LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų žemės ūkio žaliajai ir skaitmeninei transformacijai tikėtasi gauti bent 124 mln. eurų. Tačiau iš to liko tik šnipštas – vos 16 mln. eurų. Svarbiausias akcentas gaivinant žemės ūkį – pelkių atkūrimui. Tokį lėšų skirstymą žemės ūkio organizacijų atstovai pavadino klaidinimu, chaosu, ir konstatavo, kad nebus pasiekti nei Žaliojo kurso, nei skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslai.
Suma staiga sutirpo
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai norėjo išgirsti, kokios galimybės žemės ūkiui yra numatytos dabar baigiamame rengti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane. Jis Europos Komisijai (EK) turi būti pateiktas iki šių metų balandžio 30 d. Paaiškėjo, kad tiesiogiai žemės ūkiui numatyta paberti trupinių – 16 mln. eurų. Nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) anksčiau pristatinėjo, kad žemės ūkiui suplanuota apie 125 mln. eurų. Jau ir šią sumą žemdirbių organizacijų atstovai vertino kaip labai menką, nes be adekvačios paramos būtų neįmanoma pasiekti labai aukštai iškeltos „žaliųjų“ įpareigojimų kartelės. Paaiškėjus, kad iš šios sumos lieka tik katino ašaros, žemdirbiai neslėpė nuostabos ir kartėlio dėl tokio akibrokšto, paragino valdžią prisiimti atsakomybę už savo planus.
Primename, kad EK, reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), kuri finansuos valstybių narių struktūrines reformas ir skatins ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai ir 2019–2020 m. ES Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti. Iš RRF Lietuvai numatyta iš viso 2,225 mlrd. eurų dotacijoms.
EK žodis paskutinis?
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą pristatęs Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Paulius Baniūnas sakė, kad RRF paskirtis – reformos ir investicijos esminiams pokyčiams. Tai pirmiausia žalioji transformacija (tam turi būti skirta 37 proc. visų lėšų), visko, kas įmanoma, skaitmeninimas (20 proc. visų lėšų) ir ES Tarybos pateiktų rekomendacijų švietimo, sveikatos, inovacijų srityje įgyvendinimas, taip pat skurdo bei pajamų nelygybės mažinimas.
Jis pabrėžė, kad RRF nuo kitų finansavimo šaltinių skiriasi tuo, kad tai yra EK tiesiogiai valdoma programa. „EK žodis labai svarbus sprendžiant, koks bus planas. Be suderinimo su EK nė vieno euro negalėsime išleisti“, – teigė P.Baniūnas.
Išvardijęs prioritetines investicijas atsinaujinančių energijos išteklių, energijos efektyvumo, „žaliojo“ transporto, viešojo valdymo ir kitose srityse, FM atstovas paminėjo, kad svarbiausias akcentas RRF lėšomis gaivinant žemės ūkį bus teikiamas pelkių atkūrimui. Susidarė įspūdis, kad tai išgirdę tiek kai kurie KRK nariai, tiek posėdį nuotoliniu būdu stebėję žemdirbiai neteko amo.
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis paklausė, ar tarp ekspertų, kurie patarinėjo rengiant minėtą planą, buvo žemės ūkio atstovų. „Jeigu žemės ūkiui yra tik pelkių atkūrimo galimybė, čia ne žemės ūkio tikslas“, – stebėjosi jis.
P.Baniūnas pripažino, kad žemės ūkio atstovų tarp patariamosios tarybos narių nebuvo, ir žemdirbių žvilgsnį nukreipė į bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti skirtą fondą, kuriame yra beveik 1,5 mlrd. eurų. „Žemės ūkis turi atskirą finansavimą ir gana didelį“, – tvirtino P.Baniūnas.
Liko pelkių atkūrimas
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė nežinantis ką ir bepridurti, nes viską pasakė FM atstovas. „Buvome nusimatę gerokai daugiau priemonių dirvožemio apsaugos, išmaniųjų technologijų diegimo ir kitose srityse. Tačiau liko tai, kas liko, toks buvo Vyriausybės pasirinkimas. Liko pelkių atkūrimas kaip klimato kaitos valdymo priemonė, taip pat priemonės gyvūnų gerovei – modernios ventiliavimo sistemos, biologiniai filtrai ir dirvožemio valdymo sistema, kuri pateko į informacinių technologijų sritį. Taigi, iš mūsų siūlytų 124 mln. eurų liko 16 mln. eurų“, – dėstė žemės ūkio ministras ir pridūrė, kad RRF priemonių ribas gerokai stumdo EK.
Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė paguodė žemdirbius, kad jie galės statyti vėjo, saulės ir biometano dujų jėgainės ir tam gauti paramą.
Apėmė noras verkti
KRK narys Juozas Baublys nusistebėjo K.Navicko ramybe: „Keistai nuskambėjo žemės ūkio ministro pasakymas, kad žemės ūkiui liko tik tiek, kiek liko. Gal nepakankamai buvo pateikta įrodymų, kad reikia daugiau?“ Kitas KRK narys Kęstutis Mažeika sakė, kad žemės ūkiui žalinimo ir klimato kaitos tikslams pasiekti reikia apie 1,2 mlrd. eurų. „Tai kur tie pinigai iš RRF?“ – domėjosi parlamentaras.
Pratrūko ir žemdirbių organizacijų atstovai. „Pasiklausius šių dainų, norisi tik verkti. Pagal RRF žemės ūkį turime paversti pelke?! Mums siūlo orientuotis į Kaimo plėtros programą, betgi ji 15 proc. sumažinta, taip pat mažinamas kofinansavimas. Eidami kartu į „žaliąją“ ateitį mes ir išmokomis negalime lygintis su kitais. Matome, kaip viskas naikinama, gamyba visuose sektoriuose mažėja. Nieko negavę iš RRF neprisiimsime jokių papildomų įsipareigojimų. Darykite, ką norite: vežkitės iš kitur kiaules ir karves arba auginkite dirbtinę mėsą“, – išklojo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Jis papriekaištavo žemės ūkio ministrui, kodėl šis nekėlė žemdirbių „ant bėgių“ ir nekovojo dėl jų. „Vyrai, po velnių, išgirskite mus ir pagaliau prisiimkite atsakomybę. Kitaip žemės ūkio ateitis bus tamsi kaip naktis“, – beveik eilėmis užbaigė pieno gamintojų atstovas.
Pasijuto mulkinami
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis rėžė, kad žemdirbiai yra mulkinami: „Finansų ministerijos atstovas visus klaidina sakydamas, kad RRF skirtas daugiau pramonei, transportui, ir tai esą Europos Komisijos rekomendacija. Nieko panašaus – tai klaidinimas. Komisija nurodo, kad vienas iš Žaliojo kurso pagrindų – strategija „Nuo lauko iki stalo“. Be to, mes prašėme, kad į patariamąją tarybą būtų įtrauktas ir žemės ūkio srities atstovas, bet toks prašymas buvo ignoruotas.“
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tvirtino, kad jau seniai girdimi raginimai dėl struktūrinių pokyčių, transformacijos, bet paramos tam nėra. „Mūsų sektoriuje, kaip ir paukštininkystėje, vyrauja stambios ir susijusios įmonės, todėl parama nepasiekia. Štai meldinei nendrinukei išsaugoti buvo skirta 8 mln. eurų ir dar 7 mln. eurų pridurta, o, pavyzdžiui, kiaulininkystė per praeitą laikotarpį gavo tik 450 tūkst. eurų investicinės paramos. Tai didelė šaka, 50 proc. kiaulienos turime įsivežti, bet pinigai eina pro šalį“, – į rėmimo prioritetus pabaksnojo A.Baravykas.
Nustatytų tikslų nepasieks
Grūdininkų atstovas Aušrys Macijauskas konstatavo, kad žemės ūkiui nesuteikiama jokių galimybių prisitaikyti prie Žaliojo kurso keliamų iššūkių. „Aiškėja vaizdas, kad žemės ūkis iš RRF negaus nieko. Tie keli milijonai – tik dėl „pliusiuko“. Mes esame teikę programą, kaip galėtume panaudoti lėšas ir kokius pokyčius pasiektume. Vien mažinant trąšų naudojimą iki 2030 metų ir įvertinant finansinius ūkininkų nuostolius, kaip numatoma Žaliajame kurse, reikėtų papildomai milijardo eurų – kasmet po 100 milijonų“, – skaičiavo jis.
Pasak A.Macijausko, FM rodo į Kaimo plėtros fondą, bet jis yra susitraukęs, be to, skirtas remti bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą. „Žemės ūkio ministerija jau ima atsitraukinėti dėl ekologinio ūkininkavimo plėtros, nes neužtenka finansavimo. Mažinamas finansavimas kaimo bendruomenėms. Ir dar girdime, kad iš to susitraukusio biudžeto turime finansuoti didžiulius uždavinius, keliamus žemės ūkiui. Galiu atvirai pasakyti, kad numatyto šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo nepasieksime, arba turi būti adekvatus finansavimas“, – tvirtino ūkininkas.
Chaosas, kitaip nepavadinsi
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Raimundas Juknevičius konstatavo, kad nebus pasiekti ir kiti tikslai, kurie turėtų lydėti kuriant gerovės valstybę, t. y. skurdo bei socialinės atskirties mažinimo. „Akivaizdu, kad atsigavimo fondas turėtų skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, mažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto. Tai vienas pagrindinių tikslų kuriant gerovės valstybę. Vyriausybė tai irgi yra įsipareigojusi, bet dabar iš tokio didelio fondo kaimui neskiriama nieko“, – stebėjosi Šiaulių rajono ūkininkas.
Jis pridūrė, kad keistai skamba raginimas „žaliąjį“ ir skaitmeninį proveržį žemės ūkyje finansuoti bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti skirtomis lėšomis, kurios dabartiniam laikotarpiui yra gerokai apkarpytos. O žemės ūkiui, kur uždirbami pinigai kaime, atsiranda labai daug įvairių papildomų reikalavimų ir suvaržymų. Taigi, su mažesniais pinigais reikalaujama padaryti daug daugiau – visą proveržį.
R.Juknevičius dar siūlė įvertinti, kam ir kokiais kriterijais remiantis skiriami tie 16 mln. eurų. „Efektyvumą galima vertinti trimis aspektais – klimato kaitos, gamtosauginiu ir ekonominiu. Suprantu, kad durpynai – didelis ir kažkam naudingas projektas, bet pinigų kaimui iš to nėra. Biodujų jėgainių statymas irgi konkretaus verslo interesas. O dešimtys tūkstančių ūkininkų su didele baime žiūri į tokią vykdomą politiką. Chaosas, kitaip nepavadinsi“, – užbaigė LŪS vicepirmininkas.
