Prasidėjus javapjūtei vėl bus kontroliuojama, ar javų augintojai nepiktnaudžiauja glifosatu, kurį ketinama uždrausti. Ūkininkų organizacijos yra sutarusios nenaudoti jo maistui ir pašarui auginamuose pasėliuose, tačiau šiemet pastebima, kad išaugo glifosato turinčių produktų pardavimas žemdirbiams. Kam jie prisipirko tokių herbicidų?
Kviečia susilaikyti
Pastaraisiais metais Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) atidžiau stebi ir tikrina, ar žemdirbiai nepersistengia naudodami herbicidus, kurių sudėtyje yra peikiamos veikliosios medžiagos – glifosato. Jis įeina į daugiau kaip dvidešimties profesionaliam naudojimui registruotų herbicidų sudėtį.
Buvo laikai, kai herbicidai su glifosatu liejosi laisvai. Pastaraisiais metais, VAT duomenimis, netinkamo glifosato naudojimo atvejų mažėja. Šiemet Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovai išreiškė susirūpinimą dėl sklandančios informacijos apie smarkiai išaugusius glifosato turinčių produktų pardavimų ūkininkams kiekius. LŪS priminė, kad žemdirbių organizacijos pernai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo nenaudoti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, auginamų maistui ir pašarui javų, žirnių, rapsų, linų, pupų, garstyčių, lubinų pasėliuose jų vegetacijos metu. Taip pat paragino ūkininkus atsakingai rūpintis aplinka, užaugintos produkcijos saugumu ir susilaikyti nuo kylančių pagundų net tada, kai gamta vieną po kito siunčia išbandymus.
Purškimas bevertis
Kokios gi tos pagundos ir kam ūkininkai prisipirko herbicidų su glifosatu? Jau ir plačiajai visuomenei žinoma, kad glifosatas yra nepakeičiamas piktžolių naikintojas. Kol kas jam nėra pakaitalo. Ūkininkai juo purškia ražienas, pūdymus ir kitus plotus, kur reikia įveikti piktžoles.
Ne paslaptis, kad tokie herbicidai naudojami ir prieš derliaus nuėmimą. Grūdininkai dievagojasi, kad ir per javapjūtę tenka kovoti su piktžolėmis pasėliuose. Kalbama, kad prieš kūlimą javai apdorojami glifosatu norint suvienodinti grūdų brandą, paspartinti javų džiūvimą. Nepalankiomis oro sąlygomis taip esą siekiama sumažinti grūdų džiovinimo išlaidas. Toks glifosato naudojimas sukelia daugiausia pasipiktinimų, nes manoma, kad to chemikalo likučiais nuodijami grūdai ir jų produktai.
Ūkininkai sutaria dėl glifosato naudojimo ražienose, pūdyme ir pan., tačiau jų nuomonės išsiskiria dėl tokių herbicidų naudojimo per javapjūtę.
Rokiškio rajono ūkininkas Egidijus Medekša griežtai priešinasi glifosato naudojimui per javapjūtę. „Pats savo išaugintus grūdus malu, naudoju ir pažįstamiems duodu. Jokiais būdais nenaudoju glifosato ir šiuo atveju nematau ekonominės naudos“, – įsitikinęs grūdų augintojas.
Egidijus Medekša
Jis aiškino, kad tokiu metu purkšdamas glifosatu vienmečių piktžolių jau nebesunaikinsi, nes chemikalai jų nepasiekia, o daugiametės varpinės piktžolės jau būna subrendusios ir „vaikus“ paleidusios. Todėl purškimas bevertis.
„O tie, kurie bando derlių priverstinai subrandinti, kad sumažintų džiovinimo kaštus, nes neturi džiovyklų, matyt, taip elgiasi dėl neišmanymo. Kita medalio pusė tokia: sausas stiebas nebevegetuoja, taigi chemikalas lieka grūde. Nesu baigęs specialių mokslų, bet iš bendro išsilavinimo suprantu, kad sustojus augalo medžiagų apykaitai ta veiklioji medžiaga nesuskyla. Kodėl to žmonėms plačiau nepaaiškina?“ – klausia javų augintojas.
Grūdas tampa negyvybingas
E.Medekša ragintų kolegas glifosatą naudoti protingai ir tinkamu metu, kad nebūtų pasekmių aplinkai ir žmonėms. „Vokiečiai atliko tyrimus, kurių metu žmonių fekalijose rado glifosato likučių. Tai blogas ženklas“, – teigė ūkininkas ir pridūrė, kad palankiai vertina ūkių patikras dėl chemikalų naudojimo. Anot jo, reikėtų atidžiau tikrinti ir ekologinius ūkius.
Jis svarstė, kad šiemet ūkininkus pirkti daugiau tokių herbicidų galėjo paskatinti Europos Komisijos siekis mažinti glifosato naudojimą ar net jį uždrausti. „Gal žmonės nori suskubti susitvarkyti probleminius laukus – daugiamečių piktžolių taip greitai neišnaikinsi“, – spėjo rokiškėnas.
Įdomu tai, kad patys herbicidų, kurių sudėtyje yra glifosato, gamintojai nurodo, jog prieš nuimant derlių negalima purkšti sėklinių javų plotų. Vadinasi, sėkliniams grūdams kenksminga, o maistiniams, pašariniams?
„Kodėl kenkia sėkliniams grūdams? Kai grūdas pasiekia 30–40 proc. drėgnį, priverstinai jį sustabdo ir anksčiau laiko subrandina, jis tampa nebegyvas, pats branduolys būna mažesnis. Tas pats atsitinka ir su maistiniais grūdais“, – aiškino E.Medekša.
Liktų tik pasturlakai
Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vilhelminas Janušonis yra linkęs manyti, kad dėl glifosato sklando daug įvairių mitų, kurie pakursto emocijas. Jis sakė nesantis visiškas glifosato priešininkas ir pabrėžė, kad šį chemikalą, kaip ir kitus, reikia naudoti protingai ir pagal agrotechnikos reikalavimus.
„Prieš keletą metų buvo populiaru sakyti, kad naudodami glifosatą ūkininkai džiovina grūdus, nereikia džiovyklų. Tai – didžiausia nesąmonė. Tarkime, jeigu per lietingą javapjūtę, kai kuliami 20 proc. drėgnio grūdai, vienas kaimynas nepurškia ir kulia su žolėmis, o kitas nupurškia ir kulia be žolių, pastarojo grūdų drėgnis tik 1 proc. mažesnis. Taigi abiem kaimynams grūdus reikės džiovinti“, – aiškino grūdininkas.
Jis pastebėjo, kad įdomių dalykų galima perskaityti herbicidų, turinčių glifosato, naudojimo tvarkoje. „Pavyzdžiui, rašoma, kad negalima purkšti vegetacijos metu. Nė vienas sveiko proto ūkininkas to ir nedarytų, nes nužudytų vegetuojantį augalą ir netektų derliaus. Jeigu dabar nupurkštų kviečius, tą grūdą sutrauktų ir, pasvalietiškai tariant, liktų pasturlakai – smulkūs grūdai, kurie net pašarui netiktų“, – palygino javų augintojas.
Batonas liktų pilkas
Pasak V.Janušonio, glifosatas – vienintelė priemonė apsisaugoti nuo piktžolių per javapjūtę. Pasvalietis svarstė, kad šiemet glifosato turinčių herbicidų pirkimai išaugo, matyt, dėl daug kur suguldytų pasėlių. „Gal ūkininkai kaupia atsargas, galbūt glifosatą naudos, jeigu bus lietinga javapjūtė. Tokiais atvejais pro sugulusius javus labai greitai išlenda piktžolės ir kuliant lieka košė, kombainas neišvalo grūdų ir jie išbyra. Purškimas –vienintelis išsigelbėjimas, norint ką nors gauti iš sugulusių pasėlių“, – aiškino V.Janušonis ir pridūrė, kad jeigu prieš kuliant tenka griebtis glifosato, ūkininkai paprastai naudoja daug mažesnes jo normas.
Ūkininkas minėjo ir kitą atvejį, kuomet prireikia glifosato. Per lietingą javapjūtę pradeda dygti antroji piktžolių banga – jos išsistiebia iki neišgulusių javų aukščio. „Jeigu kuliami 19–20 proc. drėgnio grūdai ir dar su piktžolėmis – patiriami dideli nuostoliai. Nupurškus glifosatu, niekas po 2 dienų nekulia. Glisofatas suveikia tik po 10 dienų, o per 10–14 dienų jis suskyla ir nebelieka pėdsakų, ypač jeigu gerai palyja“, – teigė javų augintojas.
Jis užsiminė, kad glifosatas pavojingiausias miežiams, nes šio javo grūdas plikas, prikibęs prie varpos, todėl chemikalas patenka tiesiai ant jo. O kviečiai turi dvigubą luobelę, kuri apsaugo grūdą.
„Naudojant chemikalus reikia sveiko proto ir atitinkamos agrotechnikos. Jeigu glifosatą uždraus, valgysime batoną iš pilkų miltų – mals pašarinius grūdus, pridės sauso baltymo ir glitimo, turėsime pilką batoną“, – perspėjo ūkininkas.
Tarp grūdininkų sklando kalbos, kad vietoj glifosato į rinką norima išleisti brangesnius produktus, todėl ir kaitinamas vartotojų, politikų bei žemdirbių kraujas, dirbtinai kurstomos emocijos. Ir peikiamo herbicido gamintojai neslepia, kad investuoja į naujo herbicido kūrimą, kuris turės pakeisti prieštaringai vertinamą glifosatą.
Perka ne dėl drėgnų orų
Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė
Džiaugiamės ūkininkų organizacijų atsakingumu ir raginimu žemdirbius tesėti pažadus dėl glifosato naudojimo. Saugiai, tvariai ir pagal naudojimo reglamentus reikia naudoti visus augalų apsaugos produktus.
Tačiau galimam glifosatų rinkos suaktyvėjimui gali būti visai kitos priežastys nei drėgni orai. Būtina atkreipti dėmesį, kad 2019-ųjų pabaigoje baigėsi keleto produktų, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas, registracijos laikotarpis ir šie produktai nebuvo perregistruoti.
Kaip paprastai, į rinką pateiktiems neperregistruotiems produktams suteikiamas išpardavimo ir likučių sunaudojimo laikotarpiai. Šių neperregistruotų herbicidų atveju likučių sunaudojimo laikotarpis baigsis maždaug po metų. Tikriausiai ūkininkai pasinaudojo proga palankiomis sąlygomis įsigyti išparduodamų produktų, tačiau esame įsitikinę, kad tikrai nepradėjo naudoti daugiau herbicidų, turinčių glifosato, vien todėl, kad produktus įsigijo anksčiau nei įprastai. Pirkimas ne visada lygus naudojimui.
Mažiau purškė
Lietuvoje registruoti glifosato veikliąją medžiagą turintys herbicidai prieš derliaus dorojimą pasėliuose gali būti naudojami tik kovai su piktžolėmis, kai išplitę varpučiai ar kitos daugiametės piktžolės apsunkina derliaus nuėmimą. Tačiau būtina laikytis augalų apsaugos produktų (AAP) etiketėse nustatyto laikotarpio iki derliaus nuėmimo bei galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Atkreipiame dėmesį, kad beveik prieš metus, 2019 m. spalio 10 d., skatindamos tvarią žemės ūkio produktų gamybą, dirvožemio kokybės atkūrimą, sveiko ir kokybiško maisto tiekimą į rinką bei siekdamos išvengti AAP, kurių sudėtyje yra glifosato, naudojimo ne pagal paskirtį, Žemės ūkio ministerija, žemdirbius vienijančios organizacijos ir VAT pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo nenaudoti AAP, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, auginamų maistui ir pašarui javų, žirnių, rapsų, linų, pupų, garstyčių, lubinų pasėliuose jų vegetacijos metu (nuo sėklos sudygimo iki derliaus nuėmimo).
2019 m. javų, pupinių augalų ir rapsų pasėlių stebėsena vyko 984 kartus. Jos metu nustatyta 11 atvejų, kai laukuose pasėliai buvo purškiami glifosato turinčiais herbicidais, bet pažeidimų, kad augalai nukulti anksčiau nustatyto laikotarpio, neužfiksuota. Tačiau nustatyti pažeidimai, kai tokie produktai naudoti ne pagal paskirtį (5 atvejai). Palygimui – 2018 m. pasėlių stebėsena vyko 971 kartus ir nustatyti 33 glifosatų turinčių AAP naudojimo atvejai. Užfiksuotas vienas pažeidimas, kai vasarinis rapsas nukultas neišlaukus reikiamo laikotarpio. Taip pat 2018 m. buvo nustatyti 4 atvejai, kaip glifosato turintys AAP buvo panaudoti ne pagal paskirtį.
VAT informacija