A. Zuokas

Karantinas ir jo ribojimai iškankino visus. Mūsų namai virto darbovietėmis, mokyklomis, sporto salėmis ir vos ne įkalinimo vietomis. Iki šiol net nežinojome, kiek daug visko juose telpa. Neaiškumas dėl rytojaus, rizika prarasti darbą, praktiškai be pajamų likę savarankiškai dirbantys asmenys, neaiški eilės verslų ateitis daugelį žmonių varo į neviltį.

Nauja vyriausybė dirba jau beveik 100 dienų, tačiau garsiai žadėtos ,,geresnės nei buvusios vyriausybės pagalbos priemonės“ stipriai vėluoja ir kol kas lieka tik pažadais.Ar nebūtų užtekę toliau tęsti laiko ir klaidų patikrintas buvusios Sauliaus Skvernelio vyriausybės paramos priemones, kurias dauguma dirbančiųjų ir verslo atstovų vertino gerai? Kam gaišti laiką, kurti naujas programas ir priemones, versti žmones iš naujo mokytis pildyti formas ir prašymus, kai turime pirmo karantino pamokas?

Prezidentas, ministrai ir ekspertai tarpusavyje konkuruoja dėl nuomonių bei patarimų įvairovės: kas šia tema daugiau ir ką pasakys, kas pirmesnis pasirodys spaudos ar interneto platybėse. Tos nuomonės stipriai skiriasi ir dažnai parodo, kuriai Lietuvai yra adresuotos: ar tai, kuriai viskas garantuota, nes atlyginimas gaunamas iš visų mokesčių mokėtojų sunešto biudžeto, ar tai, kuri viską turi užsidirbti pati ir šiuo metu yra priversta gyventi kaip paramos gavėja.

Ir kaip tam žmogui išgyventi visame šiame chaose?

Prezidentas staiga pareiškia nuomonę, kad reikia didinti mokesčius savarankiškai dirbantiems asmenims, nes tai esą „gyvulių ūkis“. Tikrai? Ar tikrai dabar pats geriausias laikas apie tai kalbėti? Ar tikrai Prezidentas nori matyti visus dirbančius tik pagal darbo sutartis, kai modernaus pasaulio darbo rinkoje auga dirbančiųjų savarankiškai skaičius? Atrodo, kad Prezidentūra tampa socializmo ideologijos bastionu, kur įmanoma tik viena darbo forma – pagal darbo kodeksą ir dar su privaloma naryste profsąjungose. Daug kas dar prisimena tokius laikus.Gal visgi turėtų būti atvirkščiai?Visi savarankiškai dirbantys asmenys tikėtųsi Prezidento kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kodėl tiek S.Skvernelio, tiek Ingridos Šimonytės vyriausybės diskriminuoja dirbančiuosius savarankiškai ir karantino laikotarpiu moka tik 260 eurų kompensaciją, kai tuo tarpu pagal darbo sutartis dirbantiems ir esantiems prastovose moka nuo 100 iki 30 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Karantinui einant į pabaigą, Vyriausybė pritilo su iniciatyvomis, o ekspertai jau savaitę vienu balsu kalba apie trečiąją karantino bangą ir apie privalomą kaukių nešiojimo lauke panaikinimą. Tikrai, negi šviesūs protai galvoja, kad reikalavimo visur ir visada dėvėti kaukes panaikinimas šiuo metuyra didžiausia Lietuvos žmonių problema? Gal užtenka patikslinti kaukių dėvėjimo tvarką, kad nebūtų absurdo istorijų, kai policija nubaudžia plynuose laukuose be kaukių vaikščiojančius tos pačios šeimos narius.Manau, dauguma žmonių su jomis ir miegoti sutiktų, jei tik būtų suteikta protinga galimybė dirbti bei atverti verslus, kurių veiklos ribojimas labai abejotinas.

Visi iš Vyriausybės laukia aiškumo ir pažadų vykdymo, kad pagalbos priemonės gyventojus ir verslus pasiektų greitai bei laiku. Nustokite kalbėti apie rengiamą trečią paramos paketą, kai dar neįgyvendinote pirmo.Iš Vyriausybės visuomenė tikisi aiškių įsipareigojimų ir veiksmų, kurie padėtų išlaikyti darbo vietas bei išsaugoti verslus, kuriems dėl karantino apribojimų iškilo bankroto grėsmė.

Nesuprantamos yra konservatorių vadovaujamos Seimo daugumos iniciatyvos pradėti konfliktus su Prezidentūra ir naujos kovos dėl didesnės valdžios. Ar nėra rimtesnių darbų? Valdžios turite pakankamai, tik norėkite ja naudotis (aišku, tam reikia žinių) ir realiai spręsti žmonių problemas. Žmonės pavargo laukti ir tikrai nenori matyti rietenų dėl didesnio valdžios kąsnio…

Artūras Zuokas