Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuviškų daržovių derlius šiemet vėluos

Darganotas ir vėsus pavasaris sujaukė daržininkų sėjos kalendorių. Ankstyvosios daržovės kai kur pasėtos net mėnesiu vėliau, dėl liūčių suplaktos žemės ir perteklinės drėgmės jos sunkiai dygsta. Bulviasodis, paprastai pasibaigdavęs iki gegužės, šiandieną dalyje prekinių ūkių dar tęsiasi pilnu tempu. Skaičiuojama, kad stambieji bulvių augintojai dar neapsodino penktadalio bulvėms numatytų laukų.

Pietiečiams orai irgi nebuvo dėkingi

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė svarsto, kad lietuviškų ankstyvųjų daržovių, augintų iš daigų, derlius gali vėluoti viena kita savaite, o sėtų iš sėklų daržovių galime sulaukti 2–3 savaitėmis vėliau. Šviežių daržovių poreikio pilnai išpildyti, regis, negalės ir pietinių šalių ūkininkai. Daržininkų atstovė sako, kad ir Europos pietuose šiųmetis pavasaris buvo nedėkingas, dėl to ir jų derliai mažesni. „Pavasarį, ankstyvą vasarą pirkėjų rankos tiesiasi į šių metų derliaus žalumynines daržoves. Jeigu pasiūla iš Pietų bus maža, mūsų prekybininkai ją norės užsitikrinti iš vietos augintojų. Nebent patys vartotojai daugiau jų užsiaugins“, – tokios didelės konkurencijos ankstyvųjų daržovių sektoriuje kaip ankstesniais pavasariais nesitiki Z.Cironkienė.

Neįeisi nei pėsčias, nei važiuotas

Šiaulių rajono daržovių augintojas Antanas Baliutavičius sako, kad šiųmetei sėjai iššūkių netrūko: laukuose drėbė sniegą, jį keitė lietus, o kai kada praūždavo ir trumpos krušos. Rezultatas – žliaugiantys laukai: „Į laukus neįeisi net pėsčias, o ką jau kalbėti apie sunkiąją techniką“, – atvirai šiųmetės sėjos realijas dėlioja ūkininkas.

Daržininkas iki didžiųjų lietų spėjo pasėti morkas, burokėlius. Savo eilės į laukus dar laukė bulvės ir žiediniai kopūstai, brokoliai. „Sėklų neturėjo išplauti, lysvės sutankintos volu. Gavom kažkiek krušos. Gerai, kad daigeliai dar nebuvo pasirodę. Kitu atveju turėtume taikytis su gerokai liūdnesniu scenarijumi“, – neabejoja ūkininkas.

Kopūstų derlius vėluos

Daržininkas numatęs šiemet didžiausią plotą skirti kopūstams, tačiau jų daigų sodinimas vėluoja beveik mėnesį. Įprastais metais tokiu laiku ankstyvųjų daigų „galvos“ jau būdavo paaugusios, o dabar didžioji dalis daigų dar laukia, kol dirvos kiek pradžius. „Įprastai daigai lysves pasiekdavo balandžio pradžioje, vėliausiai – balandžio viduryje. Birželio viduryje jau kirsdavome pirmąsias kopūstų galvas, o dabar, ko gero, ankstyvuosius kopūstus dorosime tik liepą“, – vėlesnį ankstyvų šviežių kopūstų derlių prognozuoja A.Baliutavičius.

Jo manymu, kitos jo užaugintos daržovės rinką pasieks dviem savaitėmis vėliau nei įprastai.

Augins tik bulves

Pasvalio krašte daržoves auginantis Vaidutis Gegieckas sako nebeauginsiąs kopūstų. Augintojas pripažįsta, kad kopūstai savo paklausą turi, tačiau juos išauginti, o paskui surasti talkininkus derliui nuimti reikalauja per daug laiko ir jėgų. „Pagrindinė priežastis, dėl ko atsisakau jų auginimo – rankų darbo trūkumas. Vietiniai gauna pašalpas, dirbti jie nenori. Pandemija, karantinas, prasti orai taip pat, aišku, nepadėjo, bet labiausiai darbus apsunkina, kai tiesiog nėra ko pasisamdyti“, – nusivylęs ūkininkas.

Vaidučio laukuose šiemet augs tik bulvės. Ūkininkas šį pavasarį spėjo jų pasėti kiek daugiau nei hektarą, o kitų džiaugėsi nė nepradėjęs berti į žemę. Važinėdamas apylinkėse matė kitų ūkininkų bulvių laukus, virtusius tvenkiniais: „Vandens tiek, kad praktiškai nesimato vagų. Kiek bulvė gali mirkti vandenyje? Manau, kad daliai ūkių bulves teks atsodinti. Nors šią savaitę laikosi neblogi orai, dar reikia palaukti, kad žemė pradžiūtų.“

Skubi pagalba daigams

Daržininkų sėja stringa ir Pietvakarių Lietuvoje. Vilkaviškio krašto ūkininkas Saulius Janulaitis pasakoja, kad praėjusią savaitę dirvos buvo spėjusios kiek pradžiūti, bet jas vėl užmirkė lietus. Ūkininkas svarsto, kad dėl prastų orų darbai daržininkams nusikėlė bent dviem savaitėmis. „Iš sėklų spėjau pasėti svogūnus, jų šiemet auginu beveik du hektarus. Planuoju pasodinti dvidešimt arų svogūnų iš gumbelių. Kiek neramu, kad lietus bus užplakęs viršutinį dirvos sluoksnį. Nebuvau volu sutankinęs dirvos paviršiaus, todėl specialiais padargais suardysiu viršutinį sluoksnį. Jei nieko nedaryčiau, tikėtina, kad daigai taip ir nepasirodytų“, – atsidūsta ilgametis daržovių augintojas.

Šios savaitės orus išstudijavęs daržininkas lieka optimistiškas. Vilkaviškio kraštui šį pavasarį neteko tiek sniego ir krušos, kaip šiauriniams rajonams. Ūkininkas tikisi, kad jei ir toliau laikysis palankūs orai, vėliau pasėtos daržovės turėtų pasivyti įprastu laiku pasėtą derlių.

Dalis daigams skirto ploto teko grūdams

Atvirame lauke lapines daržoves auginančio Vaido Nagreckio ūkyje salotų sodinimas įprastai vyksta ciklu: vienos salotos pjaunamos, pakuojamos ir vežamos prekybos tinklams, o į jų vietą iš karto sodinamos kitos. Tačiau kol kas ciklą iš vėžių išmušė lietingi ir darganoti orai. Iš Vakarų Europos atvykę daigai stovi sandėliuose ir laukia savo eilės. Ūkininkas sako, kad dviejų savaičių daigų partijos šią savaitę bus sodinamos vienu kartu.

Ūkininkas skaičiuoja, kad šiemet nesodins maždaug pusės milijono salotų daigų. Į jų vietą ūkininkas pasėjo javus.

„Šiemet daržovėms skirtą plotą sumažinau. Tai lėmė ne tik pandemija, bet ir darbo jėgos trūkumas. Su tuo susiduria daugybė daržininkų visoje Lietuvoje“, – sezoninių darbininkų trūkumą regionuose kaip vieną didžiausių iššūkių agroverslui išskiria V.Nagreckis.

Smidrų prekyba dviem savaitėmis vėlesnė

Gurmanai, laukiantys šviežio smidrų derliaus, taip pat turės apsišarvuoti kantrybe. Jų daigeliai dar tik lenda iš po žemės, nors paprastai jų stiebai jau būdavo pjaunami ir rišami į ryšelius. „Prieš kelerius metus tokiu pat laiku daržoves valgydavo pilnu tempu, o gegužės antrojoje pusėje jau turėjome didesnius kiekius, pradėdavome jų prekybą. Šiais metais dar tik pradėsime juos ragauti“, – pasakoja smidrų augintoja Kotryna Meidė.

Pernai jaunajai ūkininkei pavyko išauginti neblogą derlių, tačiau paskelbus karantiną kilo nemažai sunkumų dėl jų realizacijos. Moteris sako, kad netekus didžiųjų supirkimo vietų (restoranų, mokymosi įstaigų, viešbučių) užsakymų, teko staigiai persiorientuoti į elektroninę prekybą. „Turgavietės buvo ištuštėjusios, todėl didžiausią kiekį pardavinėjome savarankiškai. Klientams į kai kuriuos miestus daržoves pristatėme patys. Iš tiesų labai išvargome, kol viską išpardavėme“, – nelengvą praėjusių metų smidrų prekybą prisimena ūkininkė.

Derlių rezervuoja iš anksto

Anykščių rajone ūkininkaujanti Kotryna smidrais neapsiriboja, savo veiklą stengiasi diversifikuoti. Šiemet ji ruošiasi plėsti alternatyvią ūkininkavimo šaką, kuriai įtakos orai praktiškai nedaro. Tai – valgomųjų dantenių (Shiitake grybų) auginimo verslą. Moteris tvirtina, kad iš Rytų Azijos kilusius grybus pamėgę mūsų kraštiečiai padiktavo paklausą – dar nė vienais metais neteko vargti dėl jų realizacijos: „Neturime didelio kiekio, bet viską, ką užauginame, suvalgo draugai, giminaičiai. Derlius dažniausiai jau būna rezervuotas iš anksto.“

Penktadalis bulvių nepasodintos

Šiemet ypač strigo bulviasodis. Įprastai bulvininkai sodinimo darbus baigdavo iki gegužės 1 d., o šiemet pirmąją gegužės savaitę stambūs bulvių augintojai nebuvo apsodinę penktadalio laukų. „Tie, kas neturi savo technikos, išvis nepradėjo sodinti bulvių. Kol didieji augintojai darbų nebaigia, jie technikos neskolina, nenuomoja“, – sako Z.Cironkienė.

Bulviasodžio dar nebaigė ir Šakių rajono žemdirbys Martynas Laukaitis. Jis sako, kad šiemet visa sėja gerokai vėlyvesnė, dirvos dar prisisunkusios drėgmės. Jo skaičiavimu, ūkyje dar liko nepasodinta 25 proc. bulvių.

Visą suplanuotą bulvių plotą spėjo apsodinti Eugenijus Valuckas. Tačiau būdamas pirmūnu ūkininkas nesidžiaugia – dalis plotų skendi vandenyje, todėl kai kurie plotai jau nurašomi nuostoliams. Atsodinti bulvių ūkininkas nesiruošia, jis viliasi, kad sausi ir giedri orai lysves pradžiovins. „Labai ankstyvų bulvių nesodiname, jų ir nedaiginome. Aišku, būtų buvę geriau jas sodinti savaite vėliau. Iškart po bulviasodžio užpuolė lietus. Nieko jau nepadarysi – kai tavo verslas po atviru dangumi, turi būti pasiruošęs viskam“, – neprarasti ūpo stengiasi bulvių augintojas.

Plėtrą sustabdė žirniai ir pupos

Paprastai naujo sezono daržovių tiekimas rinkai įsibėgėja vidurvasarį, o rudenį rinkoje įsigali chaosas, nes reikia parduoti daug produkcijos – tą, kuri netelpa į saugyklas ar jų išvis neturima, ir tą, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyko puikiai užauginti, o vežti į saugyklas neverta. Pasak Z.Cironkienės, būtent tada laikosi žemiausios daržovių kainos. Pašnekovė svarsto, kad vietinių augintojų konkurencingumą padėtų išlaikyti modernios saugyklos. Nors tam buvo numatyta parama paskutiniame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos srities „Investicijos į žemės ūkio valdas“ šaukime, liūto dalis atiteko ne daržovių augintojams, o gyvulininkams ir grūdininkams. Trumpai tariant, žirniai ir pupos, kurias dėl sėjomainos taip pamėgo javų augintojai, buvo formaliai laikomi daržovėmis. Dėl to kaimuose iškils dar daugiau grūdų sandėlių.

Apmaudu, kad daržininkų paramą „suvalgė“ grūdininkai. Augindami žirnius ir pupas jie deklaravo, kad keičia ūkio profilį į daržininkystę. Statistiniais tikslais pagal muitų kombinuotos nomenklatūros kodus šie augalai yra priskiriami daržovėms. Tačiau parama turėjo gaivinti sektorių, kuris rinkai tiekia daržoves, bulves ir vaisius šviežiam vartojimui, o ne ankštinius grūdus. Koks viso to rezultatas – daržininkai nustumti į šalį, o grūdų augintojai statė ir statys ne saugyklas daržovėms, o angarus, bokštus žirniams, pupoms džiovinti“, – nepasitenkinimo neslepia Z.Cironkienė, pridūrusi, kad apie šią spragą keletą kartų informavo ir Žemės ūkio ministeriją bei Nacionalinę mokėjimo agentūrą.

Rekomenduojami video