Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kanapinis kviečia Seimą suktinio

Seimo komitetams pradėjus svarstyti vieną svarbiausių Laisvės partijos teisėkūros iniciatyvų – mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą – kai kuriems gali pasidingoti nuo Seimo rūmų padvelkęs specifinis salsvas kvapas. Gal prie Seimo kabinetų besibrazdinančiam Kanapiniui pavyko valdančiąją daugumą įtraukti į svaigų suktinį?

Gydytų simbolinėmis baudomis

Gyvenime nėra nieko pastovaus, keičiasi ir politinės etnografijos personažai: antai jau metus be darbo sėdintis Kanapinis, karantino išgintas į virtualią erdvę galynėtis su Lašininiu ir artinti pavasarines viltis, numojo ranka į savo prigimtinę paskirtį ir ryžtingai patraukė į Vilnių. Pasak etnografų, Kanapinis kildinamas iš kanapių aliejaus, naudoto per Gavėnią patiekalams ruošti. Užgavėnėms persikėlus į virtualią tikrovę, jam beliko persikvalifikuoti – aliejų keisti džiovintais stiebais ir lapais. Juk būtent su jais siejama prieš Seimo rinkimus šoktelėjusi politinė Laisvės partijos paklausa: panaikinti baudžiamąją atsakomybę už mažo marihuanos ir kitokių kvaišalų kiekio laikymą asmeniniam naudojimui žadėjusi politinė jėga tapo valdančiosios koalicijos dalimi. Taigi, Kanapinio braškinimasis Seime neturėtų stebinti, nes Seimo komitetai jau pradėjo svarstyti Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės iniciatyvą perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).

Seimo narės M.Danielės teigimu, mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas yra sveikatos politikos, o ne kovos su nusikalstamumu dalykas, todėl parlamentarai savo argumentus ir kritiką dabar turėtų sutelkti būtent į dekriminalizavimo ir sveikatos, o ne nusikalstamumo ir kovos su šešėline rinka problemas. Pasak M.Danielės, reikia kalbėti apie tai, kad Baudžiamuoju kodeksu „gydome“ priklausomus žmones. Politikė sakė atmetanti jos iniciatyvą kritikuojančių opozicinės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų argumentus, kad mažo narkotikų kiekio dekriminalizacija leis tam tikroms grupėms susikrauti milijonus kitų žmonių priklausomybių ir nusikaltimų sąskaita. M.Danielės teigimu, „valstiečių“ lyderiai neva sąmoningai pasirinko konstruoti narkotikų, kaip tam tikro blogio, pasakojimą. Laisvės frakcijos narė pabrėžė, kad ši diskusija yra ne apie narkotikų gėrį ar blogį, moralę, o apie tai, kaip šią problemą spręsti.

A.Širinskienė: „Matuko pavyzdys rodo, ko mes galime tikėtis, jeigu narkotikų vartojimas taps dar lengviau prieinamas. Jei norima iš tikrųjų padėti visuomenei bei narkotikus vartojantiems asmenims, yra kitų kelių ir būdų. Pirmiausia – profilaktinė pagalba, kad žmonės netaptų priklausomi, ugdytųsi reikiamus įgūdžius, kad jaunimas turėtų kuo užsiimti.“

Vienu iš galimų jos sprendimų būdų Laisvės frakcijos nariai mato atsakomybės už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą nesiekiant jų platinti sumažinimą iki simbolinio dydžio baudų. Pavyzdžiui, įkliuvusieji pirmą kartą atsipirktų 20 eurų bauda, o pakartotinai – ne daugiau nei 100 eurų. Kuo motyvuojamas toks atlaidumas? Anot M.Danielės, dažniausiai už disponavimą narkotinėmis medžiagomis baudžiami jauni žmonės, o nuo narkotikų priklausomiems asmenims net 100 eurų bauda yra gana didelė.

Lengvųjų narkotikų nėra

Tokia atjauta narkotikus vartojančių ir nuo jų priklausomų asmenų finansinėms galimybėms šokiruojančiai skiriasi nuo tos pačios partijos atstovės, teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos požiūrio: jos pasiūlytos ANK pataisos už vadinamąją „neapykantos kalbą“ numatė nuo 560 iki 1 200 eurų baudas, nors jos taip pat galėtų būti skirtos jauniems žmonėms. Jeigu tokios sankcijos įsigaliotų, finansiškai būtų žymiai naudingiau svaigintis narkotikais, negu viešai iš kažko tyčiotis. Politinis prioritetas tarsi aiškus, siūlomas narkotikų problemos „gydymo“ būdas pasitelkiant dekriminalizaciją – taip pat, tačiau ką apie tai mano teisininkai, nagrinėjantys su nusikaltimais dėl narkotikų susijusias bylas?

Daugelis bylų yra susijusios su narkotikų vartojimu ir laikymu savo reikmėms ir tik mažą dalį sudaro narkotikų platinimo bylos

Nacionalinės teismų administracijos (NTA) duomenimis, sergančiųjų narkomanija skaičius Lietuvoje kasmet mažėja: nuo 246 atvejų 100 000 gyventojų 2014 m. iki 90 atvejų 2018 m. Nepaisant to, 2020-ųjų duomenimis, su psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusios bylos yra ketvirta pagal gausumą baudžiamųjų bylų kategorija, o kasmetė statistika nedžiugina: 2020 m. pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos 1 436 bylos, 2019 m. – net 1 627, o 2018 m. – 1 578, sakoma NTA pranešime.

Pasak Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Mindaugo Ražansko, daugelis bylų yra susijusios su narkotikų vartojimu ir laikymu savo reikmėms ir tik mažą dalį sudaro narkotikų platinimo bylos. Teisėjo teigimu, nedidelis kiekis – kad ir viena dozė – gali kainuoti laisvę. „Dozė ar kokia nors tabletė gali būti skirta net ir ne pardavimui: platinimu laikomas ir atidavimas skolon, dovanojimas ir kiti medžiagų perleidimo kitiems asmenims būdai“, – pabrėžė M.Ražanskas.

Teisėjo manymu, derėtų atsargiai vertinti ketinimus dekriminalizuoti mažo kiekio lengvųjų narkotikų laikymą: „Kiek teko susipažinti su įstatymo projektu, jame užfiksuoti pakeitimai susiję ne su lengvųjų narkotikų, o su visų psichoaktyviųjų medžiagų mažo kiekio laikymu. Tokie pakeitimai legalizuotų ir, pavyzdžiui, heroino – sunkiojo intraveninio narkotiko – mažo kiekio laikymą ir vartojimą“, – sakė M.Ražanskas. Jis pabrėžė, kad savo nagrinėjamose bylose tenka matyti ne vieno jauno žmogaus liūdną gyvenimo istoriją, kuri dažniausiai prasideda nekaltu „žolytės“ vartojimu, tęsiasi vagystėmis, problemomis su mokslais, darbu, merginų atvejais – pasinėrimu į prostituciją – ir baigiasi mirtimi. „Lengvųjų narkotikų nėra: visi jie gali sukelti vienodai sunkią priklausomybę ir jų vartojimas gali baigtis taip pat tragiškai“, – apibendrino teisėjas.

Lemtingas pakvailiojimas

Seimo Žmogaus teisių komiteto narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas – vienas iš Laisvės partijos frakcijos inicijuotam įstatymo projektui pritarusių Seimo narių. Rudenį į Seimą išrinktas politikas lig tol daug metų dirbo mokytoju ir tikrai nėra atitrūkęs nuo jaunimo gyvenimo problemų.

„Dekriminalizuoti mažus narkotikų kiekius tikrai reikia, tačiau niekaip negaliu sutikti su pasiūlyta bauda – nuo 20 iki 100 eurų. Su tuo aš tikrai nesutinku. O pati dekriminalizacijos idėja tikrai yra svarbi. Ir kitų šalių, ir mūsų specialistų patirtis rodo, kad baudžiamasis procesas, kurį jauniems žmonėms užtraukia vienkartinis pakvailiojimas su kvaišalais, tikrai jų neišauklėja. Nekalbu apie tuos, kurie yra narkomanai, kuriems skiriamas gydymas nuo priklausomybės. Atsitiktinis pakvailiojimas su nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu jauniems žmonėms užveria karjeros duris, jie negali dirbti valstybės tarnyboje ir kitur, kur galioja apribojimai dėl teistumo. Skaičiai rodo, kad kriminalizavimas mažo narkotikų kiekio vartojimo problemos tikrai nesprendžia“, – sakė T.Bičiūnas.

Pasak jo, dėl to įkliuvusiems pirmąsyk turi būti suteiktas šansas be baudžiamojo proceso suvokti, kad padaryta didelė klaida. Vis dėlto ji neturėtų sugriauti jų ateities. Tačiau, T.Bičiūno teigimu, jeigu narkotikų vartojimas kartojasi, jei piktnaudžiavimas jais tampa akivaizdus, turėtų būti taikomi kiti kodekso straipsniai, kurie baudžia griežčiau.

Pirminiame įstatymo projekte numatytos 20 ir 100 eurų baudos už disponavimą mažu narkotikų kiekiu, politiko manymu, yra neadekvačios: esą juokaujant galima pasakyti, kad tokia bauda būtų įskaičiuota į vakarėlio išlaidas ir visi paskęstų suktinės dūmuose. Politiko teigimu, 20 eurų bauda neturėtų atrodyti tarsi kvietimas dar nerūkiusiems „žolės“ pabandyti nesibaiminant baudžiamosios atsakomybės. Savo ruožtu T.Bičiūnas Seimo komiteto posėdyje pasiūlė nuo 2 000 iki 3 000 eurų baudas, bet dėl jų dydžio turės apsispręsti visi parlamentarai.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į palyginti didelį narkotikų prieinamumą Lietuvoje. „Iš bendravimo su jaunimu ir anoniminių apklausų akivaizdu, kad jie gali gana nesunkiai įsigyti marihuanos ar vadinamųjų „ratų“ – amfetamino darinių. Tos tabletės nebrangiai kainuoja ir jie tikrai žino, kur jų galima nusipirkti. Tai irgi kelia rimtą nerimą“, – sakė T.Bičiūnas.

Kas galėtų paneigti...

Jei kvaišalai, bent jau populiariausieji, Lietuvoje yra lengvai prieinami ir palyginti nebrangūs, tai rodo, kad pasiūla narkotikų rinkoje yra didžiulė. Ką sako faktas, kad į teisiamųjų suolą dažniausiai sėda tik jų vartotojai ar smulkūs platintojai? Gal kas saugo ir globoja „didmenininkus“? Kaip kvaišalų rinką paveiks Laisvės partijos užmojis dekriminalizuoti mažą narkotinių medžiagų kiekį – ne tik kanapių, bet ir visų kitų, įskaitant heroino bei kokaino? Ir kuo paaiškinti tokią skubą Seime – ar koronaviruso krizės metu šalyje nėra svarbesnių problemų? Galima svarstyti ir apie tai, kad karantino metu uždarius mokyklas, naktinius klubus, barus, festivalius, koncertinę veiklą, rimtą finansinį smūgį patyrė ir narkotikų verslo rykliai. Gal jie nekantrauja atsigriebti kaip galima greičiau padidinę paklausą? Kaip sakė vienas lietuviškos politikos klasikas, kas galėtų paneigti, kad...

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė mano, kad mažo narkotikų kiekio dekriminalizavimas tik paskatintų jų vartojimą.

„Už tai būtų skiriamos labai nedidelės, simbolinės baudos, tačiau jos būtų numatytos ne tik už vartojimą, bet ir už gamybą, platinimą, perdirbimą, o tai jau tikrai susiję su prekyba narkotikais, ne tik su asmeniniu vartojimu. Be abejo, ir prekeiviams, ir vartojantiems narkotikus tokiu atveju sąlygos pagerėtų, bet tai neabejotinai atsilieptų ir pavienių žmonių bei visuomenės sveikatai. Net neabejoju, kad priklausomybių skaičiaus augimas turėtų įtakos ir nusikalstamumui, nes tikrai daug nusikaltimų, ypač smurtinių, padaro žmonės, kurie yra priklausomi“, – sakė A.Širinskienė.

Ji priminė plačiai nuskambėjusią tragediją, kai Kėdainiuose buvo nužudytas ketverių metų Matukas: medicinos ekspertai nustatė, kad prieš vaiką smurtavę tėvai buvo pavartoję narkotinių medžiagų, kurios skatina agresiją. „Matuko pavyzdys rodo, ko mes galime tikėtis, jeigu narkotikų vartojimas taps dar lengviau prieinamas. Jei norima iš tikrųjų padėti visuomenei bei narkotikus vartojantiems asmenims, yra kitų kelių ir būdų. Pirmiausia – profilaktinė pagalba, kad žmonės netaptų priklausomi, ugdytųsi reikiamus įgūdžius, kad jaunimas turėtų kuo užsiimti. Turintiems priklausomybių turi būti prieinamos reabilitacijos programos. Dabar jie laukia gana įspūdingose eilėse, o kai kuriems jos neprieinamos finansiškai. Manyčiau, kad šitie dalykai turėtų būti prioritetas“, – sakė politikė.

Pasak A.Širinskienės, jeigu tikrai norima galbūt atsitiktinai pavartojusiems narkotikų žmonėms padėti išvengti sunkių teisinių pasekmių, galima sugalvoti kitų būdų. „Pavyzdžiui, jeigu asmuo pirmą kartą pagaunamas su nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir pradeda lankyti reabilitacijos programą, sėkmingai sveiksta, būtų galima kelti klausimą, ar nenutraukti ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu tikintis, kad jis daugiau narkotinių medžiagų nebevartos. Toks modelis nesukeltų sunkių pasekmių pačiam narkomanui, antra vertus, jis labai motyvuotų žmogų keisti savo gyvenimo būdą. Manyčiau, kad dėl tokio varianto laimėtų visuomenė ir pats priklausomybę įgijęs ar potencialiai įgysiantis žmogus“, – svarstė Seimo narė.

Rekomenduojami video