusius pastovius prekybinius santykius su daugeliu klientų – tai kavinės, turgeliai, vietos žuvies rūkytojai,  perdirbėjai ir kt. Pasiekta, kad žuvininkystės produktais jau yra prekiaujama ir ruošiamasi išlaikyti ryšius su didžiaisiais prekybos centrais  „Norfa“, „Iki“  taip pat  skatinama  prekyba elektroninėje parduotuvėje. Siekiama,kad šviežios žuvies produktai pasiektų mažuosius valgytojus darželiuose ir jautriausius vartotojus ligoninėse.Kadangi žvejybos kvotos verslui nėra didinamos eilę metų, žvejai siekia su esamais resursais, kurti pridėtinę vertę ir taip atliepti vartotojų ir valstybės lūkesčius.

Pastoviai siūloma šviežių žuvų mažmeninė prekyba tiesiogiai iš žvejų žvejybos produktų iškrovimo vietose. Socialiniuose tinkluose yra pateikiama informacija apie žuvų iškrovimo vietas,  kuriose galima įsigyti šviežių žuvų. Asociacija informuoja socialiniuose tinkluose, vietinėje spaudoje ar per kitas informavimo priemones apie prasidedančius sezonus ir tuo metu  tam tikrų rūšių žuvų žvejybą  bei prekybą.

Tai, kad ruošiamasi žvejams leisti žvejoti stintas ir nėges, žvejų verslo neišgelbės,  nes šis laimikis nesudaro net dešimtos dalies nuo viso sužvejojamo kiekio. Šioje padėtyje  bendradarbiavimas su mokslu  yra labai svarbus, todėl visos žvejų grupės  ir valstybės institucijos, turime   jo  įsiklausyti.

Labai prašome visų Seimo narių – išgirsti  visus suinteresuotus asmenis  skatinant jų bendradarbiavimą, bet ne priešinimą, kad  priimami sprendimai  būtų paremti mokslo rekomendacijomis,  siekiant naudos visiems:  valstybei,  verslui,  vartotojui,  rekreacinei  žvejybai.

Lietuvos žuvies vartotojų ir žvejų interesus atstovaujatis Mindaugas Maciulevičius, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas ir Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“  vadovė Siga Jakubauskienė tiki, kad jų atstovaujamų bendruomenių balsas bus išgirstas ir lietuviška žvejyba nebus suvaržyta ar visai uždrausta.

Rekomenduojami video