Bendrovės nuotr.

Vyriausybė pritarė 174 mln. eurų valstybės lėšų skyrimui žemės ūkio ir maisto sektoriams, nukentėjusiems dėl koronaviruso pandemijos bei karantino. Pinigai paskirstyti labai konkrečiai, nurodyta, kokie sektoriai ir kiek gaus lėšų patirtiems nuostoliams  padengti. Ūkininkai labai nesidžiaugia šiomis dalybomis, nes pirmiausia – nežinia, kada jie pasieks sąskaitas, jų nėra labai daug, o svarbiausia – neaišku, kokiu principu jie buvo paskirstyti. Ar neatsitiko taip, kad tie, kurie garsiausiai rėkė, pavyzdžiui, pienininkai, – gaus daugiausiai, o santūresni, kaip visada, laukia eilės pabaigoje?

Protestavo ir gavo

„Nacionalinė parama šalies pieno sektoriui – intensyvių pieno gamintojų asociacijos protesto akcijų rezultatas, – sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. – Tačiau nuostoliams dėl sumažintų pieno supirkimo kainų padengti pažadėtų išmokų nepakaks“. Pasak LPGA vadovo, per šių metų balandžio ir gegužės mėnesius pieno supirkimo kainos ūkiams sumažėjo nuo 6 iki 12 euro centų už kilogramą (kitose ES šalyse balandžio mėn. pieno supirkimo kainos, lyginant su kovo mėn., sumažėjo 0,5 euro cento už kilogramą).

Nuo birželio 8 d. Lietuvoje bus pradėtos rinkti pieno gamintojų paraiškos dėl nuostolių kompensavimo. Pieno gamintojams valstybė skyrė 18,5 mln. Eur. Pieno perdirbėjams skirta 101,5 mln. Eur, tačiau su sąlyga, kad jie išlaikys 2017–2019 m. atitinkamo mėnesio pieno supirkimo kainas. Taip pat pieno perdirbėjai privalės dokumentais įrodyti, jog patyrė nuostolių eksportuodami produkciją.

Kompensacija neatrodo sąžininga

Anot J. Vilionio, pieno gamintojų nuostoliams kompensuoti skirti 18,5 mln. Eur bus padalyti ūkininkams pagal laikomų karvių skaičių: už balandį ir gegužę dėl sumažintų supirkimo kainų praradimams padengti pieno gamintojas gaus 77 Eur už kiekvieną karvę. Pasak LPGA vadovo, ši kompensacija neatrodo sąžininga. Pavyzdžiui, stambaus ūkio karvė per laktaciją duoda 8 tūkst. kg pieno, nedidelio ūkio – pusiau tiek. Produktyvumas, žaliavos sudėtis ir kokybė, gamybos kaštai gerokai skiriasi, tačiau už kiekvieną ūkyje melžiamą karvę bus paskaičiuota vienoda išmoka. „Ypač nukentės stambius pieno ūkius valdančios bendrovės, lyginant su kovu, balandį ir gegužę kilogramo žaliavos kaina joms sumažėjo 6 euro centais, kompensacijos gaus 3 euro centus, už karvę – 25 Eur, nes išmokų suma ūkiui negalės viršyti 100 tūkst. Eur“.

Išmokos ir už svetimą pieną

„Beveik trečdalį Lietuvoje perdirbamo pieno davė kitų šalių karvės, joms taip pat priklausytų išmokos“, – svarsto LPGA prezidentas J. Vilionis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, balandžio mėn., lyginant su kovo mėn., pieno žaliavos importas iš Latvijos, Estijos bei kitų ES šalių padidėjo 9,55 proc., o palyginus su 2019 m. balandžiu – 13,9 proc. Už įvežtinės pieno žaliavos (3,85 proc. riebumo) toną buvo mokama 320 Eur, vietos gamintojams, per mėnesį parduodantiems 40 t ir daugiau pieno žaliavos (4,29 proc. riebumo), – 317 Eur.

Kokie tikslai?

Viešųjų interesų konfliktas provokuojamas ir su 101,5 mln. Eur parama šalies pieno perdirbimo įmonėms. Pasak LPGA direktoriaus Eimanto Bičiaus, pasaulio biržose pieno produktų kainos kyla, pavyzdžiui, gerokai pabrango nugriebto pieno miltai, grietinėlė, sviestas. Lietuvos agrorinkos duomenimis, kai kurios šalies pieno perdirbimo bendrovės apie 75 proc. produktų realizuoja vidaus rinkoje. Verslininkų bandymai viename prekybos tinkle pompastiškai sumažinti pieno ir kitų maisto produktų kainas – siekis įrodyti, jog žaliavos supirkimo kainas taip pat privalu mažinti. Šį pavasarį Vilniaus birža išplatino informaciją apie didžiųjų šalies pieno perdirbimo įmonių pajamas ir pelnus. Ūkininkai svarsto mažinti pieno gamybą arba išvis atsisakyti verslo. Pasak LPGA direktoriaus E. Bičiaus, prieš dešimtmetį pieno gamyba vertėsi apie 100 tūkst. ūkininkų, šiemet pieną perdirbti parduoda apie 17 tūkst.

Tikrai nesumažins supirkimo kainų?

„Pieno perdirbėjai ras priežasčių, kodėl pieno kainos nedidinti, – kalba LPGA prezidentas J. Vilionis. – Bus panaudotas bazinių rodiklių pieno kainos ir priedų už lojalumą, kokybę ir kitus parametrus mechanizmas. Pieno gamintojai, kaip įprasta, kompensuos visus didžiųjų pieninių pelnų praradimus“.

Pasak J. Vilionio, vienintelė išeitis pieno gamintojams – parduoti žaliavą patiems susivienijus į gamintojų grupes, kaip, pavyzdžiui, veikia „Lietuviško pieno“ kooperatyvas. Tobula rinkodara, gera vadyba, stipri derybinė pozicija. Pienas – strateginė valstybės žaliava, jos didžiosios kainos dalies neturėtų savintis prekybininkas, supirkėjas ar perdirbėjas. LPGA vadovas J. Vilionis prognozuoja, jog pieno gamintojai (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) vasarą sulauks išmokų dėl balandį ir gegužę sumažintų pieno supirkimo kainų. Tačiau šalies pieno perdirbimo įmonės, tikėtina, nesuras argumentų, kodėl verta išlaikyti 2017–2019 m. pieno supirkimo kainas, todėl paramos tiesiog atsisakys.

Turi būti išdalyta optimaliai naudingai

Tik 12 mln. eurų numatyta kaip laikinoji pagalba galvijų laikytojams už parduotus gyvulius. Ir dar 8 mln. eurų – nuostolius patyrusioms galvijienos perdirbimo įmonėms.

Kauno r. ūkininkas, žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA direktorius  Nikolajus Dubnikovas mano, kad tokia parama yra reikalinga, tik ji turi būti išdalyta tikslingai, optimaliai naudingai visiems žemės ūkio sektoriams.

„Mano nuomone, visas žemės ūkis yra svarbus, neišskiriant nė vienos šakos, – sakė N. Dubnikovas. – Reikėtų pagal statistikos duomenis atsižvelgti į tai, kiek produktų kuri šaka generuoja, ir antra – kuris iš tų sektorių labiausiai patiria sunkumų. Didžioji liūto dalis – 101,5 mln. eurų – numatyta skirti pieno perdirbimo įmonėms. Neseniai buvo kalbama, jog didžiosios pieno perdirbimo įmonės lyg ir kratėsi tos paramos, todėl dabar nelabai aišku, kas ten pasikeitė. Žemės ūkio ministerija, skirsčiusi paramą, turėtų pateikti svarius argumentus ir komentarus. Tada galėtume tiksliau vertinti tą skirstymą. Nesuprantama, kodėl vos ne du trečdaliai paramos sumos skirta pieno perdirbėjams. Klausimas, ar tokia parama duos naudos Lietuvos ūkininkams. Nežinia, kaip toji parama pieno perdirbėjams bus orientuota – ar tik į Lietuvos, o gal ir Latvijos bei Estijos perdirbėjus?“

Galvijų laikytojams už parduotus gyvulius numatyta tik 12 mln. eurų parama. Lygindamas galvijienos ir pieno sektorius N. Dubnikovas pastebėjo, kad paramos proporcijos šiems sektoriams skiriasi dešimtimis kartų. Todėl turi būti pateikti labai išsamūs ministerijos argumentai, kad nekiltų visokių nepagrįstų interpretacijų ir pan.

Dar negavo, o jau nusivylę

Tik 3,5 mln. eurų numatyta atseikėti kiaulių augintojams. Tokia parama yra visiškai nusivylusi Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos direktorė Jurgita Patašienė. Ji „Ūkininko patarėjui“ sakė nemananti, kad tie pinigai pasieks smulkiuosius kiaulių augintojus. „Netikiu, kad jie skubės kreiptis dėl šios paramos. Žmonės realiai yra labai nusivylę, neturi didelių lūkesčių valdžios atžvilgiu. Daug kas renkasi gyventi vargingiau, bet ramiau. Turbūt nebus daug besikreipiančių. Jau išsiuntinėjau informaciją visiems dėl paramos smulkiesiems kiaulių augintojams, bet nė vienas iš jų dar garsiai nepasakė, kad prašys pagalbos. Mano nuomone, pinigai daugiau nusės į didžiųjų kiaulių augintojų kišenes nei smulkiųjų.“

J. Patašienės teigimu, nors tai ir nebus parama, prisiimdami įsipareigojimus, tarkime, penkeriems metams, žmonės nenori vargo su popierizmais, todėl ir nesikreips. „Juk augintojai yra registruoti, yra visi duomenys, tad paprasčiausias variantas būtų kokiu nors būdu paskirstyti tą paramą. Juk kaimo žmonės dar ir laiko nelabai teturi – augina ne tik kiaulytes, bet ir kitus augintinius, dirba žemę ir yra daugybė kitų darbų. Todėl nusprendžia, kad geriau negaišti laiko, ir retas kuris tiki, kad tuos pinigus gaus“, – aiškino J. Patašienė.

Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė piktinosi, jog dėl kiaulių maro ir Vyriausybės sprendimų buvo padaryta meškos paslauga. Visi sprendimai smulkiųjų augintojų atžvilgiu tikrai nebuvę tokie, kokius reikėję priimti. Pradedant jau kiaulių fermų naikinimais – išnaikinti tai išnaikino, o dabar tie ūkiai (su retomis išimtimis) jau nebeatsikuria.

Augintojai pagalbos prašo perdirbėjams

20 mln. eurų numatyta skirti nuostolių patyrusiai paukštienos ir kiaušinių perdirbimo pramonei.

Žemės ūkio kooperatyvas „Agroaves group“ tik augina vištas, bet jų neperdirba. O šio kooperatyvo direktorius Jonas Jagminas teigia, kad iš tiesų ne augintojams, o paukštienos perdirbėjams reikia kuo greičiau skirti paramos lėšas.

Paukščių augintojai jau daugiau nei prieš mėnesį bendru raštu kreipėsi pagalbos į Vyriausybę, žemės ūkio ministrą, Seimo Kaimo reikalų komitetą. Jį pasirašė „Agroaves group“, „Kauno grūdai“, „Šilų paukštynas“, ūkininkas Sigitas Petkevičius ir kiti paukščių augintojai. Pasak J. Jagmino, susidarė labai sudėtinga situacija, nes paukštininkystėje yra nepertraukiama gamyba – negali sustoti skerdykla. Ne taip, kaip, pavyzdžiui, buliuką galima paauginti mėnesį ilgiau ar trumpiau, dėl to nieko neatsitiks.

„Atėjo laikas ir būtina vežti paukščius į skerdyklą. Tos pandemijos metu sutriko visa logistika per Lenkiją į Europą, šaldytuvuose susikaupė milžiniški kiekiai paukštienos. O pirkimų nėra, restoranai ir valgyklos užsidarę. Apie 25–30 proc. paukštienos produkcijos iki tol patekdavo į maitinimo sektorių. Dabar visa tai, negalima sakyti, kad sustojo, bet sutriko. Susikaupė apie 6–7 tūkst. tonų paukštienos – Vilniuje visi šaldytuvai yra užkimšti, ji vežama ir į Klaipėdą. Pasidarė didžiulė problema. Skerdyklose Kaišiadoryse ir Rudaminoje („Vilniaus paukštyne“) dirba daugiau nei tūkstantis žmonių. Solidarizavomės su perdirbėjais, nes supratome, kad, jei jiems nepagelbėsime, visą paukštininkystės sektorių būtų galima sužlugdyti per kelias dienas“, – pasakojo J. Jagminas.

Be paramos bankrutuotų

Pasak jo, yra AB „Kauno grūdai“ dvi modernios paukštienos perdirbimo įmonės, gaminančios aukštos kokybės produkciją, atitinkančios visus europinius reikalavimus. Ne taip, kaip lenkai, kurie atveža ir nori parduoti čia visą šlamštą.

„Paskaičiavome, kad nuo nepriklausomybės pradžios visas mūsų šalies paukštininkystės sektorius sumokėjo daugiau kaip milijardą eurų įvairių mokesčių, – teigė J. Jagminas. – Dabar mes, paukštienos sektorius, paprašėme 11 mln. eurų. Tai labai menka pagalba, bet tai vis tiek yra pagalba, kuri tuo momentu gelbėja situaciją. Jeigu to nebūtų buvę padaryta, paukštininkystės sektorius, kuris iki šiol dirbo stabiliai, normaliai, būtų atsidūręs ne tik ant bankroto ribos, bet ir visiškai bankrutavęs. Buvo susidariusi pakankamai dramatiška situacija, ir šiandien taip dar yra. Todėl noriu pasakyti, kad Vyriausybė labai pavėlavo suteikti tą pagalbą. Ir dabar dar pinigai nesumokėti, o paukštiena ir toliau kaupiasi šaldytuvuose, atlyginimus žmonėms ir mokesčius reikia mokėti – nuo jų niekas neatleido… Padėtis tikrai labai įtempta. Reikia kuo skubiausiai visais varpais skambinti, kad ta parama nedelsiant pasiektų perdirbėjus. Kito kelio nėra.“

Pinigų  reikia dabar

J. Jagmino teigimu, Lietuvoje per metus perdirbama apie 100 tūkst. tonų paukštienos, o tą sektorių galima pražudyti per 3–4 dienas. Sustabdžius abi skerdyklas, viskas iškart sustotų. Lygiai taip pat kaip metalurgijoje – sustabdžius marteninę krosnį, jos antrą kartą užkurti nebegalima.

J. Jagminas, išgirdęs, kad Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus nuogąstauja, jog paramos pinigai žemdirbius gali pasiekti tik po 2–3 ar net po 5 mėnesių, dar labiau sunerimo.

„Parama jau ir taip stipriai vėluoja, o jeigu atsitiktų taip, kad reikėtų laukti dar keletą mėnesių, būtų krachas. Būtų sužlugdyta viskas, kas iki šiol sukurta. Atkurti paukštininkystės sektorių prireiktų daugelio metų. Darbo netektų keli tūkstančiai žmonių. Tai – nejuokingi dalykai. Todėl yra labai nemalonu, kada į televizorių ar spaudą sulipa politikai ir aiškina: „Čia ateina milijardai, jau užkursime ekonomiką, jau beveik užkūrėme tą ekonomiką“. O praktiškai nieko nevyksta, yra kaip tame posakyje: teoriškai arklys, o praktiškai – neatsikelia. Iki šiol mus tebemaitina pažadais, ir esame labai pavojingoje būsenoje. Finansų ministras aiškina, kad jau ateina 6,3 mlrd. eurų, visi išsižioję klausosi… O kur tie milijardai? Iki šios dienos žemės ūkis negavo nė cento“, – piktinosi J. Jagminas.

Padėtis dramatiška

„Agroaves group“ direktorius sakė tik vieninteliam politikui – Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui galintis pasakyti pagiriamąjį žodį. Jis tikrai suprato reikalo dramatiškumą ir kokios gali būti pasekmės, jei nebus suteikta parama.

J. Jagminas įsitikinęs, kad Vyriausybė tokią pagalbos programą galėjo jau prieš mėnesį priimti, nes raštus jai paukštininkai rašė gal prieš pusantro mėnesio. Ir ne tik raštu, bet ir žodžiu visiems buvo kalama į galvą, jog paukštienos sektorių reikia kuo skubiau gelbėti.

„Niekada nesame prašę Vyriausybės pagalbos, ne taip, kaip pienininkai ir kiti vis verkia. Tačiau šį kartą padėtis paukštininkystėje yra tikrai dramatiška. Mes, paukščių augintojai, šį kartą norime, kad pagalbą gautų būtent perdirbėjai – „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“. Nepavydime, kad perdirbėjai gaus paramą, tada jie iš mūsų supirks produkciją ir viskas toliau vyks normaliai“, – teigė J. Jagminas.